VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) dalijasi 2025-ųjų metų statybą leidžiančių dokumentų (SLD) išdavimo statistika ir įžvalgomis. SSVA vykdo informacinės sistemos „Infostatyba“ priežiūrą, plėtojimą ir duomenų tvarkymą. Duomenys apie statybą leidžiančių dokumentų išdavimą šalies mastu yra nemokami ir skelbiami viešai.
Kaip teigia Statybos sektoriaus vystymo agentūros ekspertai, vertinant statybą leidžiančių dokumentų išdavimo statistiką, pirmiausia tikslinga atkreipti dėmesį į tai, kad statybos leidimai reikalingi ne tik naujiems pastatams statyti, senų renovacijai ar remontui atlikti, bet ir įvairiems inžineriniams tinklams tiesti bei kitiems Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatytiems atvejams įgyvendinti.
Taip yra dėl to, kad su vienu statybos leidimu galima gauti pritarimą daugiau negu vienam statiniui statyti ar elektros, vandentiekio komunikacijoms įrengti. Pavyzdžiui, individualių namų ar daugiabučių kvartalams kurti vystytojai neretai teikia vieną paraišką statybos leidimui gauti, o pačiame projekte gali būti numatyta ir kelių dvibučių statyba, ir parkavimo aikštelė, ir vandentiekio, elektros tinklų įrengimas. Su vienu statybos leidimu galima įgyti ir teisę viso verslo parko statybai.
SSVA visuomenei atvėrė naują statybą leidžiančių dokumentų (SLD) statistikos duomenų sluoksnį, kuris leis pirmą kartą detaliai matyti, kokios paskirties statiniai šalyje „dygsta“ daugiausia. Iki šiol suinteresuoti asmenys galėjo matyti statybą leidžiančių dokumentų išdavimo kiekius kiekvienoje savivaldybėje atskirai ir šalies mastu, jų vėlavimo statistiką. Naujoje švieslentėje pateikiami duomenys apima beveik penkias dešimtis statinių paskirčių, išvardytų Statybos įstatyme.
Tiek savivaldybių darbuotojai, tiek verslo atstovai nuo šiol galės susidaryti dar išsamesnį vaizdą, kaip keičiasi statybos sektoriaus paveikslas šalyje, kuo pasižymi atskiri regionai. Be to, ji bus nuolat atnaujinama - duomenys papildomi pirmąją kiekvieno mėnesio savaitę.
2025 Metų SLD Statistika
Pasak SSVA ekspertų, susumavus dvylikos mėnesių rezultatus, bendras šalyje patvirtintų SLD kiekis 2025-aisiais siekia 12 279 vnt. Juose iš viso minėti 26 084 statiniai. Lyginant su 2024-aisiais, praėjusiais metais išduotų SLD kiekis šalyje didėjo 9,62 proc., o statybos leidimuose esančių statinių kiekis augo 2,79 proc. punkto. 2025 m. jis keitėsi nežymiai.
SSVA duomenimis, 2025 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais Lietuvoje buvo išduoti 7 943 statybos leidimai, kuriuose numatyta 17 373 statiniai. Tai beveik 11 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2024-aisiais, kai buvo išduoti 7 548 leidimai, numatę 25 375 statinius.
SLD Išdavimas Pagal Savivaldybes
2024 m. SSVA visuomenei atvertų duomenų analizė rodo, kad 2025 m. daugiausia statybą leidžiančių dokumentų išduota Vilniaus miesto savivaldybėje. Čia per metus patvirtintas 1.541 statybos leidimas. Tai sudaro 13 proc. Antroje vietoje pagal statybos leidimų išdavimo skaičius Lietuvoje rikiuojasi Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Per praėjusius metus joje išduota 1 422 SLD. Tai sudaro 12 proc. Tuo tarpu trečioje vietoje yra Kauno rajono savivaldybės administracija. Čia praėjusiais metais iš viso išduota 1.296 statybą leidžiantys dokumentai. Tai sudaro 11 proc.
Susumavus į pirmąjį daugiausia SLD išdavusių savivaldybių dešimtuką patenkančius miestus ir jų rajonus matyti, kad bendras minėtose vietovėse patvirtintų SLD kiekis sudaro net 63 proc. nuo visų šalyje teigiamai vertintų statybos leidimų. Vien Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse bendras SLD kiekis siekia 25 proc.
Kalbant apie TOP10-uko pokyčius, tikslinga paminėti, kad Jonavos rajono savivaldybės patekimą į daugiausia statybos leidimų išduodančių savivaldybių gretas iš esmės lėmė itin ženkliai išaugęs statybos leidimų kiekis - pernai jis didėjo kone perpus (49,68 proc.).
Išanalizavus SSVA atvertus statybą leidžiančių dokumentų išdavimo duomenis, galima teigti, kad trečią šių metų ketvirtį intensyviausiai plėtėsi Vilniaus miestas ir jo rajonas - 25 proc.
Pagal paskirtį dažniausiai minimi vienbučiai namai - jų šių metų leidimuose fiksuota 4 083. Toliau rikiuojasi kitos paskirties statiniai (3 988) ir vandentiekio tinklų infrastruktūra (2 392). Didžiausi statybų mastai sutelkti sostinėje. Vien tik Vilniaus miesto savivaldybėje šiemet leidimuose minimi 17 373 statiniai, kai antroje vietoje esančioje Kauno miesto savivaldybėje - 2 981. Trečioje vietoje rikiuojasi Kauno rajonas (1 622), toliau - Klaipėdos rajonas (1 534), Vilniaus rajonas (1 170) ir Klaipėdos miestas (944). Daugiabučių projektai taip pat koncentruojasi sostinėje - čia jų fiksuota 239, t. y.
Štai lentelė, apibendrinanti 2025 metų statybos leidimų išdavimo statistiką pagal savivaldybes:
| Savivaldybė | Išduotų SLD skaičius | Procentinė dalis |
|---|---|---|
| Vilniaus miesto savivaldybė | 1541 | 13% |
| Vilniaus rajono savivaldybė | 1422 | 12% |
| Kauno rajono savivaldybė | 1296 | 11% |
Statybos Leidimų Išdavimo Procesų Tobulinimas
Pavyzdžiui, 2025 metų antrą ketvirtį Vilniaus miesto savivaldybėje laiku išduotų statybos leidimų kiekis siekė 94 proc., o trečią ketvirtį - jau 97 proc. Padidėjo ir Vilniaus rajono savivaldybės laiku išduodamų SLD rodiklis. Jis liepos-rugsėjo mėnesiais paaugo 9 procentiniais punktais (nuo 67 iki 76 proc.). Tuo tarpu Kauno rajono demonstruojamas rezultatas dar labiau priartėjo prie 100 - rodiklis pakilo nuo 98 iki 99 proc.
Toks pokytis rodo, kad savivaldybėse SLD išdavimo procesai yra nuosekliai ir sėkmingai tobulinami. Paviešinus duomenis, kilo kritika Vilniui, kad buvo daug vėlavimų - apie 18 proc. Po metų šis rodiklis tapo nulinis. Tai reiškia, kad tie skaičiai leido norintiems pagerinti darbo kokybę, ir matėsi, jog savivaldybės, kurios tai priėmė kaip kriterijų, galėjo pasitempti. Tuomet kritika, kad nevykdomi darbai nustatytais terminais, tapo nepagrįsta.
Bendrai vėlavimai šalyje padidėjo 2 proc., bet tai nėra daug. Vertinant bendrą leidimų skaičių, tai gana nedidelis pokytis. Kalbant apie Telšių rajono savivaldybę, čia matome labai įdomų rodiklį: metinis vėlavimas išaugo nuo 1,53 proc. 2024 metais iki beveik 41 proc.
Tai aiškus signalas, kad administracijoje kažkas neveikia. Dėl Telšių atvejo kol kas neturėjome galimybės paklausti savivaldybės - nebuvo vyriausiųjų architektų konferencijos, tačiau tai aiškus signalas, kad administracijoje kažkas neveikia.
Vilniaus atvejis parodė, kad savivaldybei pastačius statistiką, ji leido savivaldybei pamatyti, kur procesai stringa. Kai skaičiai būna migloti, vienas verslininkas sako, kad vėluojama, kitas - kad ne, tuomet sunku priimti sprendimus.
SSVA pabrėžia, kad naujoji švieslentė atveria galimybes kur kas išsamesnei analizei.
Šiandien visi perkame lėktuvo bilietus internetu, galime nusipirkti bilietą tarp pačių keisčiausių oro uostų ir būti tikri, kad skrydis įvyks. Man atrodo, tai sudėtingiau nei padaryti, kad statybos leidimo pateikimas „Infostatybos“ sistemoje būtų didžiąja dalimi patikrintas automatiškai. Turime Registrų centro duomenų bazes, turime informaciją apie savininkus. Galima automatiškai patikrinti, ar tas asmuo, kuris prašo statybos leidimo, yra tikrasis sklypo savininkas.
Teritorijų planavimo reglamentai taip pat yra erdviniai duomenys - aukštis, plotis, užstatymas. Visa tai galima skaitmenizuoti ir integruoti į sistemą, kad ji pati patikrintų, ar projektas atitinka nustatytus reikalavimus. Šių kritinių taškų identifikavimas padėjo pasirinkti įrankius sistemos tobulinimui. Tikėtina, kad tai bus kitų metų darbas, kad sistema atsinaujintų, o žmogus būtų atpalaiduotas nuo klaidų galimybės.
Automatizuotas patikrinimas leistų sukurti sistemą, kurioje žmogus galėtų įkelti modelį į „Infostatybą“ ir iš karto matyti, ar nepažeisti reikalavimai dėl aukščio, atstumų iki kaimyninio sklypo ir panašiai. Šiandien dėl šių klausimų kyla daug teisminių ginčų, procesai užsitęsia, gauname daug pastabų. Problemas dar labiau apsunkina tai, kad teisės aktai ne visada aiškiai apibrėžia, kas yra, pavyzdžiui, pastato aukštis, iš to kyla daug neaiškumų. Skaitmeninimas ir automatinis patikrinimas yra kelias į priekį.
Savivaldybių darbuotojai yra brangus resursas, todėl jie turėtų būti nukreipti į kokybinį vertinimą: ar pastatas dera prie aplinkos, ar architektūrinė išraiška tinkama, ar jis gerai įsilieja į kvartalą. Ne į tai, ar savininkas yra savininkas - tai sėkmingai gali patikrinti pati sistema. Kaip perkant lėktuvo bilietą, sistema viską patikrina ir mums jį parduoda. Fokusas turi būti kitur. Todėl savo darbą esame nukreipę į skaitmeninimą ir teritorijų planavimo normavimą, kad planavimo dokumentai būtų pagrįsti duomenimis.
tags: #statybos #leidimai #statistika