Širdies kietumas - tarsi akmeniu pavirtusi siela, atsisakanti atsiverti meilei, gailestingumui ar dieviškajai šviesai. Ši būsena, lotyniškai vadinama induratio cordis, apibūdina dvasinį užsisklendimą, kai žmogus tampa abejingas Dievo balsui, kitų kančioms ar savo paties sielos poreikiams.
Terminas „širdies kietumas“ kildinamas iš lotynų kalbos induratio cordis, kur induratio reiškia „sukietėjimą“ arba „sustingimą“, o cordis - „širdis“. Žodis indurare („sukietėti“) lotynų kalboje naudojamas apibūdinti fizinį ar perkeltinį sustingimą.
Krikščioniškame kontekste, ypač Biblijos exegesis, širdies kietumas tapo svarbia sąvoka, apibūdinančia žmogaus užsispyrimą ar atsisakymą priimti Dievo valią. Lietuvių kalboje „širdies kietumas“ reiškia dvasinį nejautrumą, kai žmogus užsidaro nuo meilės, atgailos ar dvasinio augimo.
Skirtingai nei neviltis, kuri yra kančia, ar akedia, kuri yra tinginystė, širdies kietumas yra aktyvus pasirinkimas - sąmoningas ar nesąmoningas atmetimas to, kas šventa.
Širdies kietumas religijose
Širdies kietumas religijose suvokiamas kaip dvasinis aklumas, kai žmogus atmeta dieviškąją tiesą ar užsisklendžia nuo gailestingumo. Religiniai tekstai pabrėžia, kad širdies kietumas yra ne tik asmeninė nuodėmė, bet ir kolektyvinė problema, galinti atitolinti visą bendruomenę nuo Dievo.
- Krikščionybėje širdies kietumas dažnai siejamas su užsispyrimu prieš Dievo valią. Krikščionių mistikai, tokie kaip Šv. Augustinas, pabrėžė, kad širdies kietumą galima įveikti per atgailą ir Dievo malonę.
- Islame širdies kietumas (qaswat al-qalb) laikomas dvasine liga, atitolinančia žmogų nuo Alacho. Koranas ragina tikinčiuosius minkštinti širdis per atgailą (tawba) ir gerus darbus.
- Judaizme širdies kietumas siejamas su nepaklusnumu Dievo įsakymams.
- Budizme širdies kietumas gali būti siejamas su avijja (nežinojimu) ar uždarumu, trukdančiu užuojautai.
- Hinduizme širdies kietumas prieštarauja bhakti (atsidavimui).
- Daoizme širdies kietumas laikomas disbalansu su Dao.
Naujajame Testamente Zachiejus, turtingas muitininkas, buvo laikomas kietaširdžiu dėl savo godumo. Senajame Testamente Egipto faraonas, atsisakydamas paleisti izraelitus, įkūnija širdies kietumą.
Širdies kietumas kelia pavojų, nes jis uždaro žmogų nuo meilės, atjautos ir dvasinio augimo, paversdamas sielą nepaslankia tarsi akmeniu. Religiniai tekstai moko, kad širdies kietumas yra pasirinkimas, kurį galima pakeisti per atgailą, maldą ar gerus darbus. Istorijos apie Zachiejų ir faraoną atskleidžia šios būsenos dvilypumą: ji gali būti įveikta per dieviškąją malonę arba tapti keliu į žlugimą.
Teologinėje diskusijoje širdies kietumas (induratio cordis) yra giliai susijęs su laisvos valios ir Dievo malonės santykiu. Retai aptariama įžvalga yra ta, kad Biblijoje, ypač Pranašų knygose, širdies kietumas nėra tik pasyvus atsisakymas, bet aktyvus Dievo veikimas, skirtas tam tikriems tikslams. Pavyzdžiui, Išėjimo knygoje minima, kad pats Viešpats sukietino faraono širdį.
Viduramžių teologai, ypač šv. Augustinas, nagrinėjo širdies kietumą kaip antrinę nuodėmės pasekmę, kuri tampa pirminiu atmetimo šaltiniu. Jie skyrė kietumą, kuris yra laikinas ir gali būti išgydytas per tikrą atgailą, nuo galutinio, nepataisomo kietumo, kuris yra prilyginamas pražūčiai. Šis nepataisomas kietumas, vadinamas „sielos apakimu“, yra būsena, kai žmogus praranda gebėjimą suvokti Dievo tiesą, nes jo protas ir valia jau yra visiškai užsikonservavę nuodėmės struktūrose.
Meditacija ir širdies kietumas
Meditacija gali būti naudinga norint įveikti širdies kietumą, tačiau svarbu praktikuoti ją išmintingai ir visapusiškai. Anot budistų vienuolio ir mokslininko dr. Walpola Rahula, „jei ugdysime tik intelektinę pusę, pamiršdami emocinę, galime tapti kietaširdžiu intelektualu, neturinčiu jausmų kitiems. Jei ugdysime tik emocinę pusę, pamiršdami intelektinę, galime tapti geraširdžiu kvailiu“.
Yra trys pagrindinės meditacijos rūšys:
- Koncentruoto dėmesio (focused attention).
- Plataus dėmesio lauko (open monitoring).
- Orientuota į jausmus (affective-directed).
Koncentruoto dėmesio meditacijoje pasirenkame konkretų objektą, kurį stebime. Tradiciškai - tai mūsų kvėpavimas (jis visuomet čia pat iki paskutinio atodūsio), tačiau galime klausytis ir pavasariško paukščių čiulbėjimo, stebėti šimtametį ąžuolą parke ar dėmesingai valgyti jusdami kiekvieno kąsnio skonį. Protui tendencingai nuklydus nuo stebimo objekto prie prisiminimų, minčių ar emocijų, vėl grąžiname jį prie objekto. Vėl ir vėl, ir vėl. Su kantria, draugiška ir palaikančia intencija.
Plataus dėmesio lauko praktikoje neturime specifinio objekto. Esame atviri visuminei patirčiai - savo mintims, emocijoms, kūno pojūčiams, aplinkai. Su priimančia ir neteisiančia intencija stebėti tai, kas ir kaip vyksta. Plataus dėmesio lauko meditacija, be kita ko, stiprina ne tik sąmoningą dėmesio nukreipimą ir išlaikymą, bet ir kūrybišką (moksliukiškiau - divergentinį) mąstymą (gebėjimą generuoti naujas idėjas, žvelgti į reiškinius iš skirtingų perspektyvų, pastabumą detalėms). Rekomenduotina pradėti nuo koncentruoto dėmesio meditacijos, o paaštrinus atidą, pereiti prie sudėtingesnės plataus dėmesio lauko praktikos.
Orientuota į jausmus meditacija apima jau minėtų praktikų savybes ir dar daugiau. Medituojant akcentuojamas malonių jausmų vystymas - empatija, atjauta, rūpestis, džiaugsmas, meilė. Viena iš tokių praktikų yra geraširdiškumo meditacija (loving-kindness, pali kalboje - metta). Jos metu medituojantysis susitelkia į malonių jausmų ugdymą pirmiausia savo atžvilgiu. Po kurio laiko šie jausmai adresuojami ir kitiems žmonėms (artimiesiems, tėvams, draugams, kaimynams, nepažįstamiesiems, o perspektyvoje - net ir tiems, kurie mums kelia priešiškus jausmus). Su nuoširdžia ir atvira intencija.
Tyrimai patvirtina, jog meditacijos dėka augantis empatiškumas veda į stipresnę atjautą, o ši - lemia aktyvesnį prosocialų elgesį (savanorystę, labdarą, rūpinimąsi) siekiant padėti.
Koncentruoto dėmesio, plataus dėmesio lauko ir į jausmus orientuotos meditacijos rūšys vysto skirtingas intelektines ir emocines savybes, papildančias viena kitą. Kitaip tariant, svarbu praktikuoti visapusišką meditaciją. O dar svarbiau, kad meditacija įgalintų, o ne taptų dingstimi vengti gyvenimiškų iššūkių (dvasiniu apėjimu).
Meditacija gali tapti savęs ir pasaulio pažinimo šaltiniu, dorovės, psichikos ir intelekto tobulinimo keliu, jei praktikuosime ją išmintingai ir visapusiškai. Ši praktika „nuleidžia mus ant žemės ir pakelia į aukštybes, reikalauja, kad akis į akį pažvelgtume, net susidraugautume, su skausmu ir tamsa, kaip ir su džiaugsmu ir šviesa“ (Jon Kabat-Zinn, 2020).
Dvasinis apėjimas (spiritual bypass) - anot dvasingumą psichologiniame konsultavime tyrinėjančio dr. Craig S. Cashwell ir kolegų, „dvasinis apėjimas įvyksta tada, kai žmogus bando išgydyti psichologines žaizdas tik dvasiniu lygmeniu vengdamas svarbaus (tuo pačiu dažnai sunkaus ir skausmingo) darbo kituose lygmenyse, t.y. kognityviniame, fiziniame, emociniame ir tarpasmeniniame“.
Tyrėjai išskiria tokius dvasinio apėjimo simptomus:
- kompulsyvus gerumas - „privalau visiems būti geras, net jeigu jie su manimi elgiasi neteisingai“;
- nemalonių ir skausmingų emocijų slopinimas - „negaliu jausti pykčio“;
- dvasinis narciziškumas (kitaip dar vadinamas „dvasiniu ego“) - „visi aplink mane tokie nesąmoningi, jiems iki mano sąmoningumo dar šviesmečiai“;
- nuolatinis kontrolės poreikis - „privalau visur ir visada būti sąmoningas“;
- aklas tikėjimas - „šis dvasinis lyderis ir praktika yra tiesiog tobuli“;
- asmeninės atsakomybės vengimas - „geriau jau išvyksiu medituoti nei spręsiu konfliktus šeimoje“, arsocialinė izoliacija - „sunku rasti kalbą su aplinkiniais, dėl to noriu užsisklęsti“.
Taigi meditacija, kaip ir kitos dvasinės praktikos, turėtų mus priartinti prie gyvenimo - o ne nuo jo atitolinti. Dvasinio apėjimo galime išvengti integruodami kūną, protą, dvasią, emocijas ir santykius į visumą, žvelgdami į save ir pasaulį holistiškai. Pavyzdžiui, sergant depresija, svarbu kliautis ne tik dvasinėmis praktikomis, bet ir užsiimti fiziniu aktyvumu, palaikyti santykius su aplinkiniais, lankytis pas psichoterapeutą ir psichiatrą, laikytis nustatyto medikamentinio gydymo.
Padėti pastebėti rizikas ir apsisaugoti nuo dvasinio apėjimo gali patyręs mokytojas, pritaikysiantis meditaciją pagal kiekvieno poreikius.
Kaip medituoti pradedantiesiems (animacinis)
Šri Šri Ravi Šankaro įžvalgos apie protą ir emocijas
Šri Šri Ravi Šankaras, dvasinis mokytojas, pateikia įžvalgų apie proto valdymą ir emocijų kontrolę:
- Apie mintis meditacijos metu: Meditacija nėra koncentracija, nekontroliuokite savo minčių. Tiesiog apkabinkite kiekvieną ateinančią mintį. Pamatysite, jos tiesiog išnyks.
- Emocinis sukrėtimas: Jei sukrečiamos tavo emocijos, tegul jos būna supurtytos kiek tik įmanoma.
- Atjauta: Aukštesnėse žiniose atjauta yra kvailystė. Kodėl? Gali atjausti tik kažką kitą, kuris nėra tavimi. Kai sakai, kad visi yra dalis tavęs, kur čia užuojauta?
- Karma: Kai jūs būnate įskaudinti, tai yra jūsų karma. Turbūt kažkada ką nors įskaudinote, todėl dabar tai sugrįžo jums. Niekas nevyksta be priežasties.
- Savižudybė: Kai jaučiatės liūdni, prislėgti, linkę žudytis, tuo metu turėtumėte sau pasakyti: „Leiskite man nustoti galvoti tik apie save. Pažiūrėkime, kuo galiu būti naudingas.
- Siela: Jumyse yra kažkas, kas nesikeičia, o tai yra visų pokyčių atskaitos taškas. Keičiasi jūsų mintys, jūsų emocijos, jūsų kūnas patyrė tiek daug pokyčių. Jei pažvelgsite į 25 metų senumo nuotrauką, negalėsite pasakyti, kad tai tas pats kūnas. Tai labai skiriasi nuo to, kas esate dabar, bet vis tiek esate tas pats asmuo.
- Kliūtys: Kad ir koks būtų tavo ketinimas, jis pasireikš. Neklijuok sau etikečių. Neturėtų būti „visada“. Pripažink, kad nežinai savo potencialo. Gali manyti, kad visada susiduri su sunkumais, tačiau taip galvojant, ketinimas nukreipiamas neigiama linkme.
- Protas: Jūsų protas yra jūsų vergijos priežastis, ir tik jūsų protas gali jus išvaduoti.Jeigu jūsų protas yra laimingas, bet kokioje veikloje jūs patiriate laimę. Bet jei jūsų protas yra paniūręs ir apsunkęs, tuomet atrodo, kad niekas nekelia susidomėjimo.
- Neigiamos mintys: Kai blogai tuštinatės, kai užkietėja viduriai, kyla daug neigiamų minčių. Taigi, kūno valymas yra būtinas. Kai virškinimas jūsų organizme veikai gerai, tuomet ir protas tampa aiškus.
- Pasaulis: Taip, kaip mes suvokiame žmones, toks tampa mūsų pasaulis. Yra tokia patarlė Sanskrito kalboje „Yatha Drishti, Tatha Srishti“, kuri reiškia „Kaip matai pasaulį, tokiu jis tau ir tampa”.
- Laimė: Jei jūsų laimė sutelkta į save, jausitės išsekę ir pavargę. Bet jei esate laimingi, darydami kitus laimingus, tokia laimė tiesiog augs.