Statinių Kadastriniai Matavimai: Kas Tai Ir Kada Jie Reikalingi?

Kadastriniai statinių matavimai, dar kitaip vadinami tiesiog „inventorizacija“, tai - nekilnojamojo daikto dydžio, vertės, fizinės būklės bei kitų rodiklių fiksavimas, kurie reikalingi įrašyti į nekilnojamojo turto kadastro registrą.

Statinių kadastriniai matavimai (inventorizacija) padeda apskaičiuoti daikto dydį, fizinę būklę, vertę, buvimo vietą (tikslų adresą) ir kitus objekto rodiklius. Šie duomenys suvedami į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastrą ir VĮ Registrų centro duomenų bazę.

Kadastrinių matavimų paslaugos yra reikalingos tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims. Tokio pobūdžio matavimai bei kadastro bylos parengimas yra privaloma visiems turto savininkams.

Statinių kadastriniai matavimai atliekami statiniams juos pastačius, rekonstravus, kapitališkai suremontavus ar kitaip pertvarkius. Laikinų statinių kadastriniai matavimai neatliekami. Nebaigti statyti statiniai matuojami ir kadastro duomenys apie juos renkami, kai galima nustatyti jų plotą, tūrį ar kitus parametrus ir vertę.

Atskiri nekilnojamojo turto objektai (butai, kontoros, garažai ir kiti), sudarantys statinį, formuojami tik po to, kai atlikti viso statinio kadastriniai matavimai, o kadastro duomenys įrašyti į kadastro duomenų bazę.

Kadastrinių matavimų Jums taip pat prireiks, jei pastatėte naują pastatą arba pertvarkėte patalpas. Norėdami pastatą ar jo dalį įrašyti į kadastro duomenų bazę, kreipkitės į specialistus, kurie pasirūpins geometrinių duomenų nustatymu, planų ir kitos reikalingos dokumentacijos parengimu.

Kada Reikalingi Statinių Kadastriniai Matavimai?

Pastatų, statinių ir patalpų inventorizacija arba kadastriniai matavimai reikalingi todėl, kad jie parodo tikrąjį daikto dydį, būklę, turtinę vertę. Kadastriniai matavimai arba inventorizacija gali būti atliekami ir kelis kartus. Dažniausiai jie reikalingi norint gauti paskolą ar turimą nekilnojamą turtą įkeisti bankui.

Statinių kadastriniai matavimai (inventorizacija) atliekami statiniams juos pastačius, rekonstravus, kapitališkai suremontavus ar kitaip pertvarkius. Kadastriniai matavimai reikalingi ir tuomet, kai pastatai ar jų dalys rekonstruojami, suremontuojami kapitališkai ar kitaip pertvarkomi.

Pastatų, statinių ir patalpų kadastriniai matavimai atliekami, kai:

• pastatai, statiniai, patalpos pastatyti, kapitališkai suremontuoti, rekonstruoti ar kitaip pertvarkyti, kuriems Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka privalomas statybos leidimas ir pripažinimas tinkamais naudoti;
• pastatą, statinį ar patalpą norima įkeisti bankui;
• yra poreikis padalyti, atskirti ar sujungti pastatus, patalpas bei inžinerinius statinius;
• reikalinga suformuoti naujus turto objektus.

Laikiniems statiniams (kuriuos leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą) - kadastriniai matavimai taip pat nėra atliekami.

Verta paminėti, jog statant naują namą ir norint jį įkeisti bankui, kadastriniai matavimai dažniausiai atliekami kelis kartus:

• Pastačius pamatus (baigtumas apie 7%-10%);
• Pastačius namo karkasą (baigtumas apie 50%-80%);
• Pabaigus namo įrengimą (baigtumas 100%).

Statinių kadastriniai matavimai atliekami, kai norima užfiksuoti nekilnojamojo daikto dydžio, vertės, fizinės būklės, pakitimų rodiklius. Jie reikalingi, kai formuojamas nekilnojamojo turto daiktinių teisių objektas, dalijantis nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo turto objekto dalį, kuri formuojama kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, sujungiant kelis nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamojo turto objektus į vieną nekilnojamojo turto objektą, atliekant nekilnojamojo turto objektų amalgamaciją.

Taip pat tokie matavimai atliekami nebaigtiems statyti statiniams, kai pageidaujama juos įregistruoti nekilnojamojo turto registre kaip nebaigtus statyti.

Statinių Kadastrinių Matavimų Eiga

Visų pirma, kadastrinius matavimus atlieka specializaciją turintys matininkai. Kai statiniuose, pastatuose ar patalpose atliekami kadastriniai matavimai, yra suformuojama kadastro duomenų byla. Tuomet, kai atliekami viso statinio matavimai ir gaunama pažyma iš statybų inspekcijos, pastatas yra užregistruojamas Registrų centre. Atskirai sudaromos skirtingų (atskirų) pastate esančių butų kadastrinės bylos.

Statinių kadastrinius matavimus (inventorizaciją) sudaro šie etapai:

• statinio išmatavimas, kadastro duomenu apie statinį surinkimas (plotas, tūris, vertė, statybos metai ir kt.);
• kadastrinių matavimų bylos, sudarytos iš statinio planų (brėžinių) ir surinktų kadastro duomenų parengimas.

Statinių Kadastrinių Matavimų Metu:

1. Nustatomas pastato baigtumas.
2. Nustatomi statinių parametrai, pagrindinių konstrukcijų statybinė medžiaga, pastato vidaus įrangos charakteristikos ir kiti techniniai duomenys, kurių reikia statinių duomenims įrašyti į kadastrą.
3. Susiejami visi žemės sklype esantys statiniai.
4. Nustatoma iš pateiktų dokumentų statinio paskirtis, pavadinimas, adresas, statybos (rekonstravimo) pradžios ir pabaigos metai.
5. Apskaičiuojami statinių plotai, tūriai ir kiti parametrai, kurių reikia nekilnojamojo turto objekto duomenims įrašyti į kadastro duomenų bazę.
6. Parengiami pagrindinių pastatų aukštų planai.
7. Užpildomos statinių kadastro duomenų formos.
8. Apskaičiuojami statinio atkūrimo kaštai (statybinė vertė), atkuriamoji vertė, vidutinė rinkos vertė.

Kas Yra Kadastrinių Matavimų Byla?

Tai dokumentas, rodantis tikslius statinio patalpų matmenis bei jų išdėstymą. Tai nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą, sukomplektuotas rinkinys.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą sudaro šie dokumentai:

• Žemės sklypo planas;
• Statinių išdėstymo planas;
• Pagrindinių pastatų fotonuotraukos;
• Statinių kadastro duomenų formos;
• Statinių aukščių planai;
• Statinių įkainojimo formos;
• Kiti dokumentai, kurių pagrindu atlikti kadastriniai matavimai.

Kokie Dokumentai Reikalingi Atliekant Statinių Kadastrinius Matavimus?

Norint atlikti statinių (pastatų, patalpų) kadastrinius matavimus, jums reikės pateikti šiuos dokumentus:

• Statinio projektas;
• Statybą leidžiantis dokumentas;
• Nekilnojamojo daikto (pastato, patalpos) nuosavybės išrašas;
• Žemės sklypo planas;
• Įsakymas dėl adreso suteikimo (jei adresas dar nebuvo suteiktas).

Statybų inspekcijai savininkas kartu su kadastrinių matavimų byla turi pateikti pastato projektą, geodezinę nuotrauką ir kitus statybų inspekcijai reikalingus dokumentus.

Geodeziniai Ir Kadastriniai Matavimai: Kuo Jie Skiriasi?

Vienas iš klausimų - kuo skiriasi kadastriniai ir geodeziniai matavimai? Ar jie išvis skiriasi, ar apibrėžia tuos pačius matininkų ir geodezininkų atliekamus veiksmus.

Ieškant informacijos, atsakymo į šį klausimą, galima pastebėti, kad vienur vartojamas terminas „kadastriniai matavimai“, o kitur - „geodeziniai“ matavimai. Vienur ši sąvoka traktuojama kaip sinonimas, kitur - kaip sąvokos, skirtos skirtingiems veiksmams apibrėžti.

Kadastriniai matavimai - tai platesnė sąvoka, apimanti tiek žemės sklypo matavimus, tiek tiek pastatų, inžinerinių statinių, butų ir patalpų matavimus.

Geodeziniai ir kadastriniai matavimai yra svarbūs procesai, užtikrinantys tikslų žemės sklypų ir nekilnojamojo turto duomenų valdymą. Norint suprasti, kuo skiriasi geodeziniai ir kadastriniai matavimai, svarbu atkreipti dėmesį į jų paskirtį ir funkcijas, kurios gerokai skiriasi.

Geodeziniai matavimai plačiąja ir dažniausiai tarp žmonių naudojam prasme apima tikslių žemės paviršiaus taškų nustatymą trimatėje arba dvimatėje erdvėje , naudojant įvairius metodus ir technologijas. Tai iš esmės visi matavimai, kurie atlikti ypatingai tiksliais matavimų prietaisais kuriais tikslumas dažnai galimas mm tikslumu. Geodeziniai matavimai (metodikų ir matavimų prietaisų visuma) plačiai naudojama statybų aikštelėje, kadastrinių žemės sklypų matavimų metu, pastatų kadastrinių matavimų metu ir netgi kai kurių pažengusių vartotojų ar meistrų buityje ir smulkiuose darbuose.

Be geodezinių matavimų šiuo metu nebūtų įmanomi jokių planų ir žemėlapių sudarymas.

Kadastriniai matavimai procesas , kada pagal tam tikrus tikslius teisės aktus ir taisyklių rinkinius nustatomos nekilnojamojo turto objektų (sklypų, pastatų , statinių ) savybės (plotas, tūris, aukštis , koordinatės, paskirtis, medžiagos, naudmenos ir kt.) vėliau šias fiksuotus ir dokumentuotus savybių rinkinius (parengtas matininko) savininkas registruoja Registrų centre . Šitie duomenys svarbūs vertinant nekilnojamų daiktų vertę, baigtumą, draudžiant turtą, vykdant sandorius, analizuojant statistiką, nustatant mokesčius ir daugelyje kitų sričių.

Geodeziniai matavimai - tai matavimų metodikų ir tikslių matavimo prietaisų naudojimo visuma, siekiant fiksuoti paviršiaus objektų taškų (taip pat ir nekilnojamojo turto) tikslias koordinates dvimatėje ir ar trimatėje erdvėje. Dažniausiai tai bus tam tikrų objektų perkėlimas iš vietovė į žemėlapį arba statybų atveju atvirkštinis variantas - projektinių sprendinių perkėlimas į vietovę -nužymėjimas. Geodezinius matavimus gali atlikti tik geodezininko kvalifikaciją turintis asmuo.

Plačiąja prasme geodeziniai matavimai bus atliekami visada, tik vienu atveju tai bus tik priemonė, o kitu- tikslas. Prieš statant pastatus tam tikrus statinius ir ar projektuojantis inžinerines komunikacijas. Taip pat geodeziniai matavimai bus reikalingi po statybų fiksuojant faktinę pastato, statinių ar inžinerinių komunikacijų vietą ir tam tikras charakteristikas, kad būtų įvertinti nukrypimai nuo projekto.

Renkantis specialistą geodeziniams ar kadastriniams matavimams, itin svarbu atsižvelgti į jų kvalifikaciją, patirtį ir klientų atsiliepimus, ypač susijusius su darbų atlikimo terminais. Kadastrinius matavimus gali atlikti tik matininko kvalifikacijos pažymėjimą turintis specialistas, o geodezinius matavimus - tik geodezininko kvalifikaciją turintis asmuo.

Apibendrinant, geodeziniai ir kadastriniai matavimai atlieka skirtingas, tačiau tarpusavyje glaudžiai susijusias funkcijas žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto srityse. Geodeziniai matavimai daugiausia orientuojasi į tikslius žemės paviršiaus ir jo objektų matavimus, kurie yra būtini įvairiems inžineriniams, statybos ir kartografijos projektams. Šių matavimų skirtumų suvokimas yra esminis siekiant tinkamai vykdyti teritorijų planavimą, žemės tvarkymą ar nekilnojamojo turto administravimą.

Teisinė Bazė

• Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, 2000 m. birželio 27 d. Nr.
• Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymas, 2001 m. birželio 21 d. Nr.
• Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.
• Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr.
• Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.
• Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 09 14 įsakymas Nr. 310 "Dėl reglamento STR. 1.14.01:1999 "Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka" patvirtinimo" (Žin., 1999.10.08, Nr.
• Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 04 16 įsakymas Nr. 184 "Dėl statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai" ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai" patvirtinimo" (Žin., 2002, Nr. 43 - 1639; 2002, Nr. 80 - 3474; 2003, Nr.
• Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 04 30 įsakymas Nr. 218 "Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas" patvirtinimo" (Žin., 2002, Nr. 55 - 2203; 2003, Nr.
• Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 05 14 įsakymas Nr. 242 "Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka" patvirtinimo" (Žin., 2002, Nr. 60 - 2475; 2003, Nr.

tags: #statiniu #kadastriniai #matavimai