Paveldėjimas - tai mirusio žmogaus turtinių ir neturtinių teisių bei pareigų perėjimas palikimą priimantiems asmenims. Lietuvoje paveldėti galima pagal įstatymą, testamentą arba faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.
Vakarų Europos bei Azijos šalys gali pasigirti jau keliasdešimt kartų besitęsiančiais šeimos verslais. Nenuostabu, jog paveldėjimo planavimas, kuris Lietuvoje vis dar retai diskutuojama tema - jiems jau įprasta. Istorija rodo, jog teisinga turto valdymo, priežiūros bei tęstinumo strategija neabejotinai prisideda ne tik prie šeimos, bet ir prie visos ekonomikos gerovės.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vyksta turto paveldėjimas, kai yra du paveldėtojai, kokie įstatymai ir testamentai reglamentuoja šį procesą, ir kokie praktiniai patarimai gali padėti išvengti nesklandumų.
Kaip padalinti paveldėtą turtą tarp brolių ir seserų
Paveldėjimo būdai
Turtą paveldėti galima dviem būdais:
- Pagal įstatymą
- Pagal testamentą
Paveldėjimas pagal įstatymą
Paveldėjimas pagal įstatymą įvyksta tada, kai palikėjas nebuvo sudaręs testamento arba testamentas ar jo dalis pripažinta negaliojančiu. Civiliniame kodekse įtvirtintas baigtinis įpėdinių šešių eilių sąrašas, kurie turi teisę paveldėti pagal įstatymą.
Įstatymas numato šias įpėdinių eiles:
- Pirmos eilės - palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.
- Antros eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai.
- Trečios eilės - palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai.
- Ketvirtos eilės - palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės.
- Penktos eilės - palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos).
- Šeštos eilės - palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Teisininkas atkreipia dėmesį į tai, kad paveldint pagal įstatymą, aukštesnės eilės įpėdiniai turi pirmumą paveldėti palikėjo turtą lygiomis dalimis. Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi tik jeigu aukštesnės eilės įpėdiniai nepriėmė palikimo arba šių tiesiog nėra.
Pavyzdžiui, jei mirusysis turėjo tris vaikus, tokiu atveju kiekvienas vaikas atitinkamai paveldėtų 1/3 viso mirusiojo turtą. Jeigu du vaikai atsisakytų priimti palikimą, visas turtas atitektų likusiam vaikui. Taip pat paminėtina, kad įvaikiai yra prilyginami mirusiojo vaikams pagal kilmę ir jie paveldi pagal bendrą palikėjų vaikams nustatytą tvarką.
Sutuoktinio paveldėjimas
Mirusiojo sutuoktinis nėra nurodytas nei vienoje eilėje, nes pergyvenęs sutuoktinis nėra laikomas įpėdiniu. Tačiau tai nereiškia, kad sutuoktinis neturi jokios teisės į paliktą turtą, pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal specialią teisę kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais.
Sutuoktinio paveldėjimo tvarka:
- Jei sutuoktinis paveldi su pirmos eilės įpėdiniais, jis paveldi 1/4 palikimo su sąlyga, jei įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio.
- Jeigu pirmos eilės įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.
- Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo.
- Jeigu pirmos ir antros eilės įpėdinių nėra arba šie nepriima palikimo, tada žemesnių eilių įpėdiniai nepaveldi, o visą palikimą paveldi pergyvenęs sutuoktinis.
Jeigu mirusysis turėjo tris vaikus ir sutuoktinę, tai pagal paminėtas taisykles visi 3 vaikai ir sutuoktinė paveldėtų lygiai po vieną ketvirtadalį viso palikimo. Sutuoktinis paveldėtų ketvirtadalį turto ir tuo atveju, jei tik 1 vaikas nuspręstų priimti palikimą.
Paveldėjimas pagal testamentą
Paveldėjimas pagal įstatymą neįvyksta, jeigu buvo sudarytas testamentas. Asmuo, nusprendęs sudaryti testamentą, turi teisę palikti savo turtą bet kuriems asmenims, tiek priklausantiems įpėdiniams pagal įstatymą, tiek jiems nepriklausantiems.
Testatorius nėra visiškai laisvas palikti visą savo turtą tretiesiems asmenims ir visiškai pamiršti likusius šeimos narius. Tais atvejais, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, nušalina nuo palikimo, tokiems asmenims suteikiama teisė į privalomąją palikimo dalį.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, šeimos narys, norintis pasinaudoti teise į privalomąją palikimo dalį, turi atitikti visas šias sąlygas:
- Turi patekti į nustatytų asmenų ratą, t. y. asmuo yra palikėjo vaikas (įvaikis), sutuoktinis, tėvas (įtėvis).
- Asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas.
- Palikėjas testamentu šiam asmeniui neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą.
Palikimo priėmimas
Norint priimti palikimą, reikia per 3 mėnesius kreiptis į atitinkamą instituciją, t. y. notarą arba teismą. Paprasčiausias ir lengviausias kelias yra kreiptis į notarą, tačiau jeigu įpėdinis nėra užtikrintas dėl palikėjo skolinių įsipareigojimų, tinkamiausias variantas būtų kreiptis į teismą tam, kad būtų sudarytas turto apyrašas.
Palikimas gali būti priimamas pateikiant pareiškimą notarui arba pradėjus turtą faktiškai valdyti. Todėl paprastesnis būdas yra kreiptis su pareiškimu į palikimo vietos atsiradimo notarą. Pareiškimas turi būti paduodamas per 3 mėn. nuo palikėjo mirties.
Kartu su pareiškimu apie palikimo priėmimą pateikiami dokumentai, kurie pagrįstų įpėdinio teisę paveldėti (mirties liudijimas, giminystės ryšį įrodantys dokumentai ir kt.). Notaras patikrina Testamentų registre, ar buvo sudarytas testamentas. Jei testamentas buvo sudarytas, notaras paskiria testamento skelbimo dieną ir apie ją pranešama žinomiems įpėdiniams ir kitiems suinteresuotiems asmenims.
Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas praėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos.
Palikimo priėmimas pagal apyrašą
Į paveldimo turto sudėtį patenka ir palikėjo buvę įsipareigojimai (skolos). Todėl gali pasitaikyti tokių atvejų, kad palikėjo skolos viršija paveldimo turto vertę ir tokiu atveju už palikėjo skolas įpėdiniui tenka atsakyti visu savo asmeniniu turtu.
Tačiau prieš priimant palikimą, įpėdinis ne visada žino tikslios skolų sumos ir kreditorių skaičiaus. Todėl įpėdinis gali nuspręsti priimti palikimą pagal apyrašą, tokiu būdų apribodamas savo atsakomybę už palikėjo skolas tik paveldėtu turtu. Norėdamas priimti palikimą pagal apyrašą, įpėdinis turi išreikšti tokį norą paduodamame pareiškime dėl palikimo priėmimo.
Jeigu yra kelis įpėdiniai ir bent vienas iš jų priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai laikoma, kad visi įpėdiniai palikimą priėmė pagal turto apyrašą. Notaras išduoda vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo, kurį įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites turi pateikti antstoliui. Antstolis turi sudaryti turto apyrašą per vieną mėnesį, o kai paveldimas turtas yra keliose vietose arba yra daug palikėjo kreditorių - per tris mėnesius.
Individualios įmonės paveldėjimas
Įstatymas numato tam tikrą paveldėjimo specifiką, kai objektas yra individuali įmonė. Kelių asmenų paveldėtą individualią (personalinę) įmonę pirmenybės teise gauti natūra turi tas įpėdinis, kuris pats nori ir gali tvarkyti paveldėtą įmonę.
Šiuo atveju taip pat atsižvelgiama į gaunančio įmonę natūra galimybę atsiskaityti su kitais įpėdiniais. Notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi išsiaiškinti, kokia yra visų įpėdinių pozicija dėl noro ir galimybių tvarkyti paveldimą įmonę. Nepavykus susitarti, ginčą nagrinėti tektų teisme.
Mokestinės prievolės
Norint paveldėtą turtą parduoti, privalu sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris lygus 15 ar net 20 procentų nuo skirtumo tarp parduodamo turto vertės jį paveldėjus ir parduodant. Pavyzdžiui, jei paveldėtas namas paveldėjimo metu buvo įvertintas šimtu tūkstančių eurų, o parduodant - trigubai daugiau, GPM reikės mokėti nuo 200 tūkst.
Mirusio asmens mokestines skolas privalo padengti tik tie paveldėtojai, kurie priima palikimą Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Metinę deklaraciją už mirusįjį gali pateikti tik paveldėtojai, jei jie priima palikimą. Jei paveldėtojų nėra arba palikimas nepriimamas, niekas neturi pareigos pateikti pajamų deklaraciją ir sumokėti mokesčių.
Skola už praeitus metus irgi nebus padengiama, jei nėra paveldėtojų ar palikimas nepriimamas. VMI neturi teisės išieškoti skolų iš šeimos narių, jeigu jie nepaveldi turto.
Patarimai ir rekomendacijos
Siekiant tinkamai priimti palikimą, patartina pirmiausia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuri yra nustatoma pagal paskutinę palikėjo nuolatinę gyvenamąją vietą. O esant ginčams dėl palikimo kylaičiams tarp įpėdinių arba abejojant notaro atliekamų veiksmų teisėtumu, būtina kreiptis advokatų pagalbos.
Taigi, nesudarius testamento ar kitaip nepaskirsčius turto, mirties atveju jis yra padalinamas įstatyme numatytomis dalimis. Tokiu atveju ¼ mirusiojo turto atitenka sutuoktiniui(-ei), o likusi dalis padalinama vaikams po lygiai. Jei įpėdinių yra daugiau nei trys, sutuoktinis(-ė) bei kiti įpėdiniai Jūsų turtą paveldėtų lygiomis dalimis. Paveldint pagal įstatymą, į Jūsų turtą gali pretenduoti ir kiti artimieji.
Tačiau vis dėlto, kalbant apie įpėdinystę, mažai yra kalbama apie tinkamus paveldėjimo būdus: patikos fondai, šeimos konstitucija.
Tokios bendrovės kaip „McDonald’s“, „BMW“, „IKEA“ - tai šeimos įmonės, veikiančios antrą, trečią ir daugiau kartų. Pirmai kartai versle viskas būna gana paprasta, savininkas - tėvas ar motina - yra lyderis, kuris viską kontroliuoja.
Įpėdinystės planas turi būti dinamiškas. Konsultacinė kompanija „Deloitte“ 2019-ųjų pradžioje apklausė 791 šeimos kompanijos atstovus, iš kurių 37 proc. atstovavo šeimos antrai kartai, 23 proc. pirmai, 25 proc. trečiai ir 15 proc. buvo ketvirtos bei tolimesnių kartų atstovai. 44 proc. „Deloitte“ respondentų nurodė turintys šeimos konstituciją.
Konstitucija neturi būti ir vien teorinių samprotavimų vertybių klausimais sąvadas, reikšmingą dalį turi sudaryti konkrečios taisyklės, kaip perduoti bei valdyti nuosavybę, kas gali būti akcininkais.
Turto perleidimo ateities kartoms struktūroje paprastai žiūrima plačiau negu tik paveldėjimas, tai pereina į pilną turto valdymą, kad viskas būtų optimizuota.
Žinoma, yra daug kelių ir kiekvienam žmogui jis tikrai bus individualus.
Paveldimas turtas priimamas visas Pasak teisininko būtina žinoti, kad mirusiojo asmens turtą, kitaip nei gali manyti dauguma, dažnai sudaro netik materialūs dalykai (tokie kaip automobilis, namas, butas, kilnojamieji daiktai), tačiau ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), kai kurios palikėjo buvusios teisės (turtinės reikalavimo teisės, autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius), palikėjo turtinės prievolės (skolos, kiti įsipareigojimai).
Taigi, po palikėjo mirties įpėdiniams pereina visos palikėjo teisės ir pareigos, todėl palikimas gali būti priimamas tiktai visas, palikimas negali būti priimtas tik iš dalies, pavyzdžiui priimamos tik reikalavimo teisės ir materialūs daiktai, o skolos nepriimamos. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, visos teisės ir pareigos pereina įpėdiniui nepriklausomai nuo to, ar jis apie jas žinojo ar ne.
tags: #jeigu #yra #2 #turto #paveldetojai