Bendrinėje kalboje infrastruktūra suvokiama kaip elementų kompleksas, kuris suteikia pagrindą visai sistemai veikti. Tai inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai, visuomeniniai, prekybos ir kiti paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai, užtikrinantys bet kokios paskirties objekto aprūpinimą elektros, šilumos, dujų energija ir vandeniu bei tinkamai pašalinantys buitines ir paviršines nuotekas.
Inžinerinių sistemų plėtojimas ir eksploatavimas turi atitikti visuotinumo, tęstinumo, prieinamumo principus bei nepažeisti vietovės ar miesto gamtinės ir urbanistinės aplinkos bei užtikrinti gerą sistemos veikimą. Todėl infrastruktūros planavimo bei organizavimo funkcijos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 str. 14 p.
Nuo XX a. vidurio inžinerinė infrastruktūra ir jos teikiamos paslaugos buvo laikomos valstybės prerogatyva. Valstybės nuosavybė ir valdymas, vertikali integracija ir masto ekonomija buvo laikomos pagrindinėmis priemonėmis vartotojų poreikiams tenkinti. Tačiau ne tik teorija ir užsienio šalių pavyzdžiai, bet ir Lietuvos patirtis atskleidžia, kad privati nuosavybė visuomenei ir ekonomikai yra naudingesnė nei valstybinė.
Privatus subjektas rizikuoja savo, o ne kitu turtu, pelnas reiškia visų pirma jo paties turto padidėjimą, nuostolis - jo turto sumažėjimą. Taigi motyvacijos dirbti efektyviai savininkas turi daugiau nei valstybinio turto tvarkytojas.
Temos Naujumas
Šio darbo naujumas pasireiškia tuo, jog nuosavybės teisės įgijimo į inžinerinės infrastruktūros objektus problematikos, nei moksliškai, nei praktiškai iki šiol niekas neanalizavo. Taip pat negausu teismų praktikos nagrinėjama tema, todėl ir praktikoje neatskleistas galimas problemų egzistavimas ir jų sprendiniai.
Sisteminės analizės metodas naudojamas analizuojant sąlygas, kurioms esant ribojama inžinerinės infrastruktūros objektų civilinė apyvarta; taip pat taikant analizės metodą analizuojamas subjektų teisnumo santykis nuosavybės teisės įgijimo požiūriu. Loginiu-analitiniu metodu analizuojama inžinerinės infrastruktūros objektų kaip nekilnojamojo daikto pagal prigimtį samprata, konkretinamos problemos su kuriomis susiduria atskiri subjektai, siekiantys įgyti nuosavybės teises į minėtus objektus. Naudojant analizės metodą formuluojami galimi įvardintų problemų sprendiniai.
Šiuolaikinės teisės sampratos esmė atkleidžiama per subjektinių teisių ir pareigų vienovę. Šis santykis nulemtas individų išlikimo ir klestėjimo poreikių. Ši vienovė reiškia, jog individas, siekdamas apsaugoti savo interesus yra priverstas gerbti kito asmens tokią pat teisę.
Romėnų teisė skyrė daiktinius (actiones in rem) ir asmeninius ieškinius (actiones in personem). Remiantis tuo padalijimu subjektinės teisės buvo pradėtos skirstyti į daiktines ir asmenines. Šis skirstymas sudarė kontinentinės civilinės teisės doktrinos esmę.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.20 str. įtvirtinta nuostata, jog daiktinė teisė - tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš jų. Daiktinės teisės tarpusavyje skiriasi savo turiniu. Plačiausia savo turiniu daiktinė teisė yra nuosavybės teisė.
Tai viena pagrindinių žmogaus teisių, jo egzistencijos, gyvenimo pilnatvės bei kokybės, saviraiškos ir realaus įgyvendinimo to, ką apima žodis „laisvė“, pagrindas. Įmonės įgydami nuosavybę formuojasi kaip laisvos asmenybės, t.y. turėdami savo turtą, jie tampa nepriklausomi nuo kitų subjektų valios.
Nuosavybė bendriausia, buitine prasme suprantama vienprasmiaiskai - kaip savininko teisė elgtis su nuosavu daiktu savo nuožiūra. Ši teisė yra tiek kiekvieno civilinis teisinis santykis subjekto, tiek visos visuomenės gyvavimo ekonominis pagrindas. Tai turto valdymo, naudojimo ir disponavimo teisinius santykius.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 str. 1 d. nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Įstatymai tik deklaruoja šias nuosavybės teises, o ne jas nustato.
Nuosavybės teisės turinio atskleidimas yra teisės mokslo, o ne įstatymų leidėjo reikalas. Iš pradžių reglamentuojami bendruomeniniai daiktų valdymo santykiai, o tik vėliau atsiradus valstybei ir teisei, susiformavo nuosavybės teisė ir ją užtikrinanti teisinė sistema, pagrįsta valstybės prievartos priemonėmis.
Šis teiginys patvirtina nuostatą, jog nuosavybė yra prigimtinis reiškinys, t.y. įgimta žmonių bendruomenės egzistavimo prielaida, kuri yra pagrįsta teisiniu reglamentavimu.
Savininko teises, kartu ir valstybės pareigą - užtikrinti nuosavybės teisės įgyvendinimo palankiausią režimą, ginti bei saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi. Tokia Konstitucijos 23 str. 1 d. įtvirtinta nuostata.
Tačiau savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teises, nėra visiškai laisvas. Absoliutumas nėra absoliuti teisinė kategorija. Tai reiškia, jog daiktinės teisės turėtojas negali šios teisės įgyvendinti besąlygiškai, neribotai ir nepriklausomai. Nuosavybės teisių suabsoliutinimas sudarytų prielaidas pažeisti kitų asmenų teises ir kitas Konstitucijos saugomas vertybes.
Tokiu būdu, nuosavybė įpareigoja savininką, ir šia nuostata išreiškiama nuosavybės socialinė funkcija. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 28 str. nustatyta: „Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių“.
Kitaip sakant, savininko turtinės teisės yra neatskiriamos nuo jo pareigų, susijusių su šios teisės įgyvendinimu, naudojimasis ja neturi prieštarauti kitų žmonių, visuomenės, valstybės interesams. Tikslu siekiant apsaugoti visuomenės ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, galimi tam tikri savininko teisių apribojimai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2000 m. vasario 23 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucija pripažįsta tam tikrą galimybę riboti nuosavybės teises, kaip ir kitas pagrindines žmogaus teises. Pažymėtina, jog nuosavybės teisės ribojimo visuomenės interesais galimybė numatyta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje. Tai nuosavybės savininkų galimybes visuomenės interesais.
Suprasdamas, jog įstatymų leidėjams, kurie vykdo socialinę ir ekonominę politiką, duodama pasirinkimo galimybė turi būti pakankamai plati, Europos žmogaus teisių teismas, nagrinėdamas bylas atsižvelgia į įstatymų leidėjų sprendimus apibrėžiant „visuomenės interesus“, nebent tie sprendimai būtų realiai nepagrįsti. Nuosavybės paėmimas, vykdomas įstatyminės socialinės bei ekonominės politikos labui, gali būti pateisinamas „visuomenės interesais“ net ir tada, kai visuomenė tiesiogiai nesinaudoja atimtu turtu.
Tokiu būdu, nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams lemia ne tai, koks subjektas vėliau taps šios nuosavybės savininku, o tai, ar nuosavybė, kuri bus paimta iš savininko, tikrai bus paimta dėl to, kad ji reikalinga visuomenės poreikiams tenkinti, t.y. šiuo paimamu turtu.
Tačiau turi būti laikomasi esminės nuostatos, kad negalima apribojimais pažeisti teisės turinio esmės, t. y. teisę taip apriboti ar suvaržyti, jog jos įgyvendinimas tampa nebeįmanomas. Inžinerinės infrastruktūros objektai pagal savybes yra materialūs daiktai ir laikytini savarankiškais nuosavybės teisės objektais. Tokiu būdu, šių objektų savininkui įgyvendinant savo teises, jo veiksmai negali prieštarauti kitų žmonių, visuomenės, valstybės interesams.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog inžinerinės infrastruktūros objektų naudojimo paskirtis užtikrinti nenutrūkstamą, visiems prieinamą bet kokios paskirties objekto aprūpinimą elektros, šilumos, dujų energija, vandeniu suponuoja atitinkamas šių objektų savininkų nuosavybės teisės gynimo ribas, t.y. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2000-06-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2000. Vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principu, kadangi tiek ieškovams nuosavybės teise priklausantis dujotiekis, tiek atsakovams nuosavybės teise priklausantis dujotiekis yra sudedamoji dujų tiekimo sistemos dalis, kuria užtikrinamas dujų energijos tiekimas vartotojams. Ir šiuo atveju ieškovų pareikštas reikalavimas apginti jų teises tokiu būdu, kokiu prašo ieškovai reikštųsi, ieškovų nuosavybės teisės suabsoliutinimu, kuris suponuotų kitų dujų vartotojų teisių pažeidimą, t.y. dujų tiekimo nutraukimą kitiems vartotojams.
Nuosavybės Teisės Įgijimas
Įgyjant nuosavybės teises pagal sandorius (pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų) naujasis savininkas įgyja tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs savininkas, jei įstatymai arba sutartis nenustato ką kita. Nuosavybės teisės įgijimą įstatymų leidėjas sieja su daikto perdavimo momentu.
Šios teisės normos pobūdis yra dispozityvus, todėl šalys sutartyje gali nuosavybės teisės perėjimo momentą susieti su kitomis aplinkybėmis ir faktais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga, Vilniaus miesto savivaldybės taryba, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas pažymėjo, jog turto perdavimas kito asmens nuosavybėn yra savininko valinis veiksmas, kuriuo jis atsisako savo teisės į daiktą. Dėl to kiekvienu atveju nurodytas savininko ketinimas turi būti aiškus ir nedviprasmiškas.
Šios teisės ir pareigos įgijimas yra siejamas su teisės normose įtvirtintų teisinių faktų atsiradimu. Taip yra paaiškinamas tarp objektyviosios ir subjektyviosios teisės egzistuojantis glaudus ryšys, t. y. jog subjektyvios teisės išplaukia iš objektyviosios teisės. Tokiu būdu, nekelia abejonių nuostata, jog nuosavybės teisę galima įgyti tik įstatymų nustatytais pagrindais, t. y. įvykus teisės normose nustatytiems įvykiams arba atlikus numatytus veiksmus.
Romėnų teisėje buvo išskiriami bendrieji nuosavybės teisės įgijimo principai, kuriais remiantis nuosavybės teisės įgijimo pagrindai buvo klasifikuojami į pirminius ir išvestinius. Pirminiai nuosavybės teisės įgijimo pagrindai - tai juridiniai faktai, kuris pagrindu nuosavybės teisė į civilinis teisinis santykis objektus yra įgyjama pirmą kartą, nes tas daiktas niekada nebuvo kieno nors nuosavybė, arba ši teisė atsiranda nepriklausomai nuo ankstesnio savininko valios ir teisės. Šiuo atveju laikomasi principo, jog įgijėjo teisė į daiktą atsiranda pirmą kartą ir atitaip įgyta nuosavybė yra laisva nuo bet kokis prievolių, turtas nėra apsunkintas, jokie tretieji asmenys teisis į tą turtą neturi.
Tuo tarpu, įgyjant nuosavybės teises vienu iš išvestinių šios teisės įgijimo pagrindų, nuosavybės teisės turinys priklauso nuo ankstesnio savininko valios ir teisių. Šiuo atveju laikomasi principo, kad niekas negali perduoti daugiau teisių nei pats jis turi, t. y. naujojo savininko nuosavybės teisė remiasi ankstesnio savininko teise ir yra išvesta iš jo teisės. Šios teisės ir pareigos apimtis priklauso nuo šios teisės įgijimo pagrindo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-10-09 civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2007 J.G., V. V. v J. Į. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso 4.47 str. nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Prie išvestinių nuosavybės teisės pagrindų, t. y. Lietuvos Respublikos norminiai aktai nenurodo išsamaus sąrašo atvejų, kada nuosavybės teisė įgyjama į inžinerinės infrastruktūros objektus. Tačiau šie objektai pagal savo savybes yra pripažįstami materialiais daiktais ir nekilnojamuoju turtu. Vienas iš pirminių nuosavybės teisės įgijimo pagrindų - nuosavybės teisės įgijimas pagaminant naują daiktą.
Bendrąja prasme daikto pagaminimas suvokiamas, kai sujungus gaminimo medžiagas jos sudaro kokybiškai naują daiktą, kuris tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu. Atsižvelgiant į tai, jog inžinerinės infrastruktūros objektai įstatymo leidėjo yra priskiriami vienai iš inžinerinių statinių grupei:
Valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu įgyjant nuosavybėn bešeimininkį daiktą. Į teismą su pareiškimu dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu gali kreiptis finansų, kontrolės arba savivaldybės institucija, fizinis ar juridinis asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužinojo apie tokio daikto buvimą suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kuri daiktas įtrauktas į apskaitą.
Šio turto išaiškinimo, apskaitos bei perdavimo nuosavybėn tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitos, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ nuostatos.
Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi. Teismui konstatuojant šį juridinį faktą, nėra nei vieno asmens valios perleisti daiktą kitam asmeniui - įgijėjui, taip pat nėra teisės perėmimo. Nuosavybės teisės įgijimas galimas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teises į daiktą iki sueinant terminams.
Tokiu būdu, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi teismo yra konstatuojamas esant šių sąlygų visetui: asmuo daiktą įgijo sąžiningai bei sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai, kaip savą valdė teisės normose nustatyta terminą.
Inžinerinių Sistemų, Elementų Modeliavimas, Prototipavimas
Inžinerinių sistemų, elementų modeliavimas, prototipavimas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Inžinerinis procesas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Inžinerinis projektas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Pasirenkamasis projektas III-IV gimnazijos klasių koncentras.
Naujo produkto ar gaminio kūrimo etapai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Inžinerinių duomenų apdorojimas, pateikimas ir analizavimas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Pasirenkamasis projektas III-IV gimnazijos klasių koncentras. Inžinerinis projektas. III-IV gimnazijos klasių koncentras.
Inžinerinės grafikos pagrindai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Inžinerinių duomenų apdorojimas, pateikimas ir analizavimas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Inžinerinis procesas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Naujo produkto ar gaminio kūrimo etapai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Pasirenkamasis projektas III-IV gimnazijos klasių koncentras.
Identifikavus problemą ieškomos ir generuojamos jos sprendimo idėjos. Pasirenkamasis projektas III-IV gimnazijos klasių koncentras. Inžinerinis projektas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Gamybos planavimas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Statinius veikiančios jėgos, apkrovos III-IV gimnazijos klasių koncentras. Biotechnologijų šakos, objektai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Susipažįstama su biotechnologijų šakomis ir objektais (žalioji biotechnologija, mėlynoji biotechnologija, raudonoji biotechnologija, geltonoji biotechnologija, auksinė biotechnologija, rudoji biotechnologija, violetinė biotechnologija, baltoji biotechnologija, pilkoji biotechnologija). Techniniai reikalavimai III-IV gimnazijos klasių koncentras.
Inžinerinio produkto gyvavimo ciklas III-IV gimnazijos klasių koncentras. Darniosios gyvenamosios aplinkos ir žaliosios energetikos inžinerija. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Darnus pastatas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Energetikos inžinerija. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Energetikos inžinerijos rūšys, ekstremalios situacijos. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Energijos gamybos šaltinių palyginimas III-IV gimnazijos klasių koncentras. Gamybos planavimas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Inžinerijos inovacijos, jų poveikis. III-IV gimnazijos klasių koncentras.
Gamybos planavimas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Pasirenkamasis projektas III-IV gimnazijos klasių koncentras. Darniosios gyvenamosios aplinkos ir žaliosios energetikos inžinerija. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Darnus pastatas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Energetikos inžineriniuose sprendimuose naudojamos medžiagos III-IV gimnazijos klasių koncentras. Inžinerinės grafikos pagrindai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Inžinerinio produkto dizainas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Inžinerinio produkto gyvavimo ciklas III-IV gimnazijos klasių koncentras. Inžinerinis procesas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Inžinerinis projektas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Mechaninių sistemų projektavimas ir modeliavimas III-IV gimnazijos klasių koncentras. Naujo produkto ar gaminio kūrimo etapai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Transporto inžinerija III-IV gimnazijos klasių koncentras.
Pasiekimų sritis susijusi su medžiagų ir jų savybių pažinimu, tarpusavio derinimu ir pritaikymu projektinėms užduotims atlikti. Nagrinėjama, kaip medžiagos naudojamos buityje, atsižvelgiant į jų fizines, chemines ir estetines savybes, charakteristikas. Lateraliai, kūrybiškai ir racionaliai parenkamos medžiagos, atitinkančios numatyto gaminio gamybos ar paslaugos teikimo būdą, vartotojo poreikius. Kuriant prototipus ir (ar) suplanuotą rezultatą aktualus medžiagų (ar komponentų, sistemų), technologinių operacijų ir joms atlikti reikalingų įrankių (ar priemonių, įrangos) pažinimas, tikslingas jų pasirinkimas.
Inžinerinių sistemų, elementų modeliavimas, prototipavimas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Transporto inžinerija III-IV gimnazijos klasių koncentras. Inžinerinio produkto gyvavimo ciklas III-IV gimnazijos klasių koncentras. Metalai ir jų lydiniai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Nemetalinės medžiagos. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Kompozitinės medžiagos. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Bioproceso inžinerijos principai ir inovatyvios medžiagos III-IV gimnazijos klasių koncentras.
Inžinerinio projekto planavimas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Projekto darbo priemonės, įrankiai, įranga III-IV gimnazijos klasių koncentras. Detalių jungimo būdai ir jungiamieji elementai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Biotechnologiniai tyrimai ir bandymai III-IV gimnazijos klasių koncentras. Atliekami tyrimai ir bandymai pasirinktoje biotechnologijų kryptyje, apimantys klasikinės arba moderniosios biotechnologijos procesų inžineriją (tinkamo biologinio objekto parinkimą, jam svarbių fizikinių aplinkos parametrų parinkimą ir užtikrinimą, ir (ar) gauto produkto savybių tyrimą.
Inžinerinio produkto dizainas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Fizikiniai ir matematiniai skaičiavimai, taikomi inžinerinių sistemų projektavimui. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Inžinerinio projekto įgyvendinimas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Biotechnologiniai tyrimai ir bandymai III-IV gimnazijos klasių koncentras. Statinių modeliai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Mechaninių sistemų projektavimas ir modeliavimas III-IV gimnazijos klasių koncentras. Konstravimas ir programavimas. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Darniosios gyvenamosios aplinkos ir žaliosios energetikos inžinerija. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Energijos matavimai. III-IV gimnazijos klasių koncentras. Aptariami energijos matavimo metodai, prietaisai, jų veikimo principai, atliekami tyrimai.
Pasiekimų sritis susijusi su problemos sprendimo rezultato ar produkto (gaminio ar paslaugos) testavimu, į(si)vertinimu), sėkmės ar nesėkmės atpažinimu, analize, išvadų formulavimu. Atsižvelgiant į amžiaus tarpsnį, ši sritis apima antreprenerišką požiūrį, tvarių kūrybinių idėjų įgyvendinimo proceso analizę, pasirinktų technologijų, darbo operacijų privalumų ir trūkumų, technologinių operacijų atlikimo, darbo priemonių, medžiagų parinkimo į(si)vertinimą, galimus produkto ar proto...
Šaltiniai:
- KTU el. knygos
- VGTU el. knygos
- VU el. knygos
- KU el. knygos
- Vitae Litera el. knygos
- Standartai KK Virtualioje bibliotekoje
Vadovėlyje supažindinama su Lietuvoje nauja pastatų ūkio valdymo koncepcija, pastatų ūkio valdymo teoriniais ir praktiniais aspektais, stengiamasi glaustai pateikti pačias svarbiausias žinias apie pastatų ūkio valdymą. Pirmame skyriuje ieškoma universalaus pastatų ūkio valdymo termino apibrėžimo ir atsakymo į klausimą - ką gi reiškia pastatų ūkio valdymas (facilities management), analizuojama užsienio šalių patirtis pastatų ūkio valdymo srityje.
Skyriuje „Pastatai ir juos veikianti aplinka“ nušviečiama aplinkos įtaka pastatų būklei, pastatų defektų atsiradimo priežastys, jų diagnozavimo būdai, nusidėvėjimo prevencijos priemonės. Toliau analizuojami pastatų priežiūrą reglamentuojantys teisiniai dokumentai, lyginama su užsienyje taikoma pastatų ūkio valdymo reglamentavimo sistema. Ketvirtame skyriuje pateikiami pastatų priežiūros rizikos valdymo aspektai.
Kaip organizuojama pastatų ūkio valdymo veikla įmonėse, kokias funkcijas turi atlikti ir kokiomis savybėmis turi pasižymėti pastatų ūkio valdytojas, aiškinama skyriuje „Pastatų ūkio valdymo įmonių veiklos organizavimas“. Toliau gvildenami skirtingos paskirties pastatų ūkio valdymo ypatumai, šiandien ypač aktualūs energijos vartojimo, taupymo ir valdymo klausimai. Aštuntame skyriuje aprašoma pastatų ūkio valdymo koncepcija subalansuotos plėtros kontekste. Jame analizuojami gyvenimo ir darbo kokybės klausimai, supažindinama su subalansuotos gyvenviečių plėtros principais, Lietuvos būsto strategijos tikslais ir uždaviniais, būsto statybos ir priežiūros sektorių perspektyvomis.
#146 Pastatų priežiūros versle didelės ambicijos. Kiek dar turime laiko, kol DI taps panašus į mus?
Statistinė kokybės kontrolė - tai statistinių procesų kokybės vadyba, procesų statistinė kontrolė, eksperimentų planavimas ir produkcijos priimtinumo tyrimai. Knygoje pagrindinis dėmesys skiriamas gamybos, paslaugų suteikimo ir kitų procesų statistinės kontrolės metodams. Šių metodų taikymo tikslas - stebėti produktų gamybos ir paslaugų suteikimo procesą ir perspėti gamintoją ir paslaugų teikėją apie galimą proceso išsiderinimą, siekiant užkirsti kelią reikalavimų neatitinkančių produktų gamybai ar netinkamų paslaugų suteikimui.
Procesų stebėsenai atlikti nagrinėjamas procesų statistinės kontrolės diagramų sudarymas. Diagramos skirtos produktų imčių serijoms ir individualiems stebiniams. Tai imties vidurkio, požymių, nuo laiko priklausančios, daugiamačių procesų kontrolės diagramos. Vadovėlyje trumpai aptariami eksperimentų planavimo ir produkcijos priimtinumo tyrimų, padedančių nuspręsti, priimti produktų partiją ar ją atmesti, klausimai. Kontrolės diagramų riboms apskaičiuoti ir taikyti naudojamas R programų paketas qcc.
tags: #statiniu #inzinerines #sistemos #mokomoji #knyga