Nuosavybės Teisių Atkūrimo Apskundimo Tvarka Lietuvoje

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas 1990 m. kovo 11 d. pabrėžė, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra grindžiamas aiškia nuostata, kuri buvo įtvirtinta 1991 m. birželio 18 d.

Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nusavintas (nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai suvisuomenintas) ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal 1991 m. birželio 18 d.

Asmenys, Turintys Teisę Į Nuosavybės Teisių Atkūrimą

Pabrėžiant, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas 1990 m. kovo 11 d., nuosavybės teisių atkūrimas yra grindžiamas aiškia nuostata, kuri buvo įtvirtinta 1991 m. birželio 18 d.

Teisę į nuosavybės teisių atkūrimą turi:

• Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių nekilnojamasis turtas buvo nusavintas.
• Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems išlikusio nekilnojamo turto savininkas yra testamentu palikęs turtą iki 1991 m.

Nuosavybės teisė atkuriama ir į tą nekilnojamąjį turtą, kuris 1991 m. rugpjūčio 1 d.

Žemės Grąžinimo Sąlygos

Žemė prie vienkiemių, esanti gyventojų asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje, grąžinama natūra šių vienkiemių savininkams. Jeigu negalima grąžinti visos turėtos žemės, grąžinama ne mažiau kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų prie vienkiemio, o likusi žemė išperkama šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais.

Nuosavybės teisė atkuriama į savininko turėtą žemės plotą, bet ne daugiau kaip į 150 ha, įskaitant miškus ir vandens telkinius.

Nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d.:

1. Perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems gyvenamuosius namus ar kitus pastatus, priklausančius jiems nuosavybės teise, jų naudojamą žemės sklypą prie šių statinių arba jų naudojamą žemės sklypą kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kt.) teritorijų planavimo dokumentuose nustatytomis ribomis, išskyrus Neringos miestą, bet ne didesnį kaip 0.2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnį kaip 0.3 ha kituose miestuose, išskyrus tuos atvejus, kai iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įstatymų nustatyta tvarka jiems buvo suteiktas didesnis žemės sklypas, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus jis nenumatytas panaudoti visuomenės poreikiams.
2. Perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują žemės sklypą individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms (toliau tekste - kitai paskirčiai) tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Neringos miestą, arba piliečių pageidavimu - mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus).

Naujo Žemės Sklypo Dydis

Perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo dydį miesto administracinėse ribose nustato miesto, rajono savivaldybė, atsižvelgdama į turimos individualiai statybai bei kitai paskirčiai skirtinos žemės plotą ir poreikį. Minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis - 0.04 ha (išskyrus nuosavybės teise turėtą mažesnį žemės sklypą). Maksimalus naujo žemės sklypo plotas turi būti ne didesnis kaip 0.2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje ir Birštone ir ne didesnis kaip 0.3 ha kituose miestuose.

Kai piliečio turėtas žemės sklypas buvo didesnis už jo dabar naudojamą žemės sklypą ne mažiau kaip 0.04 ha, jam gali būti papildomai perduodamas neatlygintinai nuosavybėn naujas ne mažesnis kaip 0.04 ha žemės sklypas individualiai statybai bei kitai paskirčiai.

Nuosavybės teisės į žemę, esančią Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, ir Birštono miestų savivaldybių teritorijų administracinėse ribose, priskirtą šių miestų savivaldybių teritorijoms po 1995 m.

Miškų ir Vandens Telkinių Grąžinimas

Grąžinamas savininko turėtas miško plotas, taip pat žemė, apaugusi mišku. Miškas, kurio susigrąžinti natūra turėtoje vietoje piliečiai, negyvenantys toje vietovėje, nepageidauja, esant galimybei grąžinamas perduodant nuosavybėn ekvivalentinės vertės miško plotą (įskaitant ir žemę, apaugusią mišku).

Miškas grąžinamas natūra arba vietoj jo perduodamas ekvivalentinės vertės miško sklypas piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise pagal nustatytąja tvarka sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Vandens telkiniai grąžinami natūra piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise.

Nuosavybės teisės į miškus ir vandens telkinius, kurie šio įstatymo 13 straipsnyje priskirti valstybės išperkamiems miškams ir vandens telkiniams, atkuriamos piliečiams, išperkant šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais.

Pastatų Grąžinimas

Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems piliečiams nuosavybės teisės į ūkinės-komercinės paskirties pastatus su priklausiniais atkuriamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinant juos natūra arba išperkant. Nuosavybės teisė į savininko turėtą žemės sklypą atkuriama perduodant nuosavybėn teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą žemės sklypą prie sugrąžinamo natūra pastato, nepriklausomai nuo to, ar buvo paduotas atskiras prašymas grąžinti šią žemę.

Grąžinus namus natūra, nuosavybės teisės į žemę, ant kurios pastatyti sugrąžintieji namai, atkuriamos šio įstatymo 4 ir 5 straipsniuose nustatyta tvarka.

Piliečiai, neturėję teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų”, įgiję tokią teisę pagal šį įstatymą, prašymus dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikia iki 1998 m. kovo 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai. Šiems piliečiams nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos, jeigu į šį turtą neatkurtos nuosavybės teisės kitiems šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiesiems asmenims.

Žemės, Miško ir Vandens Telkinių Išpirkimas

Žemė, miškas ir vandens telkiniai priskiriami valstybės išperkamai žemei, jei:

• kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; fiziniams bei juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančių pastatų ir įrenginių (statomų arba pastatytų) eksploatacijai reikalingų sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatų ir įrenginių (statomų arba pastatytų) eksploatacijai reikalingų sklypų; kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvės, aikštės, skverai, kapinės ir kt.); yra suteikta individualiai statybai ir yra pradėta šių žemės sklypų privatizacija arba juose pradėta statyba.
• iki 1995 m. birželio 1 d.
• pagal galiojusius įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui, taip pat suteikta tarnybinėms daloms.
• suteikta mokslo ir mokymo įstaigoms bei kitoms mokslo ir mokymo reikmėms, valstybinėms socialinės globos bei rūpybos įstaigoms ir kitoms valstybinėms įstaigoms ir organizacijoms.

Žemė, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei, valstybės išperkama perduodant ekvivalentinės vertės turėtajam žemės sklypą iš laisvos žemės fondo arba išperkant kitais šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais.

Perduodant ekvivalentinės vertės turėtajam žemės sklypą, žemės ploto ekvivalentinė vertė nustatoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką, atsižvelgiant į turėto žemės sklypo vertę ir perduodamo žemės sklypo vertę.

Nuosavybės Teisių Atkūrimo Būdai

Miesto, rajono savivaldybės meras (valdyba) ar valstybės institucija priima sprendimą atkurti nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, jo dalį, butą vienu iš šiame straipsnyje nurodytų būdų pagal piliečio, kuriam atkuriama nuosavybės teisė, rašytinį sutikimą.

Nuosavybės teisės gali būti atkuriamos:

1. perduodant neatlygintinai nuosavybėn ekvivalentinės vertės naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė; ekvivalentinės vertės esamos privačios namų valdos (sodybos) žemės sklypą kaimo vietovėje (nepriklausomai nuo turėtos žemės vietos).
2. pinigais - išperkant žemę, kuri Lietuvos Respulikos Vyriausybės nustatyta tvarka buvo priskirta miestams laikotarpiu nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. iki 1995 m.
3. perduodant neatlygintinai nuosavybėn ekvivalentinės vertės naują žemės sklypą individualiai statybai už gyvenamuosius namus, jų dalis, butus pagal jų buvimo vietą.
4. perduodant neatlygintinai nuosavybėn ekvivalentinės vertės tuščius nenuomojamus pastatus, statinius arba jų dalis.

Sprendimų Priėmimo Terminas ir Valios Pakeitimas

Sprendimai dėl nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo priimami ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo piliečio nuosavybės teisės atkūrimo būdo pasirinkimo, o miestuose - ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai vietos pasirinkimo ar kito nuosavybės teisės atkūrimo būdo pasirinkimo.

Pilietis gali pakeisti savo pareikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, jeigu nėra priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisės atkūrimo.

Nuomininkų Teisės

Piliečiui grąžinus natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, jam pereina visos su gyvenamojo namo, jo dalies, buto nuoma susijusios teisės ir pareigos.

Nuomininkai, likę gyventi valstybės išperkamose iš savininkų gyvenamosiose patalpose, įgyja teisę išsipirkti šias patalpas pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą per 6 mėnesius nuo sprendimo dėl gyvenamojo namo, jo dalies, buto teisinės registracijos savivaldybės ar valstybės vardu įregistravimo nekilnojamojo turto registre.

Pirmumo Teisė Įsigyti Pastatus

Piliečiai, kuriems atkurtos nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę ir ūkinės-komercinės paskirties pastatus, turi pirmumo teisę įsigyti pastatus, statinius, esančius jiems grąžintoje žemėje ar prie grąžintų jiems ūkinės-komercinės paskirties pastatų.

tags: #sprendima #del #nuosavybes #teisiu #atkurimo #skusti