Specialiosios Žemės Naudojimo Sąlygos: Kompensacijos, Apribojimai Ir Konstitucinis Teismas

Specialiosios žemės naudojimo sąlygos yra svarbus teisinis instrumentas, reguliuojantis žemės naudojimą ir siekiantis užtikrinti visuomenės interesus, aplinkos apsaugą ir darnų teritorijų vystymąsi. Tačiau šios sąlygos gali apriboti žemės savininkų teises, todėl svarbu užtikrinti teisingą kompensacijų mechanizmą už patiriamus nuostolius.

Konstitucinio Teismo Nutarimas Dėl Kompensacijų

Konstitucinis Teismas pripažino, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalis prieštarauja Konstitucijai tiek, kiek pagal ją kompensacija dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nemokama, kai specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės sklypui taikomos dėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, kuriai statybą leidžiantys dokumentai išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, suderinti ir (ar) ši veikla pradėta vykdyti iki 1992 m.

Pagal pareiškėjo ginčytą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą asmenims, kurių žemės sklypams specialiosios žemės naudojimo sąlygos turėjo būti nustatytos ir (ar) taikomos dėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, pradėtos vykdyti po 1992 m. gegužės 11 d., buvo įtvirtinta teisė kreiptis dėl kompensacijos išmokėjimo, o asmenims, kurių žemės sklypams specialiosios žemės naudojimo sąlygos turėjo būti nustatytos ir (ar) taikomos dėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, pradėtos vykdyti iki 1992 m. gegužės 11 d., tokia teisė nebuvo numatyta.

Nuosavybės Teisės Ribojimas Ir Asmenų Lygybė

Konstitucinis Teismas priminė, kad Konstitucijos 23 straipsnio nuostatomis ginama nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama, be kita ko, dėl nuosavybės objekto pobūdžio, visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad įstatymų leidėjas, ribodamas nuosavybės teisę, yra saistomas konstitucinio asmenų lygybės principo, įtvirtinto Konstitucijos 29 straipsnyje, kuris būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.

Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad pareiškėjo ginčytoje Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtintas skirtingas kompensacijų mokėjimo žemės savininkams teisinis reguliavimas priklausomai nuo to, kada (iki 1992 m. gegužės 11 d. ar po jos) pradėta ūkinė veikla, dėl kurios nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Taigi, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu nesilaikyta iš Konstitucijos 23, 29 straipsnių kylančio reikalavimo, įstatymu ribojant nuosavybės teisę, paisyti konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal ginčytą teisinį reguliavimą nustačius teritorijas, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, buvo suvaržytos tiek asmenų, kurių žemės sklypams specialiosios žemės naudojimo sąlygos turėjo būti taikomos dėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, pradėtos iki 1992 m. gegužės 11 d., tiek asmenų, kurių žemės sklypams specialiosios žemės naudojimo sąlygos turėjo būti taikomos dėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, pradėtos po šios datos, nuosavybės teisės. Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas pripažino, kad tarp asmenų, kurių žemės sklypams specialiosios žemės naudojimo sąlygos pradėtos taikyti dėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, pradėtos iki 1992 m. gegužės 11 d., ir asmenų, kurių žemės sklypams specialiosios žemės naudojimo sąlygos pradėtos taikyti dėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, pradėtos po šios datos, nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.

Konstitucinis Teismas nutarime taip pat pažymėjo, kad Seimas 2022 m. gruodžio 6 d. priėmė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. Taigi, remdamasis tais pačiais argumentais, Konstitucinis Teismas tokia pačia apimtimi prieštaraujančia Konstitucijos 23, 29 straipsniams pripažino ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalį (2022 m. gruodžio 6 d. redakcija).

Naujasis Specialiųjų Žemės Naudojimo Sąlygų Įstatymas

2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas. Jis lems ne tik naujų teritorijų (apsaugos zonų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos) ir tuo pačiu naujų ūkinės veiklos apribojimų atsiradimą bei jų privalomą registravimą viešame registre, tačiau ir šiuo metu nustatytų ar privalomų nustatyti (jei iki šiol tai nebuvo padaryta) apsaugos zonų „sutvarkymą“.

Jeigu šiuo metu konkrečiai ūkinei veiklai vykdyti yra nustatytos apsaugos zonos ar sanitarinės apsaugos zonos (SAZ), tačiau nuo 2020 m. sausio 1 d. tokių apsaugos zonų nebus numatyta naujajame įstatyme, tokios zonos bus laikomos nebeegzistuojančiomis, o Registrų centre turės būti iš karto panaikinti visi įrašai apie tokias zonas. Tuo pačiu nebeliks ir veiklos apribojimų, kurie buvo taikomi atitinkamoje teritorijoje. Pavyzdžiui, nuo 2020 metų naikinamos kurortų apsaugos zonos, taip pat kuro tiekimo bazių ir kietojo kuro cechų apsaugos zona, taip pat skystojo kuro degalinių apsaugos zona.

Tačiau reikia turėti mintyje ir tai, kad pagal naująjį įstatymą atsiranda ir naujų apsaugos zonų. Pavyzdžiui, vietoj aukščiau įvardintų skystojo kuro degalinių apsaugos zonų atsiras apsaugos zonos konkretiems įrenginiams, antžeminiams ar požeminiams rezervuarams, dujų balionams ir kolonėlėms, kt. Taip pat aptariamame įstatyme atsiras ir tokios naujos teritorijos su jose taikomais veiklos apribojimais kaip pajūrio juosta, potvynių grėsmės teritorijos, aerodromo triukšmo apsauginės zonos, gamtos paveldo objektų teritorijos, gamtinių ir kultūrinių rezervatų teritorijos, siaurųjų geležinkelių apsaugos zonos, kt.

Kai kurios iš šiuo metu nustatytų tam tikrų objektų apsaugos zonų po 2020 m. sausio 1 d. padidės arba sumažės. Taigi verta pasitikrinti, ar vykdomai ūkinei veiklai po Naujųjų metų vis dar bus nustatyta konkreti apsaugos zona ir (ar) SAZ, kokio dydžio ji bus ir kokie nauji veiklos apribojimai joje bus taikomi, bei nepamiršti atlikti reikalingus duomenų pakeitimus dokumentuose ir viešajame registre.

Kitas svarbus įpareigojimas, kuris atsiranda naujajame įstatyme - tiems ūkinės veiklos vykdytojams, kuriems dar iki naujojo įstatymo įsigaliojimo reikėjo nustatyti atitinkamas apsaugos zonas, bet tai nebuvo padaryta, arba net ir nustačius būtinas apsaugos zonas, jos nebuvo įrašytos į viešąjį registrą, reikės visus nepadarytus ar nepabaigtus darbus atlikti pagal naujajame įstatyme numatytas procedūras ir jame nustatytais terminais. Tokiu būdu įstatymu siekiama, kad iki 2023 m. sausio 1 d. visi duomenys apie specialiąsias žemės naudojimo sąlygas būtų įrašyti į viešąjį registrą.

Šiuo metu rengiami teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, statinių ar kitos veiklos projektai, jeigu jie nebus baigti rengti iki 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. iki šios datos nebus patvirtinti ar nebus gauti statybą leidžiantys dokumentai, turės atitikti naujojo įstatymo reikalavimus nepriklausomai nuo to, kad įstatymas įsigalios tik nuo 2020 m. sausio 1 d. Taigi minėtuose rengiamuose dokumentuose iš esmės jau dabar, nelaukiant Naujųjų metų, reiktų numatyti sprendinius, atitinkančius naujojo įstatymo reikalavimus (t. y. vietoj šiuo metu teisės aktuose nurodytų apsaugos zonų ar SAZ nustatyti naujajame įstatyme nurodytas teritorijas).

Įsigaliojus naujajam įstatymui turės būti pakeisti ir atitinkami procedūriniai dokumentai, numatantys specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Be to, šiuo metu rengiant planus ir projektus jau reikia pasirūpinti ir atitinkamų susitarimų su žemės sklypų ir net teritorijų, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, savininkais ar patikėtiniais sudarymu, kurie atitiktų naujojo įstatymo reikalavimus.

Kas Aktualu Ketinantiems Startuoti Su Naujais Projektais Po 2020 M.?

Po 2020 m. sausio 1 d. pagal naująjį įstatymą specialiosios žemės naudojimo sąlygos turės būti taikomos ir naujos teritorijos nustatomos ne tik suformuotuose žemės sklypuose, bet ir teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai.

Teisę į kompensacijas nustatant teritorijas tenkinant viešąjį interesą turės ne tik žemės sklypų ir teritorijų, kuriose nesuformuoti sklypai, savininkai ar patikėtiniai, bet ir jų valdytojai (kurių teisės įregistruotos Nekilnojamojo turto registre), taip pat kito nekilnojamojo turto, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre, savininkai. Kompensacijos turės būti išmokėtos kiekvienam iš šių asmenų atskirai pagal kiekvieno iš jų patiriamą konkretų nuostolių dydį.

Asmenys, kurie jau yra davę sutikimus dėl atitinkamų apsaugos zonų ar SAZ jų sklypuose nustatymo, tačiau nuostoliai jiems nebuvo atlyginti, po 2020 m. sausio 1 d. gavę pranešimą apie specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą jų sklypuose, galės kreiptis per 1 metus į ūkinės veiklos vykdytoją dėl patirtų nuostolių atlyginimo.

Įstatymo įgyvendinimas apims iš esmės didžiąją dalį valstybės teritorijos, todėl bus nedaug tokių žemės sklypų ar teritorijų, kurios išvengs įstatymo taikymo. Pasibaigus įstatyme numatytam pereinamajam laikotarpiui iki 2022 m. gruodžio 31 d., nuo 2023 m. sausio 1 d. bus griežtai kontroliuojama, ar visi reikalavimai yra įgyvendinti.

Pagrindiniai aspektai, kuriuos reikia žinoti:

• Konstitucinis Teismas pripažino, kad negalima diskriminuoti žemės savininkų dėl kompensacijų mokėjimo.
• Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, kuris numato naujas apsaugos zonas ir apribojimus.
• Ūkinės veiklos vykdytojai turi pasirūpinti, kad visos apsaugos zonos būtų tinkamai įregistruotos viešajame registre iki 2023 m. sausio 1 d.

Svarbiausi Terminas

Svarbiausi terminai, susiję su specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis:

tags: #specialiosios #zemes #naudojimo #salygos #zemes #sklypui