Šiame straipsnyje aptarsime sklypo plano brėžinių reikalavimus ir mastelius Lietuvoje, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus ir standartus. Sklypo planas yra svarbus dokumentas, reikalingas įvairiems statybos ir projektavimo darbams.
Kas yra kadastriniai matavimai?
Kadastriniai matavimai padeda apskaičiuoti daikto dydį, fizinę būklę, vertę, buvimo vietą (tikslų adresą) ir kitus objekto rodiklius. Kadastriniai matavimai reikalingi ir tuomet, kai pastatai ar jų dalys rekonstruojami, suremontuojami kapitališkai ar kitaip pertvarkomi.
Pastatų, statinių ir patalpų inventorizacija arba kadastriniai matavimai reikalingi todėl, kad jie parodo tikrąjį daikto dydį, būklę, turtinę vertę. Kadastriniai matavimai arba inventorizacija gali būti atliekami ir kelis kartus. Dažniausiai jie reikalingi norint gauti paskolą ar turimą nekilnojamą turtą įkeisti bankui.
Statinių kadastriniai matavimai (inventorizacija) padeda apskaičiuoti daikto dydį, fizinę būklę, vertę, buvimo vietą (tikslų adresą) ir kitus objekto rodiklius. Kadastrinių matavimų Jums taip pat prireiks, jei pastatėte naują pastatą arba pertvarkėte patalpas. Tuomet, kai atliekami viso statinio matavimai ir gaunama pažyma iš statybų inspekcijos, pastatas yra užregistruojamas Registrų centre.
Visų pirma, kadastrinius matavimus atlieka specializaciją turintys matininkai. Kai statiniuose, pastatuose ar patalpose atliekami kadastriniai matavimai, yra suformuojama kadastro duomenų byla. Statybų inspekcijai savininkas kartu su kadastrinių matavimų byla turi pateikti pastato projektą, geodezinę nuotrauką ir kitus statybų inspekcijai reikalingus dokumentus.
Atskirai sudaromos skirtingų (atskirų) pastate esančių butų kadastrinės bylos. Tuo atveju, kai butų baigtumas sutampa su viso pastato baigtumu, statybos inspekcijos pateikti dokumentai minėtų butų registravimui nėra būtini. Sodo namams iki 80 kv. m viso bendro ploto įregistravimui nereikia turėti statybos inspekcijos pažymos apie nebaigtą statybą. Namo savininkas Registrų centrui turi pateikti kadastrinių matavimų bylą bei specialią statybos darbų baigimo deklaraciją.
Teisiniai ir norminiai aktai
Sklypo plano brėžiniams taikomi įvairūs teisiniai ir norminiai aktai. Žemiau pateikiami pagrindiniai standartai, susiję su statinio projektavimu ir techniniais brėžiniais:
- LST 1516 - Statinio projektavimas.
- LST EN ISO 128-20 - Techniniai brėžiniai. Bendrieji vaizdavimo principai. Linijos.
- LST EN ISO 128-21 - Techniniai brėžiniai. Bendrieji vaizdavimo principai.
- LST ISO 128-23 - Techniniai brėžiniai. Bendrieji vaizdavimo principai.
- LST ISO 5455 - Gaminio konstravimo dokumentai. Techniniai brėžiniai.
- LST EN ISO 5457 - Techniniai gaminio dokumentai.
Pagrindinės sąvokos
Norint suprasti sklypo plano brėžinių reikalavimus, svarbu žinoti pagrindines sąvokas:
- Statinys - atitinka sąvoką, pateiktą Statybos įstatyme.
- Techninis projektas - projekto pirmasis ir pagrindinis etapas, kurio sprendiniai detalizuojami darbo projekte.
- Darbo projektas - projekto dalis, kurioje detalizuojami Techninio projekto sprendiniai ir pagal kurią atliekami statybos darbai.
Svarbu! Užsakovas yra ne statytojas, projektavimo darbų rangos sutartyje turi būti nurodoma, kokias funkcijas pasilieka pats statytojas ir kokias perduoda Projekto užsakovui.
Sklypo plano sudėtinės dalys
Sklypo planas turi atitikti tam tikrus reikalavimus ir jame turi būti pateikta tam tikra informacija. Apskritai, sklypo planas susideda iš:
- Aiškinamojo rašto
- Žemės sklypų ribų brėžinio (-ių)
- Procedūrų dokumentų
Aukštų planuose pažymimos fragmentų ir detalių vietos, nurodomi tikslūs matmenys. Aukštų planuose pateikiama ši informacija:
- Grindų danga (medžiaga, raštas, spalva ir pan.).
- Angų užpildymas, jei tai nepavaizduota aukštų planuose.
- Grindų dangos eksplikacija, kai pastate arba vienoje patalpoje yra keletas dangų tipų.
Grindų dangų ribos apvedamos ištisine plačia linija. Taip pat plane turi būti pažymėtos angos, deformacinės siūlės, kanalai, trapai ir t. t., skirtingų grindų konstrukcijų zonų ribos. Grindų dangos eksplikaciją galima sutapdinti su aukštų planais, tada grindų dangos eksplikacija pateikiama patalpų apdailos žiniaraštyje.
Sklypo plano mastelio reikalavimai
Brėžinių, žiniaraščių, tekstų ir skaičiavimų lapų formatai turi atitikti LST EN ISO 5457 reikalavimus. Masteliai turi atitikti LST ISO 5455 reikalavimus.
- Rekomenduojamas specialiojo plano mastelis - 1:500.
- Specialieji planai gali būti rengiami ir masteliu M 1:2000 arba M 1:1000, tačiau tokiu atveju specialiojo plano sprendiniai turi būti lengvai įskaitomi.
- Specialiojo plano mastelis pasirenkamas įvertinus galimybę nustatyti ir pažymėti sprendinius.
Aukštų planuose pažymimos fragmentų ir detalių vietos, nurodomi tikslūs matmenys.
Papildomi reikalavimai
Sklypo plane turi būti pateikti:
- Patalpų pavadinimai ir numeracija.
- Pagrindiniai patalpų matmenys ir plotai.
- Aikštelės, antresolės ir kitos konstrukcijos, kurios yra aukščiau vaizduojamos plokštumos, bet tame pačiame aukšte.
- Sanitariniai mazgai ir kita įranga, kuri nurodoma specifikacijose.
Statinio visumai įvertinti būtini statinio pjūviai. Brėžiniuose pateikiami tik architektūriniai pjūviai, nedetalizuojant atskirų konstrukcijų.
Fasadai yra grafiniai vaizdai, reiškiantys pastato vaizdą ir architektūrinę idėją. Fasaduose turi būti nurodomi aukščiai (absoliutūs ir santykiniai).
Žemės sklypų ribų specialieji planai
Žemės sklypų ribų specialieji planai (toliau - specialieji planai) rengiami žemės sklypų grupėms. Formuojant vieno ar dviejų naudojamų žemės sklypo ribas, rengiamas žemės sklypo planas (-ai). Žemės sklypų grupė - trys ir daugiau naudojamų žemės sklypų. Žemės sklypo planai rengiami pagal patvirtintą tvarką bei pavyzdį.
Rengiant specialiuosius planus, gali būti suformuojami ir nauji žemės sklypai. Naujam žemės sklypui specialiajame plane nustatomas tik jo naudojimo būdas. Visas šio sklypo teritorijos tvarkymo režimas nustatomas tik parengus detalųjį planą. Naujas žemės sklypas gali būti suformuotas tik savivaldybės organizuoto specialiojo planavimo metu.
Specialiųjų planų organizatoriai yra savivaldybių valdybos (merai) ir fiziniai bei juridiniai asmenys. Savivaldybių valdybos (merai) organizuoja specialiųjų planų rengimą parduodant ar nuomojant esamų privačių namų valdų žemės sklypus ir daržui, sodui ar kitai paskirčiai naudojamus žemės sklypus bei perduodant žemės sklypus neatlygintinai, taip pat formuojant žemės sklypus prie statinių ar įrenginių, perduodamų valstybės įmonei Valstybiniam turto fondui. Fiziniai ir juridiniai asmenys organizuoja planų rengimą parduodant ar nuomojant žemės sklypus prie jiems priklausančių statinių ar įrenginių.
Žemės sklypo formavimas
Žemės sklypo formavimas - tai procesas, kurio metu suformuojami nauji arba pertvarkomi esami žemės sklypai pagal nustatytus teisės aktus. Jis apima sklypo padalijimą, sujungimą, ribų keitimą, atidalijimą ar naujo sklypo suformavimą laisvoje valstybinėje žemėje, vadovaujantis ZPDRIS sistema.
Žemės sklypų formavimo bei pertvarkymo projektų rengimo tvarką reglamentuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo”.
Visi veiksmai, susiję su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimu, viešinimu, derinimu, tikrinimu ir tvirtinimu atliekami Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje ( www.zpdris.lt )
Projektai rengiami vadovaujantis organizatoriaus išduotais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo reikalavimais.
Kas organizuoja projektų rengimą?
Projektų rengimą organizuoja:
- Kaimo gyvenamųjų vietovių (išskyrus miestelius) teritorijose - Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas;
- Miestų ir miestelių teritorijose - savivaldybės administracijos direktorius.
Reikalavimai išduodami iniciatoriui (sklypo savininkui ar įgaliotam asmeniui) pateikus elektroninio prašymo formą Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje ( www.zpdris.lt ). Projektai derinami su reikalavimuose nurodytomis projektą derinančiomis institucijomis.
Kada atliekami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai?
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai atliekami:
- Formuojant naujus žemės sklypus laisvoje valstybinėje žemėje;
- Padalijant žemės sklypus į atskirus žemės sklypus (sklypo padalijimas);
- Atidalijant bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis, jas suformuojant kaip atskirus žemės sklypus (sklypo atidalijimas);
- Sujungiant kelis žemės sklypus į vieną žemės sklypą (sklypų sujungimas);
- Prijungiant įsiterpusį valstybinės žemės plotą prie besiribojančio žemės sklypo;
- Keičiant gretimų žemės sklypų ribas (amalgamacija), kai vieno žemės sklypo dalis atidalijama nesuformavus atskiro žemės sklypo ir sujungiama su greta esančiu žemės sklypu.
Atliekant dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų amalgamaciją, žemės sklypai pertvarkomi nerengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, jeigu amalgamuojama žemės sklypo dalis nėra racionalaus dydžio.
Reikalingi dokumentai
Reikalingi dokumentai, norint pradėti žemės sklypo formavimo ar pertvarkymo procesą:
- Žemės sklypo planas (jei jis suformuotas);
- Nekilnojamojo turto registro išrašas;
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ar savivaldybės išduotas leidimas bei reikalavimai formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.
Kas gali būti žemės sklypo performavimo bei pertvarkymo projekto iniciatoriumi?
Žemės sklypo performavimo bei pertvarkymo projekto iniciatoriumi gali būti:
- Privačios žemės savininkas, kuris nori pertvarkyti ir performuoti savo asmeninę žemę (būtini tai įrodantys dokumentai);
- Projekto iniciatorius taip pat gali būti Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Poreikis - formuojamas arba pertvarkomas valstybinis žemės sklypas;
- Savivaldybės tarybos direktorius. Tokiu atveju, kai reikia formuoti arba pertvarkyti būtent savivaldybei priklausančio žemės sklypo ribas.
Kadastriniai (geodeziniai) matavimai
Kadastriniai (geodeziniai) matavimai - tai procesas, kurio metu identifikuojamas nekilnojamasis daiktas (žemės sklypas), nustatomos jo ribos, jame esančių statinių ribų koordinatės, sklypų ribos ir kiti techniniai nekilnojamojo turto matmenys bei geometriniai duomenys. Kadastriniai matavimai yra žemės sklypų ribų ir plotų matavimas. Juos atlieka atestuoti matininkai.
Trumpai atsakant į klausimą, kuo skiriasi kadastriniai ir geodeziniai matavimai, galima atsakyti taip: vienais atvejais tai gali būti sinonimai, kitais - kalbama apie kiek skirtingas paslaugas. Kadastriniai matavimai, galima sakyti, yra platesnė sąvoka, o geodeziniai - konkretesnė.
Kai kalbama apie kadastrinius matavimus, turima omenyje ir žemės sklypo matavimas, ir pastatų, inžinerinių statinių, butų ir patalpų kadastriniai matavimai.
Žemės sklypų kadastrinių (geodezinių) matavimų metu atliekami šie veiksmai:
- Naudojant geodezinę įrangą, fiksuojami nekilnojamųjų daiktų fiziniai parametrai.
- Apskaičiuojami žemės sklypų plotai bei nustatomi matmenys.
- Identifikuojami ir pažymimi visi žemės sklype esantys statiniai, bei kiti svarbūs objektai.
- Remiantis surinktais duomenimis, sudaromi žemės sklypų planai.
- Žemės sklypų ribos paženklinamos vietovėje.
- Surinkti duomenys parengiami įregistravimui valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazėje.
Kadastrinius matavimus (žemės sklypo matavimus) reikia atlikti dėl įvairių priežasčių. Kadastrinius matavimus atlieka kadastrų specialistai - matininkai. Matininkai turi specialias žinias ir įgūdžius, reikalingus žemės sklypų matavimui.
Atlikus kadastrinius matavimus, jūs gaunate suderintą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.
Kadastrinių matavimų eiga:
- Kontaktas su matininku.
- Susitarimas ir tyrimas. Matininkas susitinka su klientu ir aptaria matavimų poreikį, apibrėžia sklypo apimtį, sklypo ribas ir kitus reikiamus duomenis.
- Matavimų planavimas.
- Matavimų atlikimas.
- Duomenų apdorojimas. Surinkti matavimo duomenys yra apdorojami ir panaudoti sklypo ribų ir matmenų nustatymui.
- Kadastrinio plano sudarymas.
- Protokolo ir teisinių dokumentų paruošimas.
- Dokumentų pateikimas.
Kada atliekami pastatų kadastriniai matavimai?
Kada būtinas kadastro rodiklių atnaujinimas?
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, žemės sklypo kadastrinių matavimų atnaujinimas yra būtinas, jeigu:
- Nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai.
- Žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti, nugriauti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia).
Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto, griovimo) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, nugriauti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms. Tokiu atveju atnaujinti žemės sklypo kadastro duomenys kadastro tvarkytojui gali būti pateikiami po statinio kadastro duomenų įregistravimo ar pakeitimo Nekilnojamojo turto registre.
Dėl detalesnės informacijos rekomenduojama kreiptis į specialistus.
tags: #statinio #kadastriniai #breziniai