Sovietinių Daugiabučių Statybos Ypatumai Lietuvoje

Stiprėjant šalies ekonominei padėčiai, vis daugiau žmonių siekia pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Tačiau didžioji dalis vilniečių tebegyvena per praėjusio amžiaus paskutinius keturis dešimtmečius pastatytuose stambiaplokščiuose daugiaaukščiuose namuose, kurie yra fiziškai ir morališkai pasenę (neekonomiški energijos vartojimo požiūriu (prarandama 20-30 proc. tiekiamos šilumos), brangi jų eksploatacija žiemą, gyventojai būsto išlaikymui bei energetiniams resursams vidutiniškai išleidžia apie 15 proc. savo pajamų).

Šis butų ūkio sektorius liko smarkiai apleistas, nors dalis sostinės gyventojų, ypač senyvo amžiaus, jau nelabai ir įsivaizduoja, kaip galėtų savais tapusius miegamuosius rajonus iškeisti į naujesnius kvartalus. Jeigu nebus siekiama būsto modernizacijos ir kad būsto vertė pakiltų bent trečdaliu, tas didžiulis turtas, kuriame gyvena apie 70 proc. Lietuvos gyventojų, taps beverčiu ir kokia socialinė grupė ten gyvens, neaišku.

Daugiabučių Statybos Technologijos ir Medžiagos

Lietuvoje per ilgus metus daugiabučių statybos technologijos keitėsi - medinius keitė blokiniai ir monolitiniai, o ne taip seniai kone populiariausiais tapo daugiabučiai iš blokelių. Iki 1950-ųjų Lietuvoje daugiausia buvo statoma medinių ir mūrinių namų. Skaičiuojama, kad nuo 1960-ųjų medinukai tampa nebepopuliarūs, o iki pat Nepriklausomybės šalyje daugiabučiai dažniausiai statomi iš gelžbetonio bloko ir monolitinio betono. Šalia šių dviejų daugiabučių rūšių kilo ir mūriniai pastatai.

Mūriniai daugiabučiai dažniausiai būdavo statomi keturių penkių aukštų, kartais - dešimties dvylikos. Blokiniai buvo statyti dar aukštesni, o monolitiniai - patys aukščiausi. Pavyzdžiui, dar ir dabar Lazdynuose galime pamatyti šešiolikos aukštų monolitinių daugiabučių.

Remiantis Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje daugiausia stovi mūrinės statybos daugiabučių - jų yra apie 22 tūkst. Blokinių - apie 7,5 tūkst., medinių - apie 6 tūkst. ir beveik 2 tūkst. daugiabučių, pastatytų iš blokelių. Vis tik pačiame Vilniaus mieste daugiabučių pasiskirstymas kiek kitoks nei visoje Lietuvoje. Sostinėje skaičiuojama daugiau blokinės (stambiaplokštės) statybos namų, nes, pasak T. S. Kvainicko, sovietmečiu tokių daugiabučių plėtra buvo didelė.

Kita vertus, pastatų kiekis nelygus butų skaičiui. Štai nors Lietuvoje daugiausia stovi mūrinių daugiabučių, butų skaičius juose ir blokiniuose daugiabučiuose labai panašus. Tokia situacija susiklostė dėl to, jog mūriniai pastatai dažnai statyti mažaaukščiai.

Dabar galima rasti ir tokių naujos statybos daugiabučių, kuriuose panaudojamos visos prieš tai išvardintos technologijos.

Pagrindiniai Daugiabučių Tipai ir Jų Ypatumai

• Mūriniai: Statomi iš plytų, blokelių, arba stambesnių mūro blokų. Statyba imli darbo sąnaudoms ir žmonėms.
• Blokiniai: Statybiniai elementai pagaminami gamykloje, o statybų aikštelėje tik surenkami. Greita statyba, mažesnės darbo sąnaudos.
• Monolitiniai: Patys standžiausi pastatai, tačiau statybos - labai ilgos. Butus galima planuoti kiek laisviau.

Problemos ir Iššūkiai

Pagrindinis niuansas, kurį turėtų žinoti pirkėjai, yra garso daugiabučiuose pralaidumas. Prasčiausia garso izoliacija yra blokiniuose daugiabučiuose, kadangi juose panaudotos ganėtinai plonos konstrukcijos. Dėl šios priežasties, blokinių daugiabučių gyventojai girdi kaimynų skleidžiamus garsus. Tiek mūriniuose, tiek monolitiniuose daugiabučiuose garso izoliacija yra geresnė, mat minėtuose pastatuose naudojamos geriau garsą sulaikančios medžiagos.

Visi senos statybos daugiabučiai, nepaisant to, iš kokios medžiagos jie pastatyti, turi sandarumo problemą. Senuose daugiabučiuose niekada neturėsime sandarumo. O jeigu padarysim sandarumą, butai supelys, čia didžiausia problema ir buvo visuose daugiabučiuose, nesvarbu, jie mūriniai ar stambiaplokščiai. Tuo metu, kai senos statybos daugiabučiuose buvo pradėti įstatyti plastikiniai langai, gyventojai ėmė skųstis butuose atsiradusiu pelėsiu ir drėgme. Taip yra dėl to, kad minėtuose daugiabučiuose trūksta ventiliacijos.

Renovacijos Galimybės ir Privalumai

Kadangi valstybė nėra pajėgi aprūpinti visų gyventojų patogiu ir ekonomišku būstu, senos statybos namų renovacija yra išeitis tiems, kas nori pagerinti savo gyvenimo sąlygas, nekeisdami gyvenamosios vietos ir esamo būsto į naujesnį. Daugiabučių renovavimas pratęsia jų eksploatavimo laiką ir mažina išlaidas priežiūrai. Laikančiosios konstrukcijos sovietmečiu statytuose stambiaplokščiuose namuose kol kas yra mažai susidėvėjusios, tačiau reali pastato gyvavimo trukmė gali gerokai sutrumpėti dėl prastos stogo, sienų, įėjimų priežiūros, funkcinio ir moralinio buitinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, elektros įvadų) nusidėvėjimo bei kitų veiksnių.

Taigi tik kompleksiškai atnaujinus pastatą, daugiabutį galima eksploatuoti dar daug metų, mažiau išleidžiant lėšų smulkiems remontams, šildymui- atnaujinimo išlaidos šiandien yra visada mažesnės už išlaidas po 10 metų. Norint tą pačią pinigų sumą sukaupti, reikėtų daug metų taupyti, mokėti už švaistomą šilumą, kęsti nepatogumus ir gyventi apleistame name.

Kompleksiškai atnaujinus pastatą, pagerėja gyvenamosios aplinkos sąlygos, pakyla nekilnojamojo turto kaina, pagerėja pastato estetinis vaizdas, padidėja butų plotai, taupoma šilumos energija, mažėja mokesčiai už šilumą, palengvėja namo eksploatacija, mažėja jos išlaidos. Modernizavus vamzdynus pagerėja vandens kokybė.

Atnaujinti namo fasadai ne tik optimizuoja energijos išlaidas, bet ir sušvelnina klimatą patalpose tiek žiemą, tiek vasarą, taip pat pailgina pastato sienų ir kitų konstrukcijų eksploatavimo laiką. Atlikus pastato kompleksinį renovavimą pagal parengtus techninius ir architektūrinius projektus, akivaizdžiai pasikeičia namo išorinis vaizdas, kuris beveik prilygsta naujam namui. Visų pirma apšiltintas fasadas dengiamas nauju apdailos sluoksniu (tai gali būti lakštinės medžiagos arba plonasluoksnis tinkas ant šiltinimo medžiagų). Jis yra patvarus, ilgai išlaiko kokybišką išvaizdą ir gali būti įvairių spalvų.

Didžiulis atnaujinimo privalumas - butų naudingo ploto padidėjimas. Vien tik platinant balkonus ir paverčiant juos lodžijomis, kiekvieno buto plotas padidėja nuo 2,0 iki 4,2 kv. m, o jeigu kartu platinama ir virtuvė - dar 3,6 kv. m., o tai gerokai palengvina namų šeimininkių padėtį ir būsto komfortą apskritai.

Įgyvendinus energiją taupančias priemones, šilumos suvartojimas vidutiniškai sumažėja 20-30 proc. Energijos taupymo priemonių įgyvendinimas (šilumos punktų modernizavimas, vamzdynų šiltinimas bei individualios apskaitos prietaisų ant radiatorių įrengimas) - tai greičiausiai atsiperkančios investicijos.

Dažnai, pasinaudojus lengvatiniais kreditais, įgyvendinamos kompleksinės renovacijos priemonės, kai statybinės konstrukcijos suremontuojamos ir kartu apšiltinamos arba atliekama keletas skirtingų energiją taupančių ir neatidėliotino remonto priemonių. Tokiu atveju investicijos padidėja, tačiau gaunamas maksimalus efektas.

Pastatų renovacija vien tik šilumos taupymo požiūriu nėra labai patraukli ir sudėtingai įrodoma vien tik finansiniu požiūriu. Turi būti siekiama atnaujinti ir pagal galimybes ir ekonominį tikslingumą modernizuoti esamus gyvenamuosius namus ir jų inžinerinę techninę įrangą. Pirmiausia turi būti pašalinti esminiai konstrukcijų (stogų, sienų) defektai ir įgyvendintos per ekonomiškai priimtiną laiką atsiperkančios energijos taupymo priemonės.

Praktika rodo, kad minimaliam, pvz., 60 butų namo atnaujinimui (šildymo sistemos modernizavimui bei subalansavimui, stogo remontui ir apšiltinimui, langų sandarinimui ar keitimui ir pan.) reikia maždaug 200 - 240 tūkst. litų. Vadinasi, vienam butui susidarytų apie 3,5 - 4,0 tūkst. litų. Gavus kreditą ir išdėsčius šiuos mokėjimus dešimčiai metų, kas mėnesį tektų sumokėti apie 30 - 40 litų, pridėjus palūkanas, būtų apie 40-50 litų. Įvertinus, kad atnaujintame ar modernizuotame pastate apie 20 - 25 proc. sumažėtų šiluminės energijos sąnaudos ir atitinkamai, mokesčiai už šilumą, minėtų įmokų suma sumažėtų iki 10 - 15 litų, o atskirais atvejais iki nulio.

Skaičiuojama, kad dabartinėmis sąlygomis po renovavimo buto vertė pakyla daugiau kaip 30 proc. Visais kitais parametrais - garso, šilumos izoliacijos, eksploatavimo kaštų, papildomų sąnaudų ir kt. - atnaujintų ir naujų namų rodikliai išlieka artimi vienas kitam.

Jei gyventojai operatyviai surinks lėšas pradiniam įnašui, jei pirmininkas aktyviai dirbs su instancijomis, projektas neužstrigs stalčiuose, jo įgyvendinimo galima tikėtis per artimiausius 1,5- 2 metus.

Jaukūs ir energiją taupantys daugiabučiai gyvenamieji namai patogesni gyventi, vertingesni nekilnojamojo turto rinkoje.

Finansavimo Šaltiniai

Pastatų modernizavimui galima panaudoti įvairias lėšas, tačiau daugiabučiai namai turi tam tikrą specifiką dėl jų valdymo, nuosavybės formų (daug butų savininkų) ir sutelkti finansinius išteklius jų modernizavimui nėra paprasta. Galimi trys pagrindiniai finansavimo šaltiniai: pačių butų savininkų lėšos, savivaldybių sukurti specialieji bendrijų rėmimo fondai ir LR vyriausybės patvirtinta Daugiabučių namų modernizavimo programa.

Sovietmečio Daugiabučių Dabartis ir Ateitis

Pirmiesiems Vilniaus sovietiniams daugiabučiams - jau apie 60 metų. Buvęs garantinis terminas - 50, kai kurių net tik 25 metai. Daug metų yra sakančių, kad net po renovacijos daugiabučiai namai tik atrodo kitaip.

Todėl sakoma, kad racionaliau galbūt tokius daugiabučius griauti ir statyti naujus.

Aplinkos ministras sako, kad net jei būtų nustatyta, jog daugiabutis avarinės būklės, rūpintis turėtų patys gyventojai.

Kad kada nors sovietinių daugiabučių problemą teks spręsti, iš esmės kalbama jau ne vieną dešimtmetį. Lietuvoje yra apie 36 tūkst. daugiabučių, du trečdaliai pastatyti sovietmečiu. Buvo suteikiamas 50 arba vos 25 metų garantinis terminas.

Siūloma daryti bandomąjį projektą.

Seimo Ekonomikos komitetas planuoja surengti posėdį ir suformuluoti siūlymus, kaip būtų galima seniausius daugiabučius ne renovuoti, o griauti ir statyti naujus. Kiek Lietuvoje yra avarinės būklės daugiabučių, žinių nėra.

Esminiai Aspektai Perkant Senos Statybos Būstą

Būsto patikros ekspertas Ž. Dževečka sakė, kad paprastai seni butai, kuriuose remontas nebuvo atliktas 20 metų ir daugiau, reikalauja nemažų investicijų, mat, juose jau reikia keisti elektros instaliaciją, santechniką, o ką jau kalbėti apie sienų, grindų lyginimą, lubų tvarkymą ir pan.

Viena svarbiausių patalpų, tikrinant senos statybos butus, yra tualetas ir vonia. Ž. Dževečka pataria patikrinti, ar veikia klozeto vandens bakelis, ar iš čiaupo vonioje bėga vanduo. Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kokios lubos sudėtos tualete ir vonioje.

Standartizacija ir Ideologija Sovietiniuose Butuose

Šiandien juokeliai ir kandžios replikos apie vienodus sovietmečio butus pasigirsta pakankamai dažnai. Iš tiesų toks butų interjeras buvo labai tikslingas ir politiškai parankus. Vienas ryškiausių lūžių ne tik sovietinėje architektūroje, bet ir interjere įvyko po 1955 metais priimto SSKP CK ir SSRS MT nutarimo „Dėl projektavimo ir statybos nesaikingumų pašalinimo“. Jame buvo nurodoma, kad labiausiai nesaikingumus skatina individualūs pastatų projektai.

Standartizacija palietė ne tik pastatų išvaizdą, tačiau panaikino individualizmą ir gyvenamosiose patalpose. Standartizuoti butai reikalavo standartinių baldų, centralizuotas baldų projektavimas lėmė masinės produkcijos gamybą, ribotas prekių pasirinkimas parduotuvėse lėmė identiško produkto pirkimą. Tai schema, labai abstrakčiai nusakanti butų suvienodėjimo procesą.

Tokia schema buvo pasitelkta ne tik siekiant taupyti pinigų ir laiko sąnaudas, suvienodėję butai ir bendro naudojimo patalpos juose turėjo ugdyti kolektyvinę visuomenę, o tam trukdė individualūs namai ir uždari privatūs kambariai.

Nors tiesioginio valdžios kišimosi į privatų žmogaus gyvenimą nebuvo, tačiau N. Cruščiovo laikais žiniasklaida primetė mokymą, kuriuo siekta paveikti žmonių estetinį tarybinio žmogaus skonį, keisti būsto interjero ir dekoro sampratą, esą vartotojo skonis ne visada išlavintas, todėl masinė produkcija jį nukreips tinkama linkme.

Kad butams buvo planuojami net baldai, patvirtina ir istorikas A. Jakubčionis, esą kambariai buvo tokie maži, kad reikėjo tiksliai apskaičiuoti, ar baldas tilps į kambarį. Kartais baldus tekdavo įkelti net per langus, nes durys buvo per siauros.

Sovietinių Daugiabučių Tipai Pagal Statybos Elementus

Tyrimo metu rasta apie 500 skirtingų daugiabučių projektų. Tarp šių 500 yra keli projektai, kurie skirtingose šalyse buvo priderinti prie skirtingų klimato, seisminių sąlygų, grunto savybių ir atitinkamai pavadinti skirtingais pavadinimais. Taigi iš esmės skirtingų projektų skaičius apsiribotų 200.

tags: #sovietiniu #daugiabuciu #statyba