Rusnės miestelis neretai yra pavadinamas lietuviškąja Venecija. Tačiau nesuklystumėte, jei šį mažą taškelį Lietuvos žemėlapyje pavadintumėte kaimo turizmo sodybų sostine. Vos 1,4 tūkst. gyventojų turinčiame miestelyje yra bent 15 kaimo turizmo sodybų.
Rusnės miestelio vaizdas. Šaltinis: Vikipedija
Nors šalies didmiesčiuose ar pagrindiniuose kurortuose populiaru turistams nuomoti butus, viešbučio kambarius, Rusnėje tai - retenybė. Kelias minutes pasižvalgęs po nuomos skelbimus, radau tik vieną skelbimą, kuriame nakvynei siūloma išsinuomoti butą. Vietinių gyventojų klausiu, kodėl niekas čia nenuomoja butų nakvynei: „O kam tada į Rusnę važiuoti, jei bute nori sėdėti?
Kaimo turizmo ištakos Rusnėje
Ausyse klausos aparatai, o dviratis - dar Brežnevo laikus mena. Prieš keletą metų į jos kiemą su dviračiu užsuko pagyvenęs vokietis. Pradėjo seniūnės teirautis apie jos nuomojamą kaimo turizmo sodybą, apžiūrėjo kambarius. Atrodė kaip eilinis prašalaitis, bet maloniai sutiktas po kelių mėnesių atvežė pilną autobusą vokiečių senjorų, jie apsistojo seniūnės kaimo turizmo sodyboje.
D. Drobnienė įsitikinusi, kad ne. Seniūnės teiraujuosi, ar nemano, kad sodybų koncentracija tokiame mažame plote bus per didelė. „Kiekviena sodyba turės svečių tiek, kiek dirbs jos šeimininkai. Jeigu sodyboje dirbs tik samdomi žmonės ir nebus šeimininkų, - daug svečių jie neturės. Kaimo turizmo suvokimas yra toks - svečią turi sutikti šeimininkas. Nuo to, kaip tu prisiimsi svečius, priklausys, ar jie čia atvažiuos dar kartą. Priimame juos svetingai, todėl turime tokių, kurie pas mus atvažiuoja jau 10-15 metų“, - džiaugiasi D.
„1999 metais Rusnėje buvo 4 kaimo turizmo sodybos. Tuomet jų dar niekas taip nevadindavo. Į miestelį atvažiuodavo žvejų ir juos reikėdavo kažkur apgyvendinti. Tačiau jau 2000 metais įsteigėme Rusnės kaimo turizmo draugiją, kuri vienijo kaimo turizmu besiverčiančius asmenis“, - pasakoja D. Ji pastebi, kad miestelyje kone 15 nuomojamų sodybų, tačiau tarpusavyje rusniškiai nekonkuruoja: „Esame tik baltieji konkurentai. Jei pas kažkurį nuomotoją nebėra vietų, stengiamės nukreipti į kitas sodybas. Svečių iš Rusnės lengvai nepaleidžiame. Tačiau rekomenduojame tik tuos, kuriuos pažįstame, žinome, kaip atrodo jų patalpos, kaip elgiasi šeimininkai. Taip darome, nes išvažiuodamas svečias nesakys, kad buvo pas Petrą ir jam nepatiko. Jis sakys, kad buvo Rusnėje ir jam nepatiko. Neigiama informacija bus skleidžiama apie visą salą, o ne apie konkrečią sodybą.
Ji pastebi, kad didžiausias turistų srautas juos pasiekia vasarą. Nors ir šaltuoju metų laiku čia užsuka vienas kitas turistas. „Šaltuoju metų laiku dėl potvynių patys galvodavome, kaip čia reikės išgyventi, todėl negalėdavome kviestis turistų. Į Rusnę, anot seniūnės, atvyksta pailsėti ne tik lietuviai, bet ir kitų šalių piliečiai. „Tik lietuviai poilsį planuoja čia ir dabar. O vokiečiai jau prieš pusę metų praneša, kad atvyks“, - turistų planavimo skirtumus vardija D.
Pailsėti į sodybas atvažiuoja ir jaunimas, tačiau labiausiai čia laukiami tie, kurie nenori kelti daug triukšmo: „Mes labiau linkę girdėti gamtą, tad norime, jog ir mūsų svečiai ją galėtų girdėti. Pas mus nebūna vestuvių, nes gerbiame savo kaimynus. Netoleruojame triukšmo ir muzikos iki 6 val. ryto“, - įspėja D.
Kainos ir papildomos paslaugos
Internete pasižvalgius po kaimo turizmo sodybų skelbimus, galima pastebėti, kad už naktį saloje gali tekti paploninti piniginę. Nakvynės kaina vienam asmeniui sodybose siekia nuo 10 iki 49 eurų. Dažniausiai prašoma 15-20 eurų. D. Drobnienė teigia, kad apsistoti jų sodyboje vienam žmogui kainuoja 20 eurų. Tokia kaina vyrauja visus metus, nepriklausomai nuo sezoniškumo.
Nors 20 eurų atrodo didelė suma, seniūnė tikina, kad nuo šios sumos pelno lieka tik apie 10 eurų. Seniūnė prisimena, kad tuomet atvykusiems žvejams nakvynė atsieidavo vos 10 litų. Teiraujuosi, kokia buvo nuomos kaina prieš dvidešimt metų, kada Rusnėje buvo vos kelios sodybos. Dauguma sodybų taip pat siūlo ir papildomų paslaugų.
Seniūnė teigia, kad pragyventi iš kaimo turizmo sodybų nuomos - tikrai įmanoma, tačiau žmogus tam turi skirti visą savo laiką, o be nakvynės paslaugų pasiūlyti ir daugiau užsiėmimų. „Tačiau kaimo turizmo sodyba mums su vyru šiuo metu yra kaip pensijų kaupimo fondas. Tikimės, kad sodyba generuos papildomas pajamas senatvėje“, - teigia D.
Rusnės seniūnė pasakoja, kad išsinuomoti kambarį Rusnėje galima tik kaimo turizmo sodyboje. Norintiems čia įsigyti būstą teks apsišarvuoti kantrybe. D. Drobnienė mini, kad vienas asmuo 2 kambarių renovuotą butą trečiame daugiabučio aukšte parduoda už 45 tūkst. eurų. Pasiteirauju, kokio dydžio lagaminėlį atsivežti, jei saloje norėčiau įsigyti būstą.
„Tačiau žinau atvejį, kai asmuo pirko patalpas labai sename name ir mokėjo tik 3 tūkst. eurų. Prisiklausęs kalbų apie miestelio potencialą, lendu į internetą pasižvalgyti, už kokią sumą Rusnėje galėčiau įsigyti svajonių būstą. Tenka nusivilti, parduodamus NT objektus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Pavyzdžiui, už 377 kv. metrų žvejų ir medžiotojų rančą Rusnės saloje prašoma 390 tūkst. eurų. Tačiau yra ir pigesnių būstų. Už du kambarius 1920 metais statytame sename ir kapitalinio remonto reikalaujančiame name prašoma 20 tūkst. eurų. Kitame skelbime - 78 kv. metrų butą siūloma pirkti už 33 tūkst.
D. Drobnienė pastebi, kad šiuo metu Rusnėje labai padidėjusi kolektyvinių sodų paklausa, kadangi jų statyboms taikomos palankesnės sąlygos. Seniūnė sako, kad nekilnojamojo turto kainos pastaraisiais metais šoktelėjo į viršų, kadangi buvo pradėtas įgyvendinti estakados projektas. Kitose Rusnės vietose renovuoti pastatus ar vykdyti statybos darbus - sudėtinga. Miestelis yra Nemuno deltos urbanistinės teritorijos dalis, todėl čia keliami papildomi reikalavimai statybos darbams.
Rusnės seniūnė kaimo turizmo sodybų versle jau yra kone 20 metų, tačiau miestelyje yra ir tokių, kurie tokį verslo modelį pastaraisiais metais pradeda nuo nulio. Prieš kelerius metus pasitaikė proga įsigyti sodybą ir nieko nelaukdami tai padarėme. „Vyras nuo pat mažens svajojo gyventi šiose vietovėse.
Iš išorės atrodo tarsi naujas, tačiau viduje - tik mediniai griaučiai. Užsuku į vieną renovuojamą namuką. Vaikštinėjame po sodybos teritoriją. Roma vardija jau atliktus ir dar laukiančius darbus. Beveik visos medinės detalės viduje pakeistos naujomis. „Turbūt reikėjo nemažų investicijų?“ - klausiu. Roma sako, kad planavo, jog renovacijos darbai bus pigesni, tačiau sąmatą padidino tai, kad reikėjo laikytis nacionalinio paveldo apsaugos zonai taikomų reglamentų. Sodybos šeimininkė neatskleidžia, kiek kainavo įrengti sodybą, tačiau prasitaria, kad, jei dalį darbų daraisi pats, įmanoma ir už 100 tūkst.
Šeimininkė prasitaria, kad praleisti naktį sodyboje dviem žmonėms atsieis apie 50 eurų. Smalsu sužinoti, kokia yra nakvynės sodyboje kaina. Dar šiek tiek pasivaikščioję po sodybą atsisveikiname su sodybos savininke.
Rusnės loftai: naujos galimybės
Vietiniai gyventojai pasakoja, kad loftai gražūs, tačiau tekę girdėti, neva jų pardavimai stringa. Prieš pasislepiant saulei dar skubame aplankyti paskutinio objekto mūsų sąraše - Rusnės loftų. Jo teiraujuosi, kodėl buvo sumanyta senas žvejų dirbtuves paversti į 20 naujų loftų. L. Filipavičius teigia, kad neparduotų loftų kaina svyruoja nuo 43 iki 51 tūkst. eurų. Internete radau skelbimą, kuriame siūloma pirkti verslininko įrengtus loftus. Viena NT turto agentūra 50 kv. metrų būstą siūlo įsigyti už 41 tūkst. eurų.
„Augantys turistų srautai, vis labiau didėjantis susidomėjimas šiuo Lietuvos kraštu tik didins nekilnojamojo turto vertę pačioje saloje, tad, turėdami galimybę sukurti kažką visiškai kitokio, tuomet net nesudvejojome, kad reikia imtis projekto. Mintis gimė daugiau nei prieš penkerius metus, o pirmuosius loftus pardavėme tik baigę statybos darbus, trukusius daugiau nei metus“, - pasakoja L.
Apeinu visus 20 loftų. Vaikštinėju aplink naują loftų kompleksą. Nusistebiu, kad nė vienas jų dar nėra įrengtas. Lauryno klausiu, ar tai reiškia, kad nė vienas loftas dar nėra parduotas. „Investuojantys į loftus asmenys labai skirtingi: nuo vandens pramogas mėgstančių ir turinčių pačių įvairiausių minčių, iki užsienio investuotojų, pažiūrėjusių į juos kaip į ilgalaikę investiciją“, - sako L. Anot jo, dalis pirkėjų į loftus žiūri kaip į ilgalaikę investiciją, todėl ir neskuba jų įrenginėti. Tačiau, verslininko teigimu, keletas loftų bus įrengti artimiausiu metu.
Yra netgi gandų, kad loftų vietoje ketinama įgyvendinti naują projektą - loftų viešbutį Rusnėje. „Kiek žinau, šiuo metu daromi tokio projekto atsiperkamumo ir jo ilgalaikio vystymo skaičiavimai“, - pasakoja L.
Tikimės, kad tuščios iš šaltos lofto vidaus sienos prisikels naujam gyvenimui, kaip ir Rusnė. Dar kartą apėję ratą aplink loftą sėdame į automobilį.
Rusnės panorama. Šaltinis: etaplius.lt
Kaimo turizmo verslo pardavimas
Skelbimai apie jo pardavimą paviešinti specializuotuose skelbimų portaluose bei socialiniuose tinkluose. Anot jų, parduodamas pilnai funkcionuojantis kaimo turizmo verslas su sukurtu prekiniu ženklu. „Kompleksas tinkamas tiek komercinei veiklai, tiek privačiam naudojimui - ar tai būtų kaimo turizmo vystymas, ar šeimos poilsio vieta gamtos apsuptyje“, - skelbia jis.
Maždaug 20 kilometrų į rytus nuo uostamiesčio esančiame komplekse yra gyvenamasis namas, viešbutis, poilsio namai, banketinė salė, pirtys, baseinas, tvenkinys, atrakcionų zona, mini zoologijos sodas. Sodyba gerai žinoma regione. Kiekviena sodyba turi atskirą apie 5 hektarų žemės sklypą su priėjimu prie Minijos, teigiama skelbime.
Skelbime nurodoma, kad vienos sodybos komplekse kaina nuo 165 000 eurų. Išsamiau nurodomos tokios kainos, iš viso komplekse yra 4 pastatai:
- Gyvenamasis namas - 240 000 Eur
- Viešbutis, poilsio namai - pirtis - 180 000 Eur
- Pastatas su banketine sale - 180 000 Eur
- Poilsio namas - pirtis - 165 000 Eur
Komplekso interneto svetainėje nurodoma, kad šiuo metu jį valdo Dainora Lekevičienė.
Investicijos į sodybą vestuvių nuomai
Visų pirma, tai reiktų atkreipti dėmesį, kad objektų tinkamų vestuvių nuomai yra tiek, kad galima ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti. Čia truputį viskas paprasčiau ir aiškiau. Tai galite padaryti paprasčiausiai naršydami NT portalus. Vestuvės triukšmingas reiškinys... O čia išeitis - nekilnojamojo turto objekto komercinė paskirtis. Paieškokite, kiek rasite sodybų su komercinės paskirties sklypu? ... Naršydami, mes neradome nei vieno.
Na o dabar apie pelną iš nekilnojamo turto nuomos investavus į tokią sodybą. Kiek mėnesių trunka vestuvių sezonas per metus? Teisingai... Penkis mėnesius. Prasideda nuo gegužės ir baigiasi rugsėjo gale. Kaip sodyba nuomojama? Kiekvieną savaitgalį. Tačiau reikia nepamiršti, kad daugelis nuomoja vienai parai. O tai reiškia, kad vienas savaitgalis lygus dvejoms vestuvėms - tai yra per mėnesį nuomos pajamos, jeigu imsime, pačią minimaliausią kainą parai 1000,- Litų ( ... kas yra nerealu, nes Lietuvoje bet kuriame Lietuvos kampelyje sodybos, tinkančios vestuvių nuomai, kaina parai svyruoja apie 2000,- Litų) per mėnesį turėsime 8000,- litų pajamų. Reiktų atkreipti dėmesį dar ir į tai, kad pajamos - dar ne pelnas. Tačiau nuomos sektoriuje, pajamos nuo pelno mažai kuo skiriasi... Taigi, jeigu skaičiuosime metų pajamas, gausime (5 mėn. X 8.000,-Lt.) 40.000,- Litų. Na, o jeigu kažkas mano, kad turtas dar ir nusidėvi, tai šiuo atveju šiam nusidėvėjimui padengti, galima sodybą išnuomoti ir per didžiąsias šventes - Nauji metai, kalėdos ir t.t.
Teismo sprendimas dėl sudegusios sodybos
Panevėžio apylinkės teismas išsprendė ginčą dėl Panevėžio rajone esančios sodybos, kuri pirkimo-pardavimo metu sudegė. Pasirašius preliminarias sutartis, įmokėjus 15 tūkst. eurų avansą ir perdavus raktus, kitą naktį sodyboje esantis gyvenamasis namas sudegė. Teismas įpareigojo sodybos pardavėją grąžinti sumokėtą avansą pirkėjams.
Sodybą pirkusieji teisme prašė pripažinti pasirašytas sutartis negaliojančiomis ir grąžinti avansą. Pardavėjas su tokiu ieškiniu nesutiko, teigdamas, kad sudarius išperkamosios nuomos sodybos pirkimo-pardavimo sutartį ir sumokėjus avansą, pirkėjams perėjo nuosavybės teisės į sodybą. Po gaisro pirkėjai išsiaiškino, kad sudarydamas sandorius pardavėjas nutylėjo svarbius ir esminius dalykus. Dėl žemės sklypo vyksta teisminiai ginčai, o sodyboje esantys pastatai neturi statybas leidžiančių dokumentų. Teismo sprendimu, nesutvarkius pastatų dokumentų, jie turi būti nugriauti. Be to, yra susidariusi 9 tūkst.
Teismas konstatavo, kad pirkėjams dėl objektyvių priežasčių (sudegusių pastatų) atsisakant sudaryti pagrindinę sodybos pirkimo-pardavimo sutartį, preliminarios sutartys laikomos pasibaigusiomis, o atsakovas turi grąžinti ieškovams sumokėtą 15 tūkst. „Pasirašydamas preliminarią sutartį pardavėjas privalėjo užtikrinti pirkėją, kad turi visus reikiamus galiojančius sprendimus, sutikimus, patvirtinimus ir įgaliojimus reikalingus sudaryti pagrindinę sutartį bei vykdyti iš jos kylančius įsipareigojimus.
tags: #sodybos #vistytyje #parduodama