Sodybų Paklausa Aukštaitijoje: Rinkos Apžvalga Ir Tendencijos

Kaimo turizmo verslas Lietuvoje sparčiai populiarėja. Pirmoji kaimo turizmo sodyba Lietuvoje atsirado dar 1994 m. Šiaulių rajono Kuršėnų seniūnijoje privataus entuziazmo iniciatyva. Masinis kaimo turizmo sodybų Lietuvoje kūrimasis prasidėjo 1997-aisiais, kai Žemės ūkio rūmų vadovo profesorius Antano Stancevičiaus iniciatyva nutarta skatinti kaimo turizmo verslo plėtrą šalyje. Prie Žemės ūkio rūmų buvo įkurta Kaimo turizmo asociacija.

Šiame straipsnyje panagrinėsime sodybų paklausos situaciją Aukštaitijos regione, įvertinsime kainų tendencijas ir aptarsime veiksnius, lemiančius pirkėjų pasirinkimus.

Pasiūla Ir Paklausa Aukštaitijoje

Pasak NT brokerio Valentino Karvelio, poilsinių sodybų rinkoje daug didesnė pasiūla nei paklausa. „Inreal“ duomenimis, aplink Uteną, Molėtus, Ignaliną, Zarasus šiuo metu parduodama apie 270 sodybų, o per šiuos metus nupirkta tik apie 50. Sodybą šiame krašte pavyksta parduoti per 1- 2 metus.

Tai iš dalies susiklostė dėl nepatogios infrastruktūros, susisiekimo, tačiau labiausiai poveikį padarė prieškrizinis laikotarpis. Būtent 2005- 2008 metais sodybas prisipirkę žmonės dabar jų atsisako.

Tačiau ne dėl piniginių sunkumų „2005- 2008 metų pakilimas, tai buvo ekstazė kažkokia. Pusę sodybų su paskolomis, lizingais, skolintais pinigais buvo perkama. Gal suveikė mąstymas, kad gyvensim ilgai ir turtingai visą laiką. Sodybas pirko įvairaus amžiaus žmonės.

Dar gal lietuvių mentalitetas veikė, kad reikia kažkur užmiestyje savo namą turėti su žeme. Niekas neskaičiavo tos sodybos išlaikymo, priežiūros, kiek kainuos atvažinėti, saugumas, privažiavimas. Vienetai tik apie tai galvojo.

Per metus, per du gal ne visiems subręsta galutinė nuomonė, kad per daug kainuoja nei suteikia gamtos malonumo. Po keletos metų prasidėjo dažnesni pardavimai ir jie nemažėja. Daug pas mane klientų, kuriems 2007- 2008 m. pardaviau sodybas ir tuomet jie džiaugėsi, dabar tiesiog parduoda ne todėl, kad neturėtų pinigų, bet skaičiuoja, kad per brangu išlaikyti laiko prasme - atvažinėti savaitgaliais, tvarkyti“, - tv3.lt kalbėjo V. Karvelis.

Nuomos Tendencijos

Jo teigimu, žmonės dabar labiau linkę nuomotis sodybėles savaitgaliui ir pasibūti nei turėti nuosavą. „Ober- Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka pritaria, kad ryškėja tendencija, jog vis daugiau lietuvių renkasi sodybą tiesiog išsinuomoti savaitgaliui ar net mėnesiui vietoje to, kad ją įsigytų. Tendencija nuomotis sodybas nebūtinai savaitgaliui, bet ir ilgesniam laikotarpiui, ryškesnė nei prieš penkmetį, sako jis.

Tačiau jis mano, kad sodybos kaip nuosavybės poreikis yra išlikęs ir ekstremalaus tuštėjimo nėra.„Priklauso nuo to, ar tai pilnai poilsiui pritaikyti namai, ar pusiau nugriuvusi kaimo sodybėlė. Nuo 2011-2012 metų, praėjus sunkmečiui, nebrangių sodybų, kurios yra geros ir naudojamos būklės, turi inžinerines komunikacijas, gerą privažiavimą, yra vaizdingoje vietoje, šalia vandens telkinių, paklausa didėjo. Ir tai suprantama, kadangi tai antras arba trečias būstas. Atsigaunant rinkai, didėjant žmonių pajamoms ir galimybėms normalu, kad daugelis žmonių į poilsį ir sodybas investuoja“, - tv3.lt sako A. Šapoka.

Kainų Veiksniai

Pasak jo, ar sodybų pirkimą labiausiai lemia kaina - ar ji „įkandama“ pirkėjams. A. Šapokos teigimu, pagrindinis dalykas, lemiantis ar sodyba bus parduota - kaina. Pasak jo, bet kokį NT gali būti sunku parduodi dėl per aukštos kainos.

„Be to, pasiūla per paskutinius keletą metų didėjo. Bet subjektyviu mano pastebėjimu, per pastaruosius keletą metų pardavėjų lūkesčiai kainai tapo gana aukšti, tai yra, jie nori sodybas parduoti už gana aukštą kainą, galbūt ne visiškai atitinkančią tų sodybų specifiką - vietą, dydį, būklę, sklypo plotą.

Itin paprastų, bet iš esmės tvarkingų, patogiam gyvenimui iškart tinkamų sodybų kaina varijuoja tarp 50 ir 90 tūkst. eurų, priklausomai nuo pobūdžio, vietos ir išvystymo. Prie vandens telkinių esančios sodybos yra brangesnės, o modernesnės sodybos ir 100 tūkst. eurų perkopia. Tiesa, jų sandorių skaičius pakankamai nedidelis“, - tv3.lt teigė jis.

NT brokeriai pabrėžia, kad kainų skirtumai tarp skirtingų sodybų gali būti milžiniški. Viskas priklauso nuo sodybos būklės, įrengimo, vietos.

„Mažiausia kaina Aukštaitijoje- rytinė Rokiškio, Zarasų, Ignalinos pusė, link Baltarusijos sienos. Ten ir 2000- 3000 eurų gali kainuoti už namą, kuri tik šiek tiek pasitvarkyti reiktų. O maksimumas jau yra ir iki 300 tūkst. eurų, bet ten ant gero ežero kranto, pakankamai nauja statyba, nebus senovinė bakūžė. Visi patogumai bus.

Perkantieji iš pigesnių dažniau perka. Paaiškinimas tas, kad perkančių, kurie gali sau leisti už 200 tūkst. eurų sodybą įsigyti, nėra daug. Vidutiniškai Aukštaitijoje perka už 15- 25 tūkst. eurų, bet čia bendrai, ne vien prie ežerų. Ant ežero kranto šiek tiek labiau paklausios sodybos, bet tada ir kaina ženkliai didesnė nei sodyba pamiškėje ar kilometras nuo ežero.

Tokia pat sodyba kažkur toliau kainuotų 15 tūkst., o ant ežero jau 30- 50 tūkst. eurų“, - pasakoja Valentinas Karvelis, „Inreal“ grupės brokeris Aukštaitijos krašte.

„Inreal“ duomenimis, tvarkingų sodybų, be priėjimo prie ežero ar upės, kaina prasideda nuo 9 tūkst. eurų ir, priklausomai nuo įrengimo, gali siekti apie 60.000 eurų. Pakrantę turinčios sodybos kainuoja nuo 25 tūkst. eurų ir gali perkopti 140 tūkst. eurų. Be to, Zarasuose sodybos kiek pigesnės nei Molėtuose.

Pirkėjų Profilis Ir Motyvacija

V. Karvelio teigimu, nors emigruojantis linkę parduoti sodybas, dalis jau emigravusių linkę ir pirkti sodybas Lietuvoje. Vieni planuoja grįžti ir gyventi Lietuvoje, kiti perka, kad galėtų mėnesiui ar porai grįžti paatostogauti.

Sodybas kartais renkasi ir vietiniai gyventojai, vyresnio amžiaus - pardavę butas sodybas jie perka jau nebe tik poilsiui, bet ir nuolatiniam gyvenimui. Tačiau neabejotinai dažniausiai sodybas perka didmiesčių gyventojai - Vilniaus ir Kauno, kartais Panevėžio.

A. Šapoka pastebi, kad sodybas dažniausiai perka maždaug 40-55 metų asmenų šeimos, turinčios paaugusius vaikus. Sodyba jiems tampa antru ar trečiu būstu.

Paklaustas, ar valdžios siūlomas 0,3 proc. NT mokestis antram, trečiam ir tolesniam būstui paveiktų šią rinką, A. Šapoka atsako, kad ne.

„Manau, kad įtakos praktiškai jokios nepadarytų, tiesiog numatomų mokestinių pakeitimų dydis ir pobūdis nesąlygoja esminių pokyčių rinkoje. Tam, kas turi poreikį turėti sodybą, kas turi poreikį nelaikinai, bet pakankamai ilgą laiką praleisti sodyboje kaime, tai neabejoju, kad tą poreikį ir įgyvendins“, - sako jis.

Kaimo Turizmo Paslaugos Teikimo Reikalavimai

Šią paslaugą gali teikti verslo liudijimą turintys fiziniai asmenys kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3000 gyventojų.Teikiant kaimo turizmo paslaugą svečių apgyvendinimui gali būti skirta ne daugiau kaip 20 kambarių (numerių). Išankstinį apgyvendinimo paslaugų užsakymą (rezervavimą) apgyvendinimo paslaugų teikėjai turi registruoti raštu specialiame žurnale arba kompiuterinėse laikmenose. Esant turisto pageidavimui užsakymas turi būti patvirtintas raštu.

Už išankstinį užsakymo (rezervavimo) priėmimą paslaugos teikėjas gali reikalauti avansinio apmokėjimo, kurio dydis nustatomas abipusiu šalių susitarimu. Kai paslaugai teikti naudojamas individualus gyvenamasis namas, jis turi būti suprojektuotas, pastatytas ar rekonstruotas (pritaikytas), įrengtas, išlaikant vietinę tradiciją ir harmoningą ryšį su aplinka, ir priimtas naudoti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.

Reikalavimai Kaimo Turizmui Naudojamam Individualiam Gyvenamajam Namui

• Būsto aplinka, kambariai, bendro naudojimo bei higienos patalpos turi atitikti reikalavimus, nustatytus higienos normoje HN 118:2002 „Apgyvendinimo paslaugų saugos sveikatai reikalavimai“.
• Maitinimo patalpos (valgomojo, svetainės, patalpos maitinimui - pobūviams), virtuvės patalpos ir joje esančios įrangos reikalavimus, nustatytus Maisto tvarkymo kaimo turizmo sodyboje reikalavimuose, ir atitikti apgyvendinimo pajėgumus, kad galima būtų aptarnauti visus svečius vienu metu.
• Pirties patalpos reikalavimus, nustatytus higienos normoje HN 39:2005 „Pirtys: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“.
• Svečių automobilių laikymui įrengiamos aikštelės (vietos) turi būti patogios, saugios ir netrukdančios svečių poilsio ir laisvalaikio.
• Savininko gyvenamosios ir higienos patalpos turi būti atskirtos nuo svečių apgyvendinimui naudojamų patalpų.

Kai paslaugai teikti naudojama visa sodyba, tai jos aplinka, erdvinė struktūra ir įrengimas turi formuoti vientisą, savitą ir funkcionalų darinį, kurį sudarytų:gyvenamojo namo ir priklausinių (ūkinių pastatų) grupė, suplanuota išlaikant kiemo ir apie jį išdėstytų nedideliais atstumais pastatų vietinę tradiciją bei harmoningą ryšį su aplinka;aplinkos augmenija, iš vyraujančių vietinių medžių, krūmų ar vaismedžių rūšių suformuojant natūralias bendrijas, parko elementus, vaismedžių sodą ar paskirus gražios lajos medžius.

Visi kaimo turizmo sodybai priklausantys pastatai, pagal poreikius pritaikyti kaimo turizmo veiklai, savo forma ir tūriu, puošyba turi išlaikyti tradiciškai vieningą stilių ir sudaryti:nuo 3 iki 6 pastatų grupę (pirkia/gryčia/troba, svirnas, daržinė, kluonas, tvartas, pirtis, vasaros virtuvė, kalvė ar kitų amatų dirbtuvė ar kiti statiniai). Tradicinis gyvenamojo namo pločio ir ilgio santykis turėtų būti 1:2 (1:3), aukštis - ne daugiau kaip 9 m ir gali būti įrengiama palėpė. Ūkinių pastatų aukštis - ne daugiau kaip 11 m, pagal pastato paskirtį pločio ir ilgio santykis nuo 1:1,5 iki 1:4; stogai - dvišlaičiai, keturšlaičiai, pusiau skliau…tiniai ir pan., dengti čerpėmis, skarda, banguotaisiais lakštais, gontais, skiedromis, lentelėmis, šiaudais, nendrėmis. Visų ūkinių pastatų stogai dengiami vienodomis, tos pačios spalvos medžiagomis; sienos - tašyti ar pjautiniai rąstai, lentos, akmuo, tinkas, raudonos plytos, molis, kitos natūralios medžiagos;langai - mediniai, tradicinio sudalinimo (3-6-8 dalys), pagal galimybes puošiami viršulangiais, langinėmis;pastatų spalva - tamsiai ruda, žalia, geltona, pilka arba natūralaus medžio spalva.

Kaimo turizmo sodybos interjeras turi būti suformuotas išlaikant vientisą natūralių medžiagų ir tradicinių spalvų derinį:grindys - natūralios medžiagos (plačios medinės lentos, raudonų plytų asla ar jos imitacija, kitos medžiagos);lubos - medžio lentų, natūralių spalvų ar dažomos šviesiomis spalvomis arba tinkas;sienų apdaila - tinkas, dailylentės ar kitos natūralios tradicinės medžiagos arba palikti natūralūs pjautiniai rąstai;baldai (stalai, suolai, kėdės, krėslai, spintos, spintelės, skrynios, komodos, indaujos, lentynos, rankšluostinės ir kt.) - mediniai, vienodo ir pageidautina tradicinio stiliaus;tekstilė (staltiesės, lovatiesės, rankšluosčiai ir pan.) - natūralių medžiagų (linas, vilna, medvilnė), pageidautina tradicinių raštų ir spalvų;buities (namų apyvokos) daiktai - priderinti prie interjero spalvomis, medžiagomis ir stiliumi.

Kaimo turizmo sodybos veikloje gali būti pristatoma vietovės gyvoji tradicija, sodybos svečiams pateikiant:kulinarinio paveldo patiekalus, paruoštus naudojant vietinės kilmės produktus (žaliavas), ir pateikiamus naudojant tradicinius medinius (skobtinius, pintinius, tošinius), molinius, žalvarinius, fajansinius ir pan. indus;vietinių amatų (audimo, mezgimo, drožybos, pynimo, kalvystės puodininkystės, keramikos, bitininkystės ir pan.) gaminius ir veiklas.

Kaimo turizmo sodybos aplinka, pastatai, kambariai ir kitos naudojamos patalpos taip pat turi atitikti šių reikalavimų, o saugomose teritorijose - ir saugomų teritorijų tvarkymo planuose nustatytus reikalavimus.

Aktyvaus poilsio (pramogų) tikslais gali būti įrengiamos sportinių žaidimų aikštelės ir suteikiama naudotis atitinkama įranga ir priemonės (valtys, baidarės, dviračiai, karietos, žvejybos įrankiai, jodinėjimo ir kitas laisvalaikio ir sportinis inventorius). Visa įranga ir priemonės turi būti tvarkingos, nuolat prižiūrimos ir atitikti saugaus naudojimo reikalavimus.

Teikiant aktyvaus poilsio pramogas (jodinėjimas, plaukymas, žvejyba ir pan.), kurioms yra reikalingos specialios saugumo priemonėmis, svečiai turi būti supažindinami su saugos reikalavimais ir atitinkamų saugos priemonių naudojimu. Reikalavimai turi būti pateikti raštu ir matomoje vietoje. Gali būti pildomas pavojingų veiklų saugos reikalavimų žurnalas, kurį pasirašo svečias, jog susipažino su saugos ir apsaugos priemonių naudojimo reikalavimais.

Kaimo turizmo paslaugos teikėjai turi sudaryti kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimus atitinkančias sąlygas ir turėti pažymėjimą apie šių reikalavimų įvykdymą. Kaimo turizmo paslaugos teikimo pažymėjimą su įvardijamu paslaugos tipu „kaimo turizmas“ ar „kaimo turizmo sodyba“ išduoda savivaldybės, kurios teritorijoje teikiama ši paslauga, įgaliota institucija.

Sodybų Kainos Aukštaitijoje

tags: #sodybu #paklausa #aukstaitijoje