Straipsnyje analizuojama Specialiosios teisėjų kolegijos 1999 m. 2008 m. praktika. Keliama hipotezė, kad Specialiosios teisėjų kolegijos praktikos nenuoseklumas lemia teisinio aiškumo dėl bylų priskirtinumo nebuvimą. Tyrimo tikslas išanalizuoti Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką bei pateikti pagrindinius bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencijos atribojimo problemų sprendimo teisinius būdus ir priemones.
Asmens teisė kreiptis į teismą yra nustatyta 1999 m. gruodžio 19 d. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalyje, 1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 5 straipsnio 1 dalyje.
Šiai teisei į teisminę gynybą absoliutus pobūdis nebūdingas ši teisė gali būti įgyvendinta tik laikantis procesinės teisės normų nustatytų reikalavimų. CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka.
Įstatymas nustato tam tikras sąlygas, kriterijus, kurių laikantis turi būti paduotas ieškinio pareiškimas nustatyti reikalavimai ieškinio turiniui; laiko tarpas, per kurį asmuo priverstinai gali apginti pažeistą savo teisę ir t.t. Viena iš sąlygų teisės į gynybą (vissų pirma civilinių teisių gynybą) įgyvendinimui ieškininio pareiškimo pateikimas laikantis įstatymo nustatytų teismingumo taisyklių.
Svarbu bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencijos atribojimo taisyklės. CPK 1 straipsnio 1 dalis nustato, kokios bylos yra nagrinėtinos civilinio proceso tvarka. Administracinių teismų kompetenciją įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ABTĮ) 15 bei 20 straipsniuose.
Teismas ex officio sprendžia dėl savo kompetencijos (competence de la competence doktrina). Įstatymas (CPK 36 str.
Atitiktis sankcijoms: teismų praktika
Svarbu, kad klausimams dėl teismingumo spręsti 1999 m. sukurta Specialioji teisėjų kolegija, kurios darbo mastai (1999-2007 m. priimtos 945 nutartys) rodo, jog bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų kompetencijos atribojimo praktika Lietuvoje dar nėra galutinai susiformavusi. Pagrindinė nagrinėjamos temos problema yra ta, jog teismų praktika dėl bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų kompetencijos atribojimo yra nenuosekli; teisės moksle nėra vieningos nuomonės, ar bylų paskirstymas tarp bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų yra teismingumo, ar priskirtinumo klausimas. Atsižvelgiant į šios problemos aktualumą ir siekiant ją ištirti, tyrimo objektu pasirinkta Specialiosios teisėjų kolegijos 1999 m. 2008 m.
Specialiosios teisėjų kolegijos praktikos nenuoseklumas lemia teisinio aiškumo dėl bylų priskirtinumo nebuvimą. Tyrimo tikslas išanalizuoti Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką bei pateikti pagrindinius bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencijos atribojimo problemų sprendimo teisinius būdus ir priemones.
Tyrimo metodai
- Teoriniai: mokslinės literatūros, artimos pasirinktai darbo temai, analizė, vertinimas, lyginimas ir apibendrinimas.
Darbo struktūrą sudaro įvadas, trys dalys, išvados, literatūros sąrašas bei santrauka lietuvių ir anglų kalbomis. Nagrinėjami klausimai dėl priskirtinumo sprendimo būdai, Specialiosios teisėjų kolegijos statusas, jos paskirtis ir reikšmė bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų jurisdikcinės kompetencijos atribojimo kontekste, taip pat analizuojamas sąvokų priskirtinumas ir teismingumas turinys bei šių sąvokų atskyrimo praktinė reikšmė, aptariami priskirtinumo taisyklių pažeidimo procesiniai teisiniai padariniai.
Atskleidžiant klausimus dėl priskirtinumo, pateikiama atskirose srityse dažniausiai taikomų principų lentelė. Atlikto tyrimo pagrindu darbo pabaigoje pateikiamos devynios išvados. Pateikiama santrauka (lietuvių ir anglų kalba). Darbo apimtis 66 puslapiai.
Svarbus klausimas dėl priskirtinumo tarp bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų tinkamas sprendimas svarbus ir dėl to, kad egzistuoja itin glaudus civilinio proceso ir administracinio proceso ryšys. Geriausiai šį ryšį iliustruoja ABTĮ 1 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, jog nagrinėdamas administracines bylas teismas vadovaujasi ABTĮ normomis, taip pat ir CPK normomis, kai ABTĮ tai tiesiogiai nurodo.
Tai ne tik įstatymų, bet ir teisės šakų tarpusavio ryšys. Negana to, didelė dalis administracinio proceso institutų (pvz. įrodinėjimo, apeliacijos ir kt.) į ABTĮ perkelta iš CPK.
Žinoma, kad klausimai dėl teismingumo esti dviejų rūšių pozityvūs, t.y. kai abiejų sistemų teismai pripažįsta bylą esant teismingą jiems, ir negatyvūs, t.y. kai abiejų sistemų teismai nepripažįsta, kad byla jiems teisminga.
Sprendžiant klausimus dėl priskirtinumo, kai kuriose valstybėse teismai ex officio bylos priskirtinumo iš viso netikrina, o įrodyti, kad byla yra teismui teisminga arba jam neteisminga, yra šalies pareiga. Lietuvoje Specialioji teismingumo kolegija. Svarbu remtis aukščiausios valstybės teisminės valdžios institucijų sprendimais) suformuluotais principais ir kriterijais.
Siekiant, kad bendrosios kompetencijos teismų sistemai, ir specializuotiems teismams perduodama dalis bendrosios kompetencijos teismams priskirtinų bylų, tikslingiausia sukurti specialų institucinį darinį, savo praktikos dėka suformuluosiantį pagrindines priskirtinumo atribojimo taisykles.
Šiose valstybėse neleidžiamos besąlyginio bylos priėmimo kito teismo žinion išimtys jei bendrosios kompetencijos teismas atsisakė priimti ieškininį pareiškimą motyvuodamas tuo, kad ieškinys teismingas administraciniam teismui, administracinis teismas nebegali atsisakyti jo priimti.
Klausimai dėl priskirtinumo sprendimo būdai pozityviosios teisės normose (ABTĮ 16 str. Šios rūšies teismui taisyklės bei, atsižvelgiant į tai, kad vos 1999 m. Sprendžiant klausimus dėl priskirtinumo. Specialioji teismingumo kolegija (dar vadinama Specialiąja teisėjų kolegija, ar tiesiog teismingumo kolegija) įkurta 1999 m. Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šis teismų pirmininkų paskirtą teisėją.
Nagrinėja klausimus susijusius su priskirtinumu, t.y. kas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos ar administraciniame teisme. Ieškinį Specialiajai teisėjų kolegijai pateikia bylą nagrinėjantys teismai, arba proceso dalyviai per atitinkamus teismus (ieškinį teikia ne tiesiogiai Specialiajai kolegijai, o per bylą nagrinėjusį teismą), administraciniai teismai pateikimo procedūrą atlieka per Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (ABTĮ 21 straipsnio 2 dalis, CPK 36 straipsnio 3 dalis).
Kreipimasis į atitinkamą pirmosios instancijos teismą, kuriam ji teisminga, arba į apeliacinės instancijos teismą, kuriam Specialiosios teisėjų kolegijos nutartis yra privaloma. Svarbu pabrėžti, kad kreipimasis į Specialiąją teisėjų kolegiją šiandien yra ne privalomas, o fakultatyvus, o pati institucija vertintina kaip konsultacinė.
S. Šedbaras, teisingai pažymi, kad kai šalyje yra atskiros teismų sistemos, būtina sukurti tam tikrą mechanizmą, kuris leistų suvienodinti teismų veiklos praktiką. Šiuo požiūriu visiškai nėra svarbu, kiek kartų iki šiol buvo nukrypta nuo vieno ar kito teismo jau suformuluotos praktikos analogiškose bylose.
Šalys turi teisę ginčyti teismo sprendimą dėl jo priskirtinumo kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją. Tokios situacijos yra nesuderinamos su teise į operatyvų teismo procesą principu.
Teismingumas ir priskirtinumas
Teismingumas apibūdinamas kaip teismų kompetencijai priskiriamų bylų paskirstymas teismams. Tai bylų paskirstymo teismams tvarka, sistema. Vis dėlto Lietuvos civilinio proceso teisės literatūroje nuo pat administracinių teismų įsteigimo 1999 m. iki šiol nėra iki galo sutariama, ar bylų paskirstymas tarp bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų yra teismingumo, ar priskirtinumo klausimas.
V. Mikelėnas skiria tris rūšis teismingumo: rūšinį (dalykinį), teritorinį ir funkcinį. Kitoje civilinio proceso teisės literatūroje nurodoma, kad rūšinis (dalykinis) teismingumas (lot. 1) nustatyti teismo rūšį, t.y. štai G. Lženė laikosi nuomonės, kad bylų priskirtinumas teismams ir teismingumas yra skirtingos sąvokos, o rūšinis (dalykinis) teismingumas apima tik nustatymą teismų sistemos grandies, kurios grandies teismas (apylinkės ar apygardos teismas) nagrinės bylą kaip pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu nustatymą, kokios rūšies bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas nagrinės bylą, G. Lženė laiko bylų priskirtinumo teismams klausimu.
Kitaip tariant, teismingumo klausimas apskritai negali būti sprendžiamas, jei neišspręstas priskirtinumo klausimas. A. Andruška pabrėžia, jog tai yra priskirtinumo klausimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nesilaiko vienareikšmės pozicijos šiuo klausimu: pavyzdžiui, 2004 kovo 31 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-198/2004 bei 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartyje civ. byloje Nr. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog teismai nagrinėjo bylą pažeisdami CPK normas dėl civilinio proceso įstatymų taikymo (CPK 1 str.), dėl civilinių bylų priskirtinumo bendrosios kompetencijos teismams (CPK 22 str.).
2004 m. rugsėjo 22 d. nutartyje civ. byloje Nr. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogišką situaciją išsprendė pasiremdamas rūšinio (dalykinio) teismingumo instituto normomis. Nuomonę, kad esą teismingumas padeda nustatyti, koks bendrasis ar specializuotas teismas turi nagrinėti bylą. Taip pat nurodoma, jog nuomonę, esą bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų kompetencija atribojama naudojantis teismingumo, o ne priskirtinumo institutu, galėjo lemti tai, jog šios nuomonės šalininkai neįvertino įvykusių pasikeitimų teismų sistemoje bei civilinių bylų priskirtinumo instituto paskirties.
Tokia nuomonė buvo teisinga tik iki administracinių teismų įsteigimo 1999 metais: 1999 m. sausio 14 d. Tai ne tik šių institucijų kompetencijos atribojimą, bet ir bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų jurisdikcinės kompetencijos atribojimą. Todėl pagrįstai naujausioje literatūroje civilinio proceso tematika nurodoma, kad remiantis ne teismingumo institutu, o bylų priskirtinumo taisyklėmis turi būti sprendžiama, kokios bylos nagrinėtinos bendrosios kompetencijos teismuose ir kokios administraciniuose teismuose, taip pat kokios bylos bendrosios kompetencijos teismų sistemos viduje nagrinėtinos baudžiamojo proceso, o kokios civilinio proceso tvarka bei kokios administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) tvarka.
Atkreiptinas dėmesys, kad ABTĮ taip pat vartojama ne teismingumo, bet priskirtinumo sąvoka (ABTĮ 70 str. 3 d., 142 str. 2 d. 1 p.). Šios rūšies teismui klausimas. Dėl dalyko ypatumų. Šios rūšies teismui vartojama priskirtinumo sąvoka, tuo tarpu teismingumu įvardijamas tik bylų paskirstymas tarp atskirų bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandžių.
Kompetencijos atribojimas
Sprendimas dėl kompetencijos tarp bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų sprendimas laikytinas rūšinio (dalykinio) teismingumo nustatymu, ar šis klausimas spręstinas per savarankišką bylų priskirtinumo teismams institutą. Kokiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 1 p. ar 137 str. 2 d. Nagrinėjant pirmąjį klausimą, pirmiausia būtina atriboti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintus atsisakymo priimti ieškinį pagrindus - ieškinys nenagrinėtinas teisme ir ieškinys neteismingas tam teismui . Pirmasis pagrindas taikomas ne tik tada, kai ieškinys apskritai nenagrinėtinas teisme, bet ir tais atvejais, kai byla nagrinėtina baudžiamojo ar administracinio proceso tvarka.
Tokios pat nuomonės laikosi ir CPK komentaro autoriai, analizuodami teismo atsisakymo priimti ieškinį pagrindus (CPK 137 str. 2 d. 1 p.
Šiuo atveju pareiškimas paduotas nesilaikant CPK nustatytų rūšinio ar teritorinio teismingumo taisyklių, pagal kurias nustatomas konkretus pirmosios instancijos teismas, kuriam byla yra teisminga. O priskirtinumo sąvoka aiškinama kaip padedanti nustatyti, kokio proceso tvarka turi būti nagrinėjamos bylos teisme.
Tai pareiga kreiptis į konkretų bendrosios kompetencijos teismą. Tokia kryptimi eina ir teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 27 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-169/2002 taip pat konstatuota, kad CPK 137 straipsnio paskirtis reglamentuoti civilinės bylos kėlimo klausimus, todėl pareiškimą, kaip nenagrinėtiną bendrosios kompetencijos teisme, teismas turi atsisakyti priimti kaip nepriskirtą nagrinėti civ...
tags: #specialioji #teiseju #kolegija #turto #privatizavimas