Švedija - viena iš socialiai atsakingiausių šalių pasaulyje, kur ypatinga reikšmė teikiama lygybei ir žmogaus teisėms. Versle tai pasireiškia nenorėjimu išsiskirti ir neskirstymu rangais bendraujant.
Švedai vieni į kitus kreipiasi vardais - nesvarbu, ar esi mokytojas, ar mokinys; darbdavys ar darbuotojas. Apranga taip pat neturėtų jūsų labai išskirti iš kitų - venkite prabangių aksesuarų, nes net aukščiausių pozicijų vadovai Švedijoje rengiasi panašiai kaip ir vidutinis darbuotojas.
Švedai naudoja sąvoką „lagom“, kuri išverčiama „tiek, kiek reikia“, „pakankamai“. Ji pasireiškia ir Švedijos versle. Tiek darbuotojai, tiek darbdaviai nemėgsta švaistyti laiko nereikalingoms kalboms - reikia iškart kalbėti rūpimais klausimais be išvedžiojimų, eiti prie tikslo, geriau patylėti neturint pridėti nieko prasmingo aptariamomis temomis.
Apie darbus galima pasakyti tą patį - svarbiausia atlikti pagrindinius darbus, jiems skirti pakankamai laiko, o visas pašalines, ne tokias svarbias veiklas ignoruoti. Užmezgant pažintis reikėtų naudoti švelnų, taktišką priėjimą, nes Švedijoje galios, hierarchinių ryšių demonstravimas nėra priimtinas. Vertinamas sugebėjimas planuoti ir laikytis procedūrų.
Jeigu išmoksite kelis švediškus žodžius, pavyzdžiui, „hej“ [labas] arba „hej då“ [viso gero], tai bus palaikyta gero tono ženklu. Niekada nepertraukinėkite kalbančiojo, nes švedai yra geri klausytojai ir iš jūsų tikimasi tokiu būti. Jie ypatingai vertina asmeninę erdvę, tad nerekomenduojama liestis, išskyrus rankos paspaudimą (jis atliekamas tiek su vyrais, tiek su moterimis). Patariama bendraujant palaikyti akių kontaktą, nelaikyti savo rankų kišenėse.
Švedai beveik nenaudoja kūno kalbos, gestų, nemėgsta kalbėti apie savo privatų gyvenimą, vengia reikšti emocijas, todėl kartais gali sudaryti klaidingą griežtumo įspūdį.
Pasak A. Demuth, alternatyvus kelias galėtų būti akcijų sandoriai, kurie leidžia sumažinti formalių procedūrų apimtį ir paspartinti pasirašymo procesą.
Statybos leidimų išdavimo trukmė
Pagal statybos leidimų išdavimo greitį Lietuva yra vertinama gana aukštai, palyginti su kitomis Europos šalimis. Žvelgiant į 2018 m., kitose išsivysčiusiose valstybėse šis procesas vykdomas daug atsakingiau, dėl ko statybos leidimo išdavimas užtrunka.
Skandinavijos šalyse, tokiose kaip Švedija ar Norvegija, statybos leidimo gavimas trunka net trejus metus. Žvelgiant į tokias išsivysčiusias šalis kaip Šveicarija, Suomija ar Belgija, matyti, kad reitinge šios šalys nepatenka net į 30-tuką. Natūralu, kad kyla klausimas, ar statybos leidimų trukmės sumažinimas tikrai tinkama priemonė, norint pritraukti užsienio investuotojus į mūsų šalį?
Nekilnojamojo turto vystytojams svarbu kuo paprastesnis ir sklandesnis procesas gaunant statybų leidimus, taip sutrumpinant patį statinio projektavimo terminą iki minimumo. Tai yra suprantamas noras, tačiau įstatymas turi atsižvelgti į visas suinteresuotas puses.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatymo projekte numatomos visuomenės informavimo priemonės turi būti išsamiai įvardintos, jog būtų aiškiai matyti, kad visuomenės informavimas ir dalyvavimas bus efektyvus. Taip pat būtina užtikrinti galimybes gyventojams laiku gauti informaciją, teikti pasiūlymus bei dalyvauti diskusijose. Dėl to kyla abejonių, ar Statybos įstatymo pakeitimai yra suderinami su Orhuso konvencijos reikalavimais.
Teisinius ir procedūrinius Lenkijos rinkos aspektus analizuojanti „Osborne Clarke“ partnerė, NT grupės vadovė Agata Demuth, pabrėžė, kad nepaisant didelės biurokratijos, kai kurie procesai Lenkijoje vyksta greičiau nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, statybos leidimo gavimo procesas paprastai užtrunka vos kelis mėnesius.
„Tačiau turto sandoriai turi savų ypatumų. Jie vykdomi tik lenkų kalba, notaras privalo garsiai perskaityti sutartį, bent jau pagrindinę jos dalį, o jei nors viena pasirašanti pusė nekalba lenkiškai, būtinas vertėjas. Tuomet procesas dar labiau užtrunka. Ilgiausias sutarties skaitymas, kurį teko girdėti, truko apie dešimt valandų. Tai reikalauja kantrybės ir tinkamo pasirengimo“, - pasakojo ji.
„Lietuviai mažina investicijas kitose Baltijos šalyse, ieško galimybių didesnėse Vakarų ir Vidurio Europos ekonomikose. Lenkija yra natūrali kryptis, nes mums tai artima, suprantama, konkurencinga ir pakankamai likvidi rinka, leidžianti efektyviai diversifikuoti investicijų portfelius už Lietuvos ribų“, - renginyje „Investicijos į NT Lenkijoje: verslo aplinka ir galimybės“ kalbėjo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius.
Pasak jo, didžiausi Lietuvos NT rinkos dalyviai jau kelerius metus aktyviai analizuoja galimybes Lenkijoje, o dalis jų ne tik yra įgyvendinę pirmuosius projektus ar sandorius, bet ir jau turintys solidžią patirtį.
„Sukaupto kapitalo yra nemažai, galimybės jį pritraukti taip pat didelės, todėl ieškoma rinkų, kur efektyviai įdarbinti pinigus. Statybų leidimų procesai Lietuvoje ilgėja, o Lenkijoje leidimus dažnai galima gauti per kelis mėnesius. Tai svarbus argumentas investuotojams, siekiantiems greitesnės grąžos“, - sakė LNTPA prezidentas.
Advokatų kontoros TRINITI JUREX asocijuota partnerė, advokatė Olga Siomina pastebėjo, kad investicinių sandorių sudarymo mechanizmas Lietuvoje ir Lenkijoje turi nemažai panašumų. Investuotojai dėl tam tikrų mokestinių niuansų ir rizikų valdymo taip pat renkasi tarp vadinamųjų „asset deal“ (turto įsigijimo) ir „share deal“ (akcijų įsigijimo) sandorių modelių.
„Visgi sėkmingam tarptautinių investicinių sandorių įgyvendinimui svarbus tiek vietos rinkos ir teisinės aplinkos niuansus išmanančių patarėjų ir konsultantų pasitelkimas, tiek ir sklandus bendradarbiavimas tarp visų konsultantų ir Lietuvoje esančių sprendimų priėmėjų“, - įsitikinusi ji.
K. Plochockio teigimu, investuotojai turi įvertinti ir pasirengimo statyboms etapą, nes net ir turint tvarkingą sklypą, nuo žemės įsigijimo iki realios statybų pradžios gali praeiti apie dvejus metus, taip pat reikia atkreipti dėmesį į ilgą privalomų surinkti dokumentų, leidimų sąrašą.
Medinės statybos perspektyvos
Švedijos Šelefteo (Skellefteå) mieste pastatytas pirmasis pasaulyje 20 aukštų 75 metrų aukščio medinis dangoraižis gal būt bus viena pirmųjų medinės statybos renesanso kregždžių. Didelį dėmesį aplinkosaugai skiriančiame Šelefteo mieste 2021 metų rudenį duris atvėręs medinis dangoraižis iš tikro tėra logiška čia populiarios medinės statybos tąsa.
Pirmasis pasaulyje medinis dangoraižis Švedijoje. Šaltinis: Architektų sąjunga
„Skandinavai labai energingai siekia tvarumo visose srityse, taip pat ir statyboje. Medis šiuo atveju yra labai paranki medžiaga, nes tai vietinė medžiaga, kurios nereikia gabenti iš toli. Taip pat mediena savyje kaupia CO2, kuri pūvant arba degant medžiui išlaisvinama, o statybų atveju ji ilgam išlieka užrakinta“, - pasakoja V.
Šelefteo dangoraižio statybai sunaudota 12 tūkst. kub. metrų medienos, kuri yra sukaupusi apie 9 tūkst. Vis dėlto Lietuvoje į medieną, kaip sudėtingų konstrukcijų pagrindą, vis dar žiūrima atsargiai dėl tebevyraujančių stereotipų. Beveik visi didieji miestų gaisrai nušlavę juos nuo žemės paviršiaus įvyko dėl gausiai statybose naudotos medienos.
„Lietuvoje didesniuose sudėtingų konstrukcijų pastatuose praktiškai negalima naudoti medienos dėl priešgaisrinių reikalavimų, nes negalima įvertinti technologinių medienos modifikacijų. Bet šiuo metu yra ne tik antipirenai gebantys padaryti medį atsparų ugniai, bet ir technologijos, kurios didina jo paties atsparumą. Medis, nors ir degus, tačiau jei konstrukcija yra pakankamai masyvi, net be jokių padengimų ir technologijų, ji gali atlaikyti net poros valandų gaisrą“, - teigia V.
Mediena turi įdomią savybę - kuo didesnis medinės konstrukcijos skerspjūvis, tuo sunkiau jis užsidega, o kai paviršiuje susidaro degančios anglys, jis dega dar sunkiau. Todėl masyvios sijos ir rąstai ilgą laiką išlaiko savo laikomąją galią gaisro metu.
Taip pat gaminami kompoziciniai medienos gaminiai, kurie dėl panaudojamų medžiagų tampa itin atsparūs ugnies poveikiui ir išlaiko reikiamas savybes ilgą laiką net veikiami tiesioginės ugnies.
„Palyginimui nepadengtos metalinės konstrukcijos yra gerokai mažiau atsparios gaisrui, nei tokios konstrukcijos padengtos medžiu, nes medis tarnauja kaip temperatūros varža neleidžianti iškraipyti metalinių laikančių elementų. Todėl gaisro atveju medinės konstrukcijos gali būti atsparesnės už dalį tradicinių statybos medžiagų“, - tvirtina V.
Ilgą laiką medienos buvo vengiama ir dėl jos mažo tvirtumo. „Tačiau dabar statybose naudojama ne įprasti medienos tašai ar sijos, bet įvairūs klijuotos medienos gaminiai. Kryžminiais sluoksniais klijuotos medienos detalės gali būti tvirtesnės už plieną ir betoną, bet lengvesnės, kas suteikia medienai konstrukcinio pranašumo. Nors medis laikomas mažiau atspariu drėgmei, labiau pasiduodančiu pelėsiams, naudojant šiuolaikinius impregnantus tai taip pat tėra mitas.
„Medis netraukia drėgmės, todėl pelyti labiau linkusios tinkuotos mūro sienos. Pats medis pelyti gali nebent dėl padarytų konstrukcinių klaidų, tačiau šiuolaikiniai impregnantai jam to daryti neleidžia, o deginta mediena apskritai atspari daugeliui išorinių veiksnių“, - sako V.
Lietuvoje renkantis medžiagas namui dažnai laimi įvairaus tipo blokeliai, esą dėl ilgaamžiškumo. Vienas seniausių pasaulio medinių pastatų - Japonijos 5 aukštų Horudžio budistų šventykla Ikarugoje. Šventykla pastatyta apie 600 mūsų eros metais.
Vilniaus Užupyje restauruojant itin apleistą medinį pastatą net pačius restauratorius nustebino faktas, jog keisti reikėjo tik apie 20 proc.
„Pasaulyje vis daugiau šalių naikina anksčiau priimtus draudimus naudoti medieną statyboje, nes medienos apdirbimo technologijos, kompozicinės medienos medžiagos, leidžia ją panaudoti vis plačiau. Neabejoju, jog netrukus ir Lietuvoje sulauksime atitinkamų įstatymų pokyčių ir išvysime pirmuosius daugiaaukščius, sudėtingų konstrukcijų pastatus iš medžio, kurie bus ne tik tvirti, ilgaamžiai, bet ir draugiški aplinkai“, - sako V.
„Flexrock Sverige Ab” yra tarptautinė kompanija, kuri užsiima tiek gyvenamųjų, tiek visuomeninių, tiek pramoninių pastatų statybos darbais šiaurės šalių rinkoje. Anksčiau turėjau patirties projektuojant modulinius namus Norvegijos rinkai. Projektuodavome Lietuvoje ir veždavome į Norvegiją namus su visa vidaus apdaila bei įranga: rekuperacija, vamzdynais, šviestuvais, santechnikos prietaisais ir t.t.
Skandinavijoje nėra tendencijos turėti perteklinį būsto plotą. Viskas yra apskaičiuojama pagal normatyvus ir projektuojama gana kompaktiškai.
Pati statybos darbų eiga ypatingai prižiūrima paties užsakovo paskirtų atstovų. Švedai ypač daug dėmesio skiria tiek darbų saugai, tiek statybų kokybei tiek naudojamoms statybinėms medžiagoms. Tikrinama viskas, visur ir visada. Nelabai yra galimybės padaryti net minimalaus statybinio broko.
Nemažai daugiabučių Švedijoje statoma iš surenkamų elementų. Pvz. penki aukštai su visais vienodais butais, išdėstytais veidrodiniu principu. Patalpose jau būna numatyta visa vidaus apdaila bei įranga, t.y.: grindų danga, sienų apdaila, plytelės, durys, virtuvės baldai ir t.t. Užtenka atsivežti asmeninius daiktus ir jau gali gyventi 🙂 O jeigu norėsi ką nors kada nors pasikeisti, turėsi gauti tam tikrus leidimus.
Na o apie darbų saugą turbūt galima parašyti atskirą straipsnį 🙂 Darbų sauga yra NR1. Statybų aišktelėje statybų vadovas privalo fiksuoti ir rašyti raportus ne tik apie įvykusius nelaimingus atsitikimus, bet ir galimai galėjusius įvykti. Todėl stengiamasi maksimaliai eliminuoti bet kokias potencialiai pavojingas vietas, situacijas, kad ir kaip kai kurios iš jų kartais atrodo absurdiškai. Patys gyventojai labai pilietiški, fiksuoja, siunčia nuotraukas, praneša bendrovei apie įvykusius arba galimus saugos pažeidimus.
Jie mus lenkia ne tik darbų saugos priežiūroje. Visa sistema labai orientuota į žmogų. Labai aktyviai veikia ir darbuotojų gera savijauta bei darbo sąlygomis rūpinasi profsajungos. Pavyzdžiui darbuotojai gali išeiti ,,streso” atostogų!
Mes nemėgstame gyventi vienoduose butuose, netgi tuomet kai buvo galima įsigyti vos keletą sovietinių kolekcijų baldų ir juos rasti kas antruose namuose, vistiek jie buvo labai unikalūs ir savaip interpretuoti. Kita vertus švedai galbūt nelabai ir žino kaip gali būti kitaip. Pas juos daugiabučiai tokiu principu buvo statomi nuo pat pradžių, tik priešingai nei mūsų pirmieji daugiabučiai, jų pastatai buvo ypač orientuoti į saugumą, funkcionalumą, praktiškumą, statybinių medžiagų draugiškumą aplinkai, žmogaus poreikius ir panašiai. Galbūt save jie išreiškia kitaip, nes viskas kas yra sukurta iš esmės pilnai patenka jų poreikius.
Šiuo metu Aplinkos ministerija rengia naujas Statybos įstatymo pataisas, kurios kelia pavojų kokybiškam ir į visuomenės interesus orientuotam gyvenamosios aplinkos kūrimui.
Statybos įstatymo pataisos numato, kad visa informacija apie planuojamas statybas - kokie projekto autoriai, kas konkrečiai planuojama statyti, ar išduotas statybų leidimas, statomo objekto aukštingumai ir pan.
Taip pat gyventojai nebebus informuojami laiškais apie planuojamas statybas, taip dar labiau apribojant visuomenės teisę žinoti, kas išdygs po jų langais.
Be kita ko, įsigaliojus šiam Aplinkos ministerijos ruošiamam Statybos įstatymo 37 straipsnio pakeitimui, net ir puikiai internetu besinaudojančiam pilietiškam gyventojui bus suteikiamas tik 10 darbo dienų laikotarpis, per kurį gyventojas privalės suskubti pateikti savo pastabas ir siūlymus dėl planuojamų statybų.
Kelia nerimą tai, kad gyventojai nebus iš anksto informuojami apie planuojamas statybas - t.y. Nepaisant to, kad informacijos sklaida apie rengiamas statybas bus susiaurinta iki vienintelio visuomenės informavimo būdo - platformos internete „Infostatyba“, Aplinkos ministerija planuoja gyventojus informuoti tik apie patį projektą ir nebeviešinti projektinių pasiūlymų.
Statybos įstatymo pakeitimais planuojama didesnę dalį statybos priežiūros funkcijų perduoti privačiam sektoriui, t.y. deleguoti funkcijas statybos ekspertizės rangovams.