Žiema - apmąstymų metas, kai aktyviai domimės įvairiais sprendimais sodybai, pradedant langais ir durimis, baigiant elektros įvadais, santechnika ir grindiniu šildymu. Mąstymas apie šildymą man atrodė tolimas dalykas, bet tai reikia nuspręsti iš pat pradžių, nes tai svarbu projektuojant. Šiame straipsnyje aptarsime grindinio šildymo privalumus ir trūkumus, palyginsime jį su radiatoriniu šildymu ir atsižvelgsime į gyventojų atsiliepimus bei patirtį.
11 Grindinio šildymo kolektoriaus žiedų nustatymas
Užbėgant už akių - noriu namą pasistatyti taupant. Todėl labai svarbu rasti balansą. Keblumas tame, kad neturiu nei didelių pradinių investicijų, nei noro imti paskolą.
Šildymo būdai: pasirinkimo galimybės
Renkantis šildymo sistemą sodybai, svarbu įvertinti įvairius faktorius, įskaitant pradinę investiciją, eksploatavimo išlaidas, patogumą ir ekologiškumą. Apsvarstykime keletą populiariausių šildymo būdų:
- Kieto kuro katilas: Iš tiesų, tai buvo mano pradinė idėja - pigiausia, kūrenamų malkų dūmas visuomet malonus ir t.t. Bėda tame, kad aš tikrai tingėsiu vaikščioti ir pastoviai kūrenti tą katilą.
- Geoterminis šildymas: Jeigu aš statyčiau gyvenamą namą, tai būtų tikriausiai tas pasirinkimas. Mane vilioja ne tiek efektyvumas, kiek kažkokiu mistiniu būdu iš žemės išgaunama šiluma, žodžiu, tai turėtų būti praktiškas pasirinkimas. Ir svarbiausia - patogu. Deja, pradinės investicijos kažkur 12 tūkst. eurų. Visad priešinuosi žemės šilumokaičius vadinti geoterminiu šildymu. Juk tai netiesa - žemės šiluma yra 100 metrų gylyje o ne paviršiuje. Bet, marketingui patiko šis skambus žodelis, neatkabinsi..
- Dujos: Patogu, bet brangu.
- Joninis šildymas: Vat čia naujiena, labai įdomu, kažkokia labai nauja technologija. Tam reikia turėti mažiausiai 15 kw elektrą. Dėl pigumo - deja, niekur nėra tiksliai apskaičiuota, kokios tos sąnaudos ir kaip tai efektyvu. Truputį katė maiše. Bet įrengimas būtų nebrangus, tik didesnis kieks vatų kainuoja atitinkamai brangiau, o aš užsisakiau tik 7 kW iš Lesto.
- Elektrinis šildymas: Pigiausias įrengimas, brangiausia eksploatacija. Kai kurie žmonės gražiai išsivedžioja laidelius po grindimis ir vaikšto jaukiomis šiltomis plytelėmis. Bet visų pirma, aš noriu medinių grindų, o jas įšildyti problematiška. Antras dalykas - tai nelabai sveika, nes nuo šiltų grindų dulkės visuomet pakeliamos ir laikosi pusės metro aukštyje. Todėl miegamajame apskritai nesveika taip šildytis.
- Židinys su ortakiais: Po kieto kuro katilo tai buvo beveik galutinis sprendimas. Bet… iš ortakių pučiamas labai karštas oras, ir tai man saugumo jausmo kažkaip nekelia. Židinys yra labai gražu, bet įsirengti jį sąlyginai brangu. Tai, kad svetainė taps katiline mane ne taip ir baugina, gražiai sudėtos malkos gali net puošti interjerą. Visgi patogumo žavesys atgrasė mane nuo židinio.
- Granulinis katilas: Katilas kainuoja apie 2400 eurų, na, priklauso koks ir kur gamintas, bet plius minus po dviejų metų, kai man jo prireiks tikiuosi, kainuos maždaug tiek. Mane patraukė du dalykai: granulinio katilo nereikia dažnai kūrenti, užtenka kartą per porą - trejetą dienų; kūrenama biokuru, medžio granulėm, o tai ekologiška, kas man tiesiog glosto širdį.
Grindinis šildymas: kas tai?
Šildomos grindys jau nuo Antikos laikų buvo žinomos kaip priemonė patalpoms šildyti. Tobulėjant technikai ir naudojamoms medžiagoms, jos tapo įprastu ir visiems prieinamu būsto šildymo būdu. Grindinis šildymas yra vienas efektyviausių žematemperatūrių patalpų šildymo būdų, apie kurį tikriausiai žino visi.
Panelinis arba paviršinis šildymas - tai toks šildymas, kai šildymui naudojamos ne tik grindys, bet ir kiti vidaus paviršiai, pvz., sienos. Be to, tuos pačius paviršius vasarą galima panaudoti patalpoms vėsinti. Ši klimato komforto palaikymo sistema gali taupyti energiją tiek šildant, tiek pakaitomis šildant ir vėsinant.
Grindinio šildymo privalumai
- Žmogaus fiziologijai priimtinesnis ir komfortiškesnis šilumos sklidimas. Grindinio šildymo atveju šiluma skleidžiama iš apačios ir žmogui šis variantas pagal jo fiziologiją yra priimtiniausias. Kai šiluma kyla iš apačios į viršų ir yra kaitinama būtent apatinė dalis, šildomos kojos, o galvos sritis vėsesnė.
- Estetika. Ant sienų, po langais nėra pakabintų radiatorių, kai kuriais atvejais taip galima sutaupyti nemažai vietos bute.
- Priežiūra paprastesnė. Kai nėra jokių matomų prietaisų, jų ir prižiūrėti kasdien nereikia, o jeigu renkamės radiatorius, reikia valyti dulkes ir pan.
Dėl to, jog grindinio šildymo atveju šilumos atidavimas vyksta iš apačios į viršų, patalpų vidutinę temperatūrą galima palaikyti mažesnę nei tais atvejais, kai patalpa šildoma radiatoriais. Žmogus jausis taip pat, tačiau jo komfortui užtikrinti reikės tiekti mažiau šilumos, todėl ir šildymo sąskaitos bus mažesnės.
Viena vertus, temperatūros palaikymui patalpoje, lyginant su pagal patalpos perimetrą išdėstytais radiatoriais, panaudojami žymiai didesni energijos mainų paviršiai. Dėl to tiek šildant, tiek vėsinant į grindis paduodamo vandens temperatūra nedaug skiriasi nuo patalpos temperatūros (šildant apie 35°C vietoj 70°C, o vėsinant ji ne žemesnė nei 16°C). Be to, kuo žemesnė tiekimo vamzdynuose (stovuose) cirkuliuojančio šilumnešio temperatūra, tuo mažesni energijos nuostoliai į aplinką. Taip pat, galima naudoti energiją taupančius šilumos ir šalčio šaltinius, pvz., žemos temperatūros ir kondensacinius katilus bei šilumos siurblius. Vėsinant - šulinių vandens vėsą.
Dar viena energijos taupymo neatsisakant komforto galimybė - sumažinti normalią patalpos temperatūrą nuo įprastinių 22°C iki 20°C. Šiluma patalpoje pasiskirsto tolygiai, todėl subjektyviai jaučiama temperatūra yra 1-2 laipsniais aukštesnė nei faktinė. Tačiau, kai patalpos temperatūra sumažinama 1-2 laipsniais, papildomai galima sutaupyti nuo 6 iki 12 proc. energijos.
Šilumos siurblys buvo užsakytas gerokai ankščiau, atvykęs stovėjo garaže ir laukė kol ateis laikas jam pradėti dirbti. Išdžiuvus antro aukšto grindų betonui pradėjau organizuoti šilumos siurblio montavimą.
Grindinio šildymo trūkumai
- Kaina - pirmasis grindinio šildymo trūkumas. „Pirmiausia, kaina, investicijos į šias sistemas lemia jų pasirinkimą. Bet kokiu atveju grindinis šildymas bus brangesnis“, - teigia mokslininkas.
- Sistemos inertiškumas. Grindinio šildymo sistemų reakcijos greitis į pakitusias sąlygas, šilumos poreikius nėra toks greitas kaip radiatorių sistemų, nes grindinio šildymo atveju yra akumuliuojamas didelis šilumos kiekis pačiose grindyse. Ir jeigu lauke staiga atšyla, tokia sistema toliau kaupia šilumą ir skleidžia ją į patalpą. Patalpos gali būti šiek tiek peršildomos, žmonės gali pajusti tam tikrą diskomfortą.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) Pastatų energetikos katedros vedėjas doc. dr. Artur Rogoža atkreipia dėmesį į kainų skirtumus tarp grindinio ir radiatorinio šildymo. Šis veiksnys gali turėti įtakos gyventojams, kurie renkasi šildymo būdą jų būste.
Grindinio šildymo įrengimo ypatumai
Į grindis paduodamo šilumnešio temperatūra neturi viršyti 55°C. Priešingu atveju greitai viršijamas grindų paviršiaus temperatūrinis diapazonas 26-31°C, reikalingas ir pakankamas komfortabiliai 18-24°C patalpos temperatūrai palaikyti. O didelis temperatūrų skirtumas betoninio sluoksnio skerspjūviu gali sukelti jo trūkinėjimą net ir kai yra plastifikuojančių priedų.
Radiatoriniam šildymui tokių apribojimų nėra, todėl tuomet, kai šildymas radiatorinis ar kombinuotas, būtina riboti į grindis paduodamo srauto temperatūrą. Tam naudojami įvairūs trijų arba keturių eigų maišytuvai su elektrinėmis arba termostatinėmis pavaromis.
Vis dažniau sistemos surenkamos ne iš atskirų detalių, o iš atskirų mazgų, dar vadinamų armatūrų grupėmis. Taip sutaupoma daug laiko, išvengiama daugelio montavimo klaidų.
Tam, kad šildymo sistema prie šildymo katlilo būtų prijungiama greitai, siūlomos pilnai sukomplektuotos kompaktiškos armatūrų grupės „Regumat“ su trieigiais arba ketureigiais, elektroninėmis pavaromis valdomais ventiliais. Taip pat gaminama į grindis tiekiamo srauto temperatūrai stabilizuoti skirta armatūrų grupė „Regumat F-130“, valdoma be pašalinės energijos, t.y., termostatinio reguliatoriaus pagalba, kurio jutiklis yra paduodamame sraute.
Apsaugai nuo perkaitimo visuose reguliavimo mazguose naudojamas apsauginis temperatūros ribotuvas. Viršijus nustatytą į grindis tiekiamo vandens temperatūrą, jis atjungia siurblį. Taip sustabdoma šilumnešio cirkuliacija grindyse ir išvengiama paviršiaus perkaitimo.
Pagrindiniai grindinio šildymo elementai
Svarbiausias šildomų grindų elementas - vamzdis. Šiuos reikalavimus atitinka daugiasluoksnis (PE-X/Al/PE-X) vamzdis.
Tam, kad vamzdis būtų išdėstytas tolygiai visame paviršiaus plote, naudojama keletas vamzdžio tvirtinimo ir klojimo būdų:
- Sistema su profiliuota (gumbuota) plokšte. Ja sudaro gumbuota vamzdžio tvirtinimo plokštė, padengta drėgmę izoliuojančia plėvele su integruota šilumine ir garso izoliacija iš putų polistirolo arba be jos. Jei naudojama tvirtinimo plokštė be integruotos šiluminės ir garso izoliacijos, tuomet pastaroji montuojama papildomai.
- Naudojant virtinimo smeigėmis sistemą, vamzdis prie išlankstomų arba išvyniojamų plokščių tvirtinamas smeigių pagalba. Tai - plokštė iš polistirolo, padengta hidroizoliacine plėvele iš polipropileno, ant kurios pažymėtas klojimo tinklelis.
- Sistema sausam grindų šildymui įrengti gali būti kombinuojama ne tik su sausai įrengiamų grindų elementais, pvz., Farmacell plokštė, bet ir su įprastinėmis betoninėmis grindimis bei grindimis iš savaime išsilyginančio betono. Pagrindo elementas yra iš 25 mm storio putų polistirolo. Jis tarnauja ir kaip šiluminė izoliacija, ir kaip laikantysis elementas atskiroms šilumai laidžioms plokštelėms. Specialiai išdėstyti grioveliai pagrindo elemente įgalina pakloti daugiasluoksnį 14x2 mm vamzdį vingiuotai arba dvigubos lygiagrečios formos spirale. Dėl mažo plėtimosi koeficiento rekomenduojama vietoj PE-X plastikinio vamzdžio naudoti daugiasluoksnį vamzdį. Plokštelės iš 0,5 mm storio cinkuotos skardos idealiai perduoda šilumą grindų paviršiui.
- Sistemą su tvirtinimo gnybtų juosta sudaro juosta iš polipropileno su lipniu pagrindu. Sistema tvirtinama prie išlankstomų arba išvyniojamų izoliacinių plokščių (kaip ir tvirtinimo smeigėmis atveju). Dėl lipnaus tvirtinimo gnybtų juostos pagrindo vamzdžius galima tvirtinti nepažeidžiant laikančiosios plokštės. Tvirtinimo gnybtų juostą kaištinių sujungimų pagalba galima prailginti. Dėl ypatingos tvirtinimo gnybtų juostos geometrinės formos vamzdis būna pilnai apsuptas betono.
Paviršių šildymas ir vėsinimas
Pastaruoju metu vietoje sąvokos „šildomos grindys“ vis dažniau vartojama sąvoka „paviršių šildymas“ arba "vėsinimas", nes tuo pačius paviršius galima panaudoti tiek patalpos šildymui, tiek vėsinimui. Pastaruoju atveju vietoj karšto vandens vamzdžiais cirkuliuoja šaltas vanduo. Toks vėsinimo būdas dar vadinamas „švelniu“ arba „lėtu“.
Lyginant su klasikinėmis patalpų vėsinimo sistemomis, kai vėsinamo efekto pasiekiama dėl oro mainų patalpose, šio būdo privalumas toks, jog neatsiranda pašalinių efektų: skersvėjo, sukylančių dulkių ir triukšmo. Be to, energijos mainai tarp žmogaus ir mainų paviršiaus vyksta spinduliniu būdu, o tai atitinka natūralius žmogaus kūno poreikius. Tam, žinoma, labiau tinka sienų paviršiai, nes, skirtingai nei grindų, nėra tiesioginio žmogaus kontakto su šildymo (aušinimo) paviršiumi. Dėl to sienos paviršiaus temperatūra, lyginant su grindimis, gali būti šiek tiek aukštesnė. Siekiant komforto, rekomenduojama, kad ji nebūtų aukštesnė nei 35 °C.
Kai sistema kintamai aprūpinama karštu arba šaltu vandeniu, reikia kontroliuoti ne tik į panelinio šildymo, bet ir į panelinio vėsinimo paduodamo srauto temperatūrą. Tam firma „Oventrop“ siūlo reguliavimo mazgą „Regufloor HC“, kuris ir vėsinant palaiko pastovią į sistemą paduodamos terpės temperatūrą. Treigį ventilį šiuo atveju valdo elektromotorinė trijų padėčių pavara (24 V). Iš elektroninio patalpos termostato ji gauna signalus šildyti arba vėsinti.
Dažnai naujai statant arba renovuojant būstą, įrengiant šildomas grindis, apsiribojama tik keliomis patalpomis, pvz., vonia, virtuve, prieškambariu ir pan. Todėl firma „Oventrop“ siūlo į sieną įmontuojamą mazgą „Unibox“. Atsižvelgiant į šildomų grindų reguliavimo būdą, jis gali būti trejopas: su grįžtančio srauto ribotuvu, kurio pagalba kontroliuojama grindyse cirkuliuojančio vandens temperatūra, su termostatiniu ventiliu, kurio pagalba cirkuliacija grindų kontūre reguliuojama pagal patalpos temperatūrą, arba naudojama šių dviejų tipų kombinacija.
Grindinis šildymas ir oro sausinimas
Visi šildymo būdai sausina orą vien dėl to, kad jie jį šildo. Yra du parametrai aprašantys drėgmę: santykinė oro drėgmė (išreiškiama %) ir absoliuti oro drėgmė (išreiškiama gramais vandens kilogramui oro g/kg). Kuo oras vėsesnis, tuo jo absoliuti drėgmė yra mažesnė. Paprastai sakant, vėstant orui į jį telpa mažiau drėgmės.
Kaip tik, esant radiatoriniam šildymui, oras yra perkaitinamas ir susidaro sauso oro srovės, kurios kelia dulkes nuo grindų į orą ir sausina kvėpavimo takus, todėl grindinis šildymas rekomenduojamas alergiškiems ir su kvėpavimo takais problemų turintiems žmonėms.
Radiatorinis šildymas ar grindinis šildymas?
Renkantis tarp radiatorinio ir grindinio šildymo, svarbu atsižvelgti į individualius poreikius ir sodybos ypatumus. Radiatoriai greičiau sušildo patalpą, tačiau sukuria didesnius temperatūros svyravimus ir sausina orą. Grindinis šildymas užtikrina tolygų šilumos pasiskirstymą, tačiau yra inertiškesnis ir reikalauja didesnių pradinių investicijų.
Kai kurie žmonės abejoja dėl grindinio šildymo miegamuosiuose kambariuose. Internete nuomonių daug, tačiau norisi išgirsti nuomones žmonių turinčių šildomas grindis savo miegamuosiuose, kokie pliusai/minusai. Daugiausiai klausimų kelią šildomos grindys miegamuosiuose kambariuose, kiek tai praktiška ir sveika miego atžvilgiu. Ar gal geriau kabinti radiatorius ir turėti kombinuota sistemą grindinis šildymas+radiatorinis?
Todėl galvoju - neišsidirbinėsiu, sudėsiu radiatorius, o grindims - pušines lentas. Taip ir pigiau, ir man - gražu, sodybai tinka. Dabar rimtai susirūpinau, ar tikrai radiatoriai pigiau nei šildomos vandeniu grindys. Tuomet galvoju - o tai vandeniu lyg ir brangu (na kaip ir elektrinį įsirengti - irgi brangu). O gal jau nebe? Tuomet štai grindinis - galima sako parketlentes dėti. OK, o tai gal tos parketlentės specialios ir už specialią kainą? Arba dar kokių papildomų medžiagų reikia...Nes pušinės lentos gan neblogos tai po 40 Lt / m2.
Geriausia būtų pasikonsultuoti su keliais specialistais, kad paskaičiuotų gal ar pasiūlytų sprendimų, kaža kad galėčiau lyginti apčiuopiamai. Gal žinote, kas konsultuoja ir galėtų be dramos paaiškinti privalumus ir trūkumus man, nusprendusiai šildytis granuliniu katilu.
Apibendrinimas
Renkantis šildymo sistemą, svarbu atsižvelgti į kainą, komfortą, energijos efektyvumą ir įrengimo ypatumus. Grindinis šildymas gali būti puikus pasirinkimas sodybai, užtikrinantis komfortą ir energijos taupymą, tačiau būtina atidžiai įvertinti visus privalumus ir trūkumus bei pasikonsultuoti su specialistais.