Vilniuje esantys Spaudos rūmai susiduria su didele problema - griūvančia pakyla, kuri kelia pavojų aplinkiniams. Vilnietė Anastasija laiške portalui LRT.lt teigė, kad prie Spaudos rūmų esanti pakyla yra prastos būklės jau seniai ir atrodo negražiai bei pavojingai. "Ir ant tos sienos [pakylos], ir šalia jos vaikšto žmonės, šalia vyksta eismas, yra dviračių takas, šaligatvis. Ten gi veikia parduotuvės, teatras. Žodžiu, vyksta gyvenimas. Keistai atrodo, kad šalia taip gražiai sutvarkytas šaligatvis, dviračių takas, o pati siena [pakyla] apleista, netvarkyta. Visiems turėtų rūpėti sutvarkyti, kodėl valdžia nesiima tvarkymo?" - klausė moteris.
Šiuo metu Spaudos rūmų bendrija sprendžia, kaip pastato priežiūrą perduoti patiems šio pastato bendraturčiams, kad jie susitvarkytų griūvantį statinį. Šiuo metu vyksta savininkų apklausa.
Pasak Spaudos rūmų bendrijos valdybos pirmininko Vytauto Budniko, pakyla avarinės būklės jau ilgą laiką, ji kelia grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl būtina kuo greičiau imtis remonto darbų.
Maršrutas nr. 89 - Latvija. Ryga. I-oji dalis
Problemos priežastys ir sprendimo būdai
UAB „Spaudos rūmų techninės tarnybos“ direktorius Alfredas Barkus paaiškino, kas nutiko su pakyla ir kodėl ji nėra sutvarkyta. „Dėl žemės vibracijos atsirado mikro plyšiai, kurie kritulių veikiami, ypač žiemą šąlant, plėtėsi, kol pakyla ėmė pastebimai trūkinėti ir svirti“, - komentavo A. Barkus.
Anot A. Barkaus, remontuoti pakylą jos neišgriovus ir nepakeitus konstrukcijos faktiškai neįmanoma, vadinasi turi būti ne remontas, o rekonstrukcija. „Praktiškai Bendrija turi pirma suremontuoti už savo lėšas, o po to išsireikalauti iš pastato savininkų. Pastato dalis, prie kurio yra griūvanti pakyla, priklauso Kultūros ministerijai. Jau sudaryta sąmata, vykdoma rangovų apklausa. Tikimės iki rudens suremontuoti“, - portalui LRT.lt nurodė A. Barkus.
Tačiau situacija sudėtinga, nes norint tvarkyti pakylą, reikalingas leidimas rekonstrukcijos darbams. Leidimui reikalingas žemės sklype esančių bendraturčių sutikimas, o jų yra virš 80. Kol vyksta ginčas gauti bendraturčių sutikimus yra neįmanoma. Be sutikimo NŽT neduoda sutikimo statybos rekonstrukcijos darbams. Siekiant išvengti pakylos nugriuvimo ji paramstyta metalinėmis konstrukcijomis“, - aiškino A. Barkus.
Pasak jo, šiuo metu teisme vyksta mediacijos procesas, kuriame teismas mėgina sutaikyti Spaudos rūmų teritorijoje esančius savininkus. Paskaičiuota, kad rekonstrukcijai reikės apie 100 tūkst. eurų, tačiau, anot A. Barkaus, situacija sudėtinga dėl daugybės nesutarimų.
„2004 m. buvo paskelbtas 7,8 ha žemės sklypo pasidalijimas tarp šioje teritorijoje esančių pastatų. Dėl pasidalijimo teisme kilo ginčas, kuris tęsiasi iki šiol. Todėl šis žemės sklypas iki šiol priklauso valstybei, juo disponuoja NŽT, o remonto darbams reikalingas ir žemės sklypo nuomotojų pritarimas. Dalis jų neduoda kapitaliniam remontui reikalingų lėšų, o bendrija be jų negali atlikti jokių darbų, nes pati nuosavų lėšų neturi, tik surenka jas iš patalpų savininkų ir sumoka paslaugų teikėjams“, - aiškino keistą situaciją Spaudos rūmų valdybos pirmininkas.
NŽT pozicija ir savivaldybės atsakomybė
„Sostinė“ kreipėsi ir į NŽT atstovus, bet per daugiau nei porą savaičių jie nurodytų prašymų nerado ir negalėjo paaiškinti, kodėl nedavė sutikimo remontams.
Bendrija praėjusiais metais net buvo nutarusi pastato priežiūrą perduoti Vilniaus miesto savivaldybei. Tačiau Registrų centre fiksuota, kad šio pastato pagrindinė naudojimo paskirtis yra administracinė ir maitinimo, todėl savivaldybė to imtis negali. „Savivaldybės administracija neatlieka administracinės ir maitinimo paskirties pastatų bendrijų veiklos priežiūros ir kontrolės, nes šių paskirčių pastatai priskiriami prie negyvenamosios paskirties pastatų“, - rašoma savivaldybės Būsto administravimo skyriaus atsakyme.
Savivaldybės atstovai tikino, kad prie pastato esančios pakylos tvarkyti negali, nes ji nėra savivaldybės administruojamoje teritorijoje, tai paties pastato savininkų atsakomybė.
Istorinis kontekstas
Spaudos rūmai (architektas J.Koninas, inžinierius A.Kanapeckas) pradėti statyti 1979 m. Statybos užtruko maždaug iki 1986 m., nors pirmieji laikraščiai čia išspausdinti 1984 m.
Spaudos rūmai buvo vienas svarbiausių ir didžiausių tą penkmetį (1980-1985 m.) statomų sostinės objektų. Rūmų sąmata siekė 14 mln. rublių (galima palyginti: Televizijos bokšto sąmata - 8 mln. rublių).
Į pastatą persikėlė visų Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto leidyklai priklausiusių laikraščių ir žurnalų redakcijos, kurios prieš tai buvo išsimėčiusios po visą miestą. Gamybiniame korpuse įsikūrė leidyklos spaustuvė - pati didžiausia Lietuvoje.
Pastatą sudaro redakcinis korpusas ir gamybinis laikraščių spausdinimo korpusas. Be jų, kompleksui dar priklauso buitinis pastatas, sandėliai ir garažas.
Apie 61 metro aukščio pastatas tuo metu pateko į aukščiausių Vilniaus pastatų trejetuką.
Nors pastatas ir priskiriamas masinei gamybai ir atitinka to meto standartus (modulinė ar gelžbetoninė statyba), jį galima vadinti išskirtiniu.
tags: #spaudos #rumu #aukstuminio #pastato #savininku #bendrija