Lietuvos vietinė augalija puikiai iliustruoja keturis ryškius metų laikus. Planuojant įrengti parkus ar nuosavas sodybas dažniausiai akcentuojami augalų lapai ir žiedai, kuriais džiaugiamės pavasarį ir vasarą. O kuo grožėtis rudenį, kai lapai nukrinta? Žinoma, dekoratyviais medžių ir krūmų kamienais bei šakomis.
Renkantis išraiškingus augalus, galima sukurti dekoratyvų sodą, džiuginantį visais metų laikais. Dažniausiai tam parenkami dideli medžiai. Jiems reikia daug erdvės, tad, planuodami vietą sode, numatykite ją tokią, kad atsiskleistų visas dekoratyvumas.
Dekoratyviniai augalai sodybai
Sedula
Sedulinių šeimos krūminis augalas, galintis užaugti iki 2-3 metrų. Krūmas yra taisyklingos rutuliškos formos, platus. Ryškios, tankiai suaugusios sedulų šakos - puiki sodo puošmena.
Šakelės varijuoja spalvomis, tad leidžia sukurti dekoratyvų ir žaismingą kraštovaizdį. Jos gali būti ryškiai raudonos, geltonos, oranžinės ar žalios. Tačiau šis augalas įspūdingas ne tik šakų spalvomis, bet ir įvairia lapija. Lapų spalva - nuo tamsiai žalios, margos iki ryškiai geltonos. Rudenėjant lapai nusidažo ryškia raudona spalva.
Sedulos žydi gegužę-birželį baltais skėtiškais žiedynais. Nokina mažas baltas arba šviesiai mėlynas uogas. Greitai augantis krūmas puikiai vešės tiek saulėtoje, tiek šešėlio vietoje. Augalas sodinamas į vidutinio derlingumo ir drėgnumo dirvožemį. Be galo dekoratyvus, bet dar daugumos neatrastas krūmas.
Lazdynas
Paprastasis (garbanotasis) lazdynas užauga iki 2-2,5 m aukščio ir 2 m pločio. Gražesnis žiemą nei vasarą. Ypač puikiai atrodo pasirodžius pirmam sniegui ir paspaudus šaltukui - šakelės apšąla ir dar labiau išryškėja.
Jo įspūdingos banguotos, besiraitančios, persipinančios šakos tikrai sužavės daugumą. Kuo augalas senesnis, tuo jo šakelės labiau susiraizgiusios. Pavasarį lazdynas pasipuošia svyrančiais žirginėliais. Sulapojus krūmui pasislepia išraiškingos šakos. Lapai gali būti žali arba raudoni.
Jų forma apvali, kraštai karpyti ir susukti, todėl dažnai atrodo, kad augalas serga, tačiau tai tiesiog rūšiai būdingas požymis. Be to, jis nokina vaisius, tik derlius nėra labai gausus. Gerai auga vidutinio derlingumo, priemolio dirvose.
Tujenis
Nuolat žaliuojantis spygliuotis, natūraliai paplitęs Japonijos salose. Jis užauga net iki 40 m aukščio, tačiau Lietuvoje pasiekia 2-4 metrus. Tujenis ypatingas raudonai ruda žieve, kuri lupasi vertikaliomis atraižėlėmis.
Lapeliai primena žvynelius, viršutinė pusė ryškiai žalia, apatinėje - baltos dėmelės lapo viduryje. Užaugina ovalios formos mažus 6-10 mm skersmens kankorėžius. Auga lėtai, gali būti formuojamas. Rekomenduojama auginti grupėmis ar pavieniui.
Beržas
Medis gali užaugti iki 18 m aukščio ir 10 m pločio. Tačiau yra dekoratyvių žemesnių veislių, tinkamų auginti mažuose soduose. Beržas išsiskiria ažūrine sniego baltumo žieve, kuri pasirodo ant antrųjų metų ūglių.
Dideli, širdies formos žali lapai rudenį nusidažo auksine spalva. Medžiui nereikia ypatingų sąlygų, puikiai auga paprastoje sodo žemėje. Rekomenduojama sodinti kuriant kompozicijas su spygliuočiais.
Uosis
Natūraliai auga Šiaurės Amerikos rytuose. Pasiekia net 20-25 m aukštį, tačiau Lietuvoje būna kiek mažesni - iki 15-25 metro. Išsiskiria dekoratyvia tamsiai ruda arba net vyšnine žvynuota kamieno žieve.
Lapai apvalūs, karpyti, žalios spalvos, rudenėjant nugelsta. Laja taisyklingos piramidės formos. Gerai auga saulėtoje ir pavėsingoje vietoje. Prisitaiko prie drėgnos arba sausos augimo vietos. Dėl dekoratyvumo dažnai auginami parkuose ir sodybose.
Kaip miesto želdiniai netinka, nes jautriai reaguoja į miesto užterštumą. Sodinami grupėmis, alėjomis ar pavieniui.
Karpotasis beržas
Vidutinio aukščio medžiai gausiai paplitę Lietuvoje. Sparčiai auga ir kerojasi, gali pasiekti 15-25 m aukštį. Jeigu sodyboje trūksta vietos, rinkitės skiepytas veisles, jų medžiai neužauga tokie dideli.
Išsiskiria balta tošimi, kuri dekoratyviai atrodo lapams nukritus. Seno medžio kamienas giliai suaižėja. Medžio laja iš pradžių kiaušinio formos, vėliau pradeda svirti ir šakos retėti. Dekoratyvinių formų laja gali būti ir svyranti, ir kiaušinio formos.
Lapeliai smulkūs, karpyti. Spalva gali būti žalia arba tamsiai purpurinė. Karpotieji beržai gerina dirvožemį, todėl vertėtų juos auginti skurdžiose dirvose. Beržas atsparus šalčiams ir vėjams, tačiau jautriai reaguoja į miesto oro užterštumą.
Geriausiai auga priesmėlio arba priemolio dirvožemyje. Svarbu, kad jis būtų laidus vandeniui. Rekomenduojama sodinti želdynuose grupėmis ar pavieniui kaip sodo akcentą. Svyrantys beržai sodinami šalia tvenkinių, baseinėlių.
Laipiojanti hortenzija
Laipiojanti hortenzija (Hydrangea anomala subsp. Lianinis augalas, ypatingas orinėmis šaknimis, kuriomis tvirtinasi prie atramų. Atramos turi būti tvirtos, nes augalas medėja. Senesnės augalų šakos atrodo labai dekoratyviai, išsiskiria pleišėjančia rusva žieve.
Tai puikus augalas, galintis papuošti seną ir nedekoratyvią sieną. Pavasarį sužaliuoja apvaliais, širdies formos tamsiai žaliais lapais. Liepą-rugpjūtį džiugina nuostabaus grožio skėtiškais baltais žiedais.
Jauni augalai auga lėtokai, tačiau po 4 m. augalas pradeda stiebtis į viršų ir gali pasiekti net 10 m aukštį. Be to, jį galima auginti kaip kiliminį augalą, tačiau reikia skirti didelį plotą. Geriausiai auga saulėtoje vietoje, tačiau pakenčia ir pavėsį. Laipiojančiai hortenzijai nereikia ypatingos dirvos. Tinka puri sodo žemė, skursta, jeigu trūksta drėgmės.
Sidabrinė eglė
Natūraliai auga Vidurio ir Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje ir vidurinėje Azijos dalyje. Medis gali užaugti iki 25-30 m aukščio. Intensyviai auga pirmuosius 10 m., vėliau augimas sulėtėja. Išsiskiria dekoratyvine kamieno žieve: jaunų medelių - lygi, senesnių - labai stora ir giliai suaižėjusi, šviesiai pilkos spalvos.
Pavasarį lapai žali su sidabrine apatine dalimi, rudenį - nusidažo ryškiai geltonai. Gerai auga drėgnose ir rūgščiose dirvose, nemėgsta įmirkusios žemės. Augalas atsparus miestų užterštumui. Medžiai labai gerai sugeria anglies dvideginį ir dūmus, gausiai išskiria deguonį ir fitoncidus, valančius orą. Rekomenduojama sodinti miestuose eilėmis, grupėmis ar pavieniui.
Klevas
Natūraliai auga Kinijoje, kur pasiekia 10 m aukštį. Lietuvoje užauga iki 5-6 m, todėl tinka auginti daugelyje sodybų. Šis medis išsiskiria be galo dekoratyvia kamieno ir šakų žieve. Ji labai ryški - ruda su vyšniniu atspalviu, blizganti, dekoratyvia tampa 5-7 augimo metais.
Lapai triskiaučiai, nedideli, žalios spalvos. Rudenėjant nusidažo raudona spalva. Klevai mėgsta vidutinio derlingumo ir drėgnumo dirvą. Galima auginti saulėtoje ir iš dalies pavėsingoje vietoje. Rekomenduojama šiais medžiais paįvairinti sodybas, sodinti grupėmis ar pavieniui.
Catalpa
Tai įspūdingas lapus metantis medis atvira, išsišakojusia laja. Subrendusių medžių žievė giliai suskeldėjusi, dekoratyvi, ypač išryškėjanti lapams nukritus. Dideli (iki 25 cm) širdies formos lapai ką tik išsiskleidę yra purpurinio atspalvio, vėliau tampa žali.
Vasarą pasirodo balti varpelio formos žiedai su geltonomis ir purpurinėmis dėmėmis. Užaugina ilgas, nukarusias ankštis, kurios dekoratyviai atrodo žiemą, nes išlieka ant šakų. Geriausiai auga laidžiose vandeniui, derlingose dirvose. Vasarą sudaro puikų pavėsį. Sodinamos alėjomis, pavieniui ar grupėmis. Tinka auginti miestuose, nes toleruoja užterštą miesto orą.
Platanas
Pietryčių ir Vidurio Europoje užaugantys iki 35 m aukščio medžiai. Lietuvoje auginami ir žemesnės dekoratyvinės formos platanai pasiekia iki 4 metrų. Svarbiausia ypatybė - besilupanti žievė, atsidengianti įvairių spalvų lopinėliais. Vaizdas priverčia sustoti ir prieiti, apžiūrėti iš arčiau. Lapai žali, triskiaučiai, panašūs į klevo. Rudenį geltonuoja.
Žiedai maži ir neišvaizdūs, tad dažniausiai net nepastebimi. Užaugina apvalius vaisius, kurie iš pradžių būna žali, vėliau paruduoja ir išsilaiko ant medžio per žiemą. Klevalapiui platanui nereikia ypatingos dirvos, tačiau būtina saulėta augimo vieta. Gali apšalti, todėl parinkite vėjų neblaškomą vietą. Pirmus augimo metus mulčiuokite ir apriškite. Atrodo įspūdingai, tad ir vietos sodyboje reikia jam surasti.
Dvarų parkai: įkvėpimas sodybos kraštovaizdžiui
Lietuvoje gausu dvarų, kurių parkai gali tapti įkvėpimu kuriant sodybos kraštovaizdį. Štai keletas pavyzdžių:
- Ilzenbergo dvaras: Rokiškio krašte, tarp dviejų ežerų įsikūręs dvaras, ūkininkaujantis harmonijoje su gamta. Čia rasite prabangius rūmus, unikalų skulptūrų parką.
- Burbiškio dvaras: Dvarą supa peizažinio tipo parkas su 15 salų ir daugybe tiltelių.
- Pakruojo dvaras: Didžiausia Lietuvoje dvaro sodyba su 34 statiniais, tiltu iš dolomito, Gyvuoju istorijos muziejumi.
- Joniškėlio dvaras: Smalsu pamatyti dviejų skirtingų stilių dvaro parką.
- Žagarės dvaras: Pasivaikščiosite po vieną didžiausių dvarų parkų Lietuvoje, užimantį daugiau nei 70 ha.
- Baisogalos dvaras: Centrinius rūmus juosia parkas, kuris tiesiog traukia pasivaikščioti. Čia įvairiausių rūšių medžiai supa vingiuojančias alėjas ir siaurus takelius.
- Kelmės dvaras: Atkurta istorinė parko struktūra. Jame tebežaliuoja senosios liepos, klevai, uosiai, tad yra daug erdvės pasivaikščioti gamtos apsuptyje.
- Adomynės dvaras: Bajorišką XIX a. mena krosnys, sienų tapyba.
- Salų dvaras: Dabartinius klasicistinio stiliaus rūmus supa parkas, kuriame mėgdavo puotauti grafai Morikoniai.
Šie dvarai - tik maža dalis Lietuvos kraštovaizdžio perlų, kurie gali įkvėpti kuriant savo sodybos aplinką.
13 kaimiško stiliaus sodo idėjų 🌾 | Jaukūs kiemo dizainai natūraliam grožiui
Vejos įrengimas ir priežiūra
Aplinkos sutvarkymas nėra vien tik jos apsodinimas želdiniais. Želdiniai - tik vienas iš paskutiniųjų aplinkos tvarkymo etapų. Architektas projektuodamas sklype takus ir įvažiavimus, visada atsižvelgia, kad jie būtų patogūs ir funkcionalūs.
Kraštovaizdžio architektas kurdamas aplinką aprėpia erdvių visumą - tiek pačiame sklype, tiek aplink jį. Įrengiant gėlyną svarbu nepamiršti, iš kurių taškų jis bus apžvelgiamas. Visi aplinkos tvarkymo darbai turi savo seką.
| Darbas | Aprašymas |
|---|---|
| Dirvožemio paruošimas | Dirvožemį vejai pasiruošti reikia iš rudens. |
| Sėja | Žolei sėti palankiausias metas pavasarį, kai dirvožemis įšyla iki 18 laipsnių (geriausia balandžio ar gegužės mėnesiais). |
| Laistymas | Laistyti reikia švelniai, tolygiai drėkinant paviršių taip, kad nesiformuotų balos ar vandens nuobėgos. |
| Piktžolių naikinimas | Piktžoles naikinti galima purškiant veją selektyvinio veikimo herbicidais. |
| Tręšimas | Tręšti reikėtų tris kartus per sezoną - pavasarį, vasarą ir rudenį. |
| Šienavimas | Šienauti patartina kuo dažniau. Kuo dažniau šienausime, tuo žolių lapeliai bus vienodesni ir smulkesni. |
Gyvatvorės
Gyvatvorės būna laisvai augančios ir genimos. Augalai genimai gyvatvorei gali būti sodinami viena, dviem ar net trimis eilėmis. Gyvatvorės gali būti žemos, nuo 50-70 centimetrų aukščio ir aukštos, iki 3 metrų.
Gudobelės, turinčios spygliuotas šakeles, itin tinka nepraeinamai gyvatvorei sudaryti. Geriausia jas sodinti dviem eilėmis šachmatine tvarka. Kad gyvatvorė būtų tanki ir aukšta, drauge galima sodinti ir kitus dygliuotus augalus: erškėčius, kadagius, raugerškius, slyvas ir kt.
Vieni iš populiariausių spygliuočių - tujos. Gyvatvorei jos sodinamos viena eile. Vakarinės tujos (taip vadinasi rūšis) yra atsparios užterštam orui.
Iš lapuočių bene daugiausia Lietuvoje paplitusios lanksvų gyvatvorės. Lanksvos - vienos dažniausiai pasitaikančių ir atspariausių augalų gyvatvorėms. Visos lanksvos viena į kitą labai panašios, skiriasi tik jų žydėjimo laikas.