Stoniškių Kadastro Vietovės Ūkininkų Iššūkiai Dėl Žemės Nuosavybės

Stoniškių kadastrinės vietovės ūkininkai susiduria su iššūkiais dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės įsigijimo. Ūkininkai baiminasi, kad gali neįvykdyti ilgalaikių įsipareigojimų nemažinti dirbamos žemės Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Jie kreipėsi į Tauragės apskrities viršininką prašydami atidėti rengiamo Stoniškių kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekto skelbimo ir viešojo svarstymo datą.

Ūkininkai čia gyvena nuo senų laikų ir nuomoja bei dirba žemę daugiau kaip 10 metų. Palaukti naujojo įstatymo patarė ir ministras, dalyvavęs susitikime su ūkininkais.

Apskrities viršininkas nurodė apskrities Žemės tvarkymo departamento direktorei Astrai Mockienei „išsiaiškinti ir teikti siūlymus“. Praėjusį antradienį, lapkričio 17-ąją, „išsiaiškinti ir teikti siūlymus“ į Stoniškius atvyko Lietuvos Respublikos žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Žemės tvarkymo departamento direktorius Silvestras Staliūnas, - deja, įgyvendinti tokią „misiją“ jiems nelabai sekėsi.

Nešildomoje Stoniškių kultūros namų salėje buvo šalčiau nei lauke, bet ūkininkams šįkart ne patogumai buvo galvoje. Kai kurie žemdirbiai bandė netgi mitinguoti, o ne svarbią problemą rimtai išsiaiškinti. Todėl Žemės tvarkymo departamento direktoriui S.Staliūnui ne kartą teko griebtis ir taikdariško darbo - raminti („tvarkyti“) tokius ūkininkus...

S.Staliūnas aiškino: Jūs negalite išsaugoti žemės, kurią naudojate, dėl įstatymų, suteikiančių pirmenybę nuosavybės teisių atkūrimui.

Pagėgių savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Nijolė Auškalnienė man pateikė informaciją apie padėtį Stoniškių kadastro vietovėje. Skaičiai yra tokie: į šią kadastro vietovę dėl žemės nuosavybės atkūrimo gautos 33 išvados - tie žmonės pretenduoja į 429 hektarus. Išvados „pasipylė“, kada buvo paskelbtas tos kadastro vietovės projektas. Pinigų reformai dabar ypatingai mažai skiriama, bet skelbti šiam projektui apskritis jų surado, kadangi nemažai buvo jūsų prašymų pirkti žemę.

Ūkininkų prašymų pirkti žemę yra 54, prašomas plotas - 1460 hektarų, triskart daugiau, nei tų, kurie su išvadomis... 14-oji Žemės reformos įstatymo eilė, kai nei naudojate tos žemės, nei kaimyninį nuosavybės sklypą turite - 20 tokių prašymų, o pretenduojama į 2291 ha. Ir 15-oji eilė, kurioje išvis tik ūkininkai - 28 prašymai, pretenduojama pirkti 882 ha.

Laisvos žemės Stoniškių kadastro vietovėje iš viso turite 3093 ha. Jeigu paimsime daugiausia 500 ha su išvadomis, tai 2600 ha liks pirkimui.

Mielieji, Lietuvoje nėra antro tokio atvejo, kur ūkininkai galėtų nusipirkti tiek žemės. Dirbu visą amžių žemėtvarkoje ir nežinau tokio atvejo. Taigi, visa problema dabar yra ne kur kitur, o tik tiems žmonėms, kurie dirbo žemę, ir kurios dalį pagal išvadas pretenduojama paimti. Įstatymas jiems suteikia tokią pirmenybę. Žemės, kurią jūs dirbate, bendro ploto tikrai užtenka.

Bet „pastūmėjimas“ čia gali įvykti. Jūs žinote, kad Seime yra užregistruotas įstatymo projektas, kurio formuluotė tokia - į tą žemę, kuria ūkininkai naudojasi nuo 2004 metų, atkelti „išvadininkų“ nebūtų galima. Tačiau šiame įstatymo projekte yra pasakyta, kad jeigu naujas įstatymas bus paskelbtas, viskas vyks senąja tvarka.

Dar viena ypatingai didelė grėsmė yra tokia, kad visiems valstybinės žemės pirkėjams artėja 2010 metų pradžia, kai Europos Sąjunga nebeleis žemės pirkimui taikyti jokių lengvatų, įskaitant ir pirkimus be aukciono. ES nustatytos lengvatos yra: ūkininkai perka žemę be aukciono, žmogus gali pirkti žemę išsimokėtinai per 15 metų, jaunieji ūkininkai perka už mažesnę kainą. Nuo 2010 metų, jeigu ES nepratęs šito termino, tik aukcionas - norėsit keliasdešimt žmonių pirkti gerą žemę ir kelsite jos kainą. Lietuva bandys šitą nuostatą nukelti toliau, bet turės gauti Europos pritarimą. Bus gautas, ar ne, šiandien aš nežinau. Jums beliko pusantro mėnesio visa tai susitvarkyti.

Vienas stoniškietis papriekaištavo, kad seniau ūkininkai, dirbę žemę daugiau nei metus, jau įgydavo pirmumo teisę išsipirkti tą žemę, o dabar tokio įstatymo nebėra. O „išvadininkai“ galėjo atsikelti tik tą žemę, kuri buvo laisva.

S.Staliūnas paaiškino: Ūkininkai apsaugoti nuo „išvadininkų“ štai kokiu atveju - jeigu jie naudojo tą konkrečią žemę, kurią norėjo pirkti, nuo 1995 metų liepos mėnesio ir jeigu jie tuo metu jau buvo įregistravę ūkininko ūkį ir turi dokumentus, kad jie tą žemę naudojo. O tą įstatymą, ar jis atitinka Konstituciją, dabar Seime svarsto Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Žmonės negali būti nelygūs prieš įstatymą. Jeigu tas komitetas pasakys, kad šis įstatymas neatitinka Konstitucijos, toks įstatymas toliau išvis nebus svarstomas.

Usėnų kaimo (Šilutės r.) ūkininkė Ieva Bartkienė: 2004 metais Stoniškių seniūnijos Naujapievių kaime išsinuomojome žemės penkeriems metams. Praėjo penkeri metai, nuomą mums vėl pratęsė penkeriems metams. Dabar atvažiuos su išvadomis ir paims tą žemę. Iš kažkur atvažiavę „berniukai“ tikrai neims žemės, kur yra didžiausi medžiai užaugę - pasiims, kur yra išdirbta ir apsėta žemė. Duokit, kad mes galėtumėme tą žemę išsipirkti, darykite ką nors, priimkite įstatymus. Dėl to mes ir renkame jus, kad jūs ten vadovautumėte. Kaip mums gyventi dabar? Mes gavome paramas, pirkome kombainus - tai jie dabar atims. Tai ką mums daryti? Kur mums važiuoti? Tokio amžiaus į užsienį nenuvažiuosime, su užsieniečiais nekonkuruosime. Kažkokie „berniukai“ „susichimyčino“ tas išvadas, tai jūs darykite ką nors - priimkite įstatymą, jei ūkininkai dirba žemę nors kelerius metus, kad ją leistų išsipirkti. Čia yra tokios žemės, kur rudenį jau galima grybauti - tegul jie išsirauna tuos medžius, tegul tvarkosi... Prieš kelerius metus pasiėmėme tą žemę, kur medžiai augo, išrovėme medžius - mes ir mūsų vaikai sunkiai dirbo...

Už mieste turėtą žemę nelabai seniai duodavo tik vieną sklypą. Kai 2001 metais Konstitucinis teismas priėmė nuostatą, kad visa laisva žemė mieste yra grąžinama savininkams, susidarė laisvos žemės mieste deficitas. 12 tūkst. ha miesto žemės buvusiems jos savininkams turėjo būti pasiūlyta kur nors kitur. Kompensacija buvo numatyta arba akcijomis, arba kaimo žeme. Akcijų, aišku, niekas neima, o kaimo žemės iš pradžių irgi niekas neėmė. Buvo ramu. Dauguma laukė, kol pavyks gauti žemės mieste. O kai pamatė, kad mieste žemės gali ir nebeužtekti, su išvadomis pradėjo skubėti į kaimą.

S.Staliūnas teigė: Jeigu žemėtvarka ar vietos valdžia priimtų sprendimą neduoti šitiems „berniukams“ jų pageidaujamos žemės, jie paprasčiausiai paduotų į teismą ir laimėtų bylą.

Ūkininko balsas iš salės: Juk jiems yra iš ko pasirinkti... Ar jie yra kokie išskirtiniai, ar jie jums atlyginimą moka, ar ką, kad juos užstojate, jog jie turi teisę pasirinkti?

Pageldynių kaimo ūkininkas, žemės ūkio mokslų daktaras Justinas Šmitas irgi neieškojo žodžio kišenėje: Aš 7 hektarus krūmų iškirtau. Išsikirsiu dar - aplink yra tokia tuščia silosinė, ne žemės ūkio paskirties, yra sąvartynas, kur tą silosą versdavo. Visai neblogai - ten man viskas būtų gerai. Tik paimkite iš manęs dokumentus tai prastai žemei pirkti, kodėl neimate? Jeigu prie mano sodybos pasiims žemės atėjęs svetimas, tai bus „bezobrazija“. Reikia suvokti, kad taip neturi būti - tas įstatymas buvo prastas ir tos dabar siūlomos pataisos irgi prastos. O kai gaus tą žemę vadinamieji „berniukai“, aš iš jų nusipirksiu. Bet tai nėra sąžiningų žmonių problema - „dūšios“ nesudėkit. Privalote padėti, kad prie mūsų sodybų „berniukai“ nenusipirktų žemės.

Žemės ūkio viceministras E.Raugalas toliau kalbėjo: Yra parengtas projektas, kad už mieste turėtą žemę būtų galima kompensuoti pinigais, tai yra tais pinigais, kurie surenkami parduodant miesto žemes, arba kompensuoti mišku. Kad apskritai tos išvados nepleventų virš dirbamos žemės. Tie „išvadininkai“ irgi žmonės - reikia ir su jais kalbėti. Galbūt yra kur nors vaizdingesnė vieta, gal rekreacinė - tai ir reikia jiems pasiūlyti. Pirmiausia Žemėtvarkos tarnyba, paskui mere, pagalvokit, ar jie bus laimingi atėmę iš jūsų ūkininkų žemę. Juk jie tos žemės nedirbs, jie ją nuomos... Jeigu jūs būsite vieningi, pasakysite, kad jie čia laimės nesuras, jie tikrai pagalvos, kad galima ir kitą žemę imti...

Kai kurie ūkininkai, norintys įsigyti žemės, kenčia jau nebe pirmą kartą. Štai Žemėtvarkos skyriaus vedėja N.Auškalnienė pasakojo: 1992 metais, kai Pagėgiai dar priklausė Šilutės rajonui, ūkininkai pirko valstybinę žemę už „vagnorkas“, nors tada buvo parengti tik preliminariniai žemės reformos žemėtvarkos projektai. Dabar įstatymas reikalauja, kad norint eiti pas notarą įteisinti valstybinės žemės pardavimą, už kurį jau 1992 metais buvo sumokėta, reikia turėti visus dokumentus, t. y. sklypas turi būti suprojektuotas pirkimui žemės reformos žemėtvarkos projekte, tas ūkininkas, kuris perka, turi pateikti visus dokumentus, įvardintus 236-ame nutarime. Kai kurie ūkininkai, nieko nelaukę, kreipėsi į teismus argumentuodami, kad jie įvykdė tuo metu valstybės nustatytas sąlygas, ir teismai pripažino, kad tie sandoriai yra įvykę. Dabar jūs turite pasirinkimo teisę - jeigu nenorite eiti į teismą, laukite bendro žemėtvarkos projekto, nes esate bendrame procese kaip valstybinės žemės pirkėjai. Tik tiek, kad jūsų dokumentuose bus įrašyta, kad jūsų prašymai pirkimui buvo paduoti 1992 metais.

Žemės ūkio kooperatyvo „Lumpėnų Rambynas“ pirmininkas Remigijus Kelneris: Lumpėnuose padaryti kadastro projektą apskritis nerado pinigų, todėl esame pasmerkti aukcionui, jei ES nepritartų jo pratęsimui. Esame nelygiose sąlygose. Lumpėnų kadastrinė vietovė, atrodo, yra vienintelė be projekto. Kooperatyvas „Lumpėnų Rambynas“ veikia nuo 1992 metų, mus daugelį kartų jau taip „pastumdė“ nuo žemės: išdirbam plotą - ir „pastumia“, išdirbam - ir vėl „pastumia“... Matau, kad neišvengiamai ateis tie „išvadininkai“, paims dalį žemės, o kuri jau liks - stosim į aukcioną. Tik belieka melstis, kad į tą aukcioną neateitų „žiemeliai“ ir „pelėsiai“ bei kiti jauni, kurie yra verslininkai ir darys verslą iš to. Manau, dar ne pati blogiausia situacija, kai stos į aukcioną to paties kaimo ūkininkai. Kur kas prasčiau, kai bus leista Europos Sąjungai bendrai dalyvauti žemės pirkime. Tada bus visiškai kiti pinigai. Didžioji „išvadininkų“ dalis tą žemę parduos arba išnuomos - jeigu bus senas žmogus ir sąžiningas, tai jis greitai ją parduos, ir bus laimė tą žemę įsigyti nebrangiai. Jeigu „žiemelis“ ar dar koks „pelėsis“, tai bus kita kaina, bet vis tiek geriau iš jų nusipirkti, jeigu ją parduos. O pats blogiausias atvejis bus, kai Europos Sąjungoje bus leista laisvai prekiauti žeme.

Pasak S.Staliūno, iš tikrųjų, nuo 2011 metų gegužės 1 dienos ES bus galima laisvai prekiauti žeme - beliko vos pusantrų metų. O kainos yra tokios: Olandijoje vienas ha dirbamos žemės kainuoja 140 tūkst. litų, kitose valstybėse - žymiai pigiau. 40-50 tūkst.

Triukšmas dėl iš žemdirbių atimamų sklypų prasidėjo Stoniškių seniūnijos ūkininkams suabejojus žemės išvadų teisėtumu. Mat Stoniškių kadastro vietovėje atmatuojama nemažai sklypų, pagal žemės išvadas „perkeltų“ iš Utenos, Vilniaus, Telšių ir kitų apskričių. Todėl keliolika Stoniškių ūkininkų kreipėsi į LR Seimo Kaimo reikalų komitetą ir žemės ūkio viceministrą Albiną Ežerskį, kad būtų ištirtas tokių „kilnojimų“ teisėtumas.

STT Kaimo reikalų komitetą informavo, kad iš Stoniškių kadastro vietovės nėra gavusi konkrečių faktinių duomenų, kurie galėtų būti vertinami kaip korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų požymiai, neturi teisinio pagrindo priimti sprendimą (pradėti ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą) LR baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad skundus dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) teritorinių padalinių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėja NŽT, prašymą pagal kompetenciją perdavė pastarajai tarnybai.

NŽT atstovė Kristina Chlynova rašte „Šilokarčemai“ paaiškino, kad piliečiai turėjo teisę prašymus dėl žemės nuosavybės teisių atkūrimo pateikti iki įstatymo nustatyto termino - 2003 metų. Vilniečio įpėdinė V. P. nepareiškė noro vietoj mieste turėto 5 ha žemės sklypo gauti lygiavertį sklypą kaimo gyvenamojoje vietovėje. Ji pageidavo susigrąžinti natūra (turėtoje vietoje). Tad jo įpėdinės V. P. vėlesni prašymai (2012 m. gruodžio 11 d. ir 2013 m. Po dešimties metų, kai jau nebebuvo galima teikti prašymų dėl žemės nuosavybės teisių atkūrimo, tai yra 2013-ųjų vasario 7-ąją, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas priėmė piliečio S. P. vardu išvadą dėl 5 ha žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn bei ją persiuntė NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriui.

Gavus Stoniškių seniūnijos ūkininkų skundą, NŽT direktoriaus 2016 metų vasario 4-osios įsakymu buvo sudaryta komisija dėl viešojo intereso gynimo.

Komisija išvadoje konstatavo, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo priimta piliečio S. P. NŽT komisija pasiūlė Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjui Ričardui Ažnai kreiptis į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus išvados bei Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo sprendimo panaikinimo. Tai R. Ažna padarė 2016 m.

Šioje istorijoje atsitiko taip, kad vilniečio S. P. įpėdinė V. P. 2013 m. kovo 1 dienos testamentu žemės sklypą, į kurį atkurtos nuosavybės teisės pagal NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 7 d.

Prokurorė L. Paulikienė „Šilokarčemai“ paaiškino: „Vilniuje buvo susimaišyta, ir nepastabėta, kad ta žemės savininko įpėdinė V. P. tris kartus rašė prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Buvo nepažiūrėta į įstatymo galiojimo terminus ir nuosavybės teisės buvo atkurtos pagal pirmąjį jos parašytą prašymą. Šiai vilnietei turėjo būti už žemę išmokėta pinigais, nes ji taip prašė. Bet buvo atsižvelgta į vėlesnius jos prašymus, kuriuose pageidauta atkurti nuosavybės teises Tauragės apskrityje. Šiandien galioja tik pirmasis prašymas išmokėti kompensaciją pinigais, ir aš manau, kad jie bus išmokėti. Naumiestiškis turi susitvarkęs žemės dokumentus ir tas sklypas jam jau perduotas. Ką čia daugiau bepridurti? Visi žino, kaip yra testamentu „paveldimos“ žemės... Kitas klausimas - ar dabar vilnietė grąžins naumiestiškiui pinigus, gautus už parduotą išvadą?

Beje, NŽT komisija taip pat atliko tyrimą dėl LR Seimo Kaimo reikalų komiteto NŽT persiųstame ūkininkų skunde pateiktų teiginių, kad tas pats naumiestiškis ūkininkas V.A. (kuriam pilietė V. P. „paliko“ savo žemės sklypą) neva yra neteisėtai įsigijęs 4 000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Komisija savo išvadoje konstatavo, kad V. A. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža „Šilokarčemai“ sakė, kad jam kilo abejonių dėl naumiestiškio V. A.

B. Pauža teigė: Paaiškėjo, kad specialiosios tarnybos, viską patikrinusios, kažkokių didelių nusižengimų, deja, nerado. O faktas yra toks įvykęs. Todėl aš manau, kad yra nemažas tų tarnybų aplaidumas. Nors NŽT ir nustatė, kad vilniečio įpėdinė žemės sklypą tam asmeniui paliko pagal testamentą, iš tikrųjų dažniausiai būna kitaip. Su retomis išimtimis žemės išvados yra perkamos už pinigus. Tai yra rimti pažeidimai. Tad noriu pabrėžti, kad mes neseniai pakeitėme NŽT direktorių ir tikimės, jog tie visi sandoriai bus skaidresni nei buvo iki šiol.

Lietuvos žemėlapis

Apibendrinant, Stoniškių kadastro vietovės ūkininkai susiduria su daugybe iššūkių, susijusių su žemės nuosavybės atkūrimu, įstatymų spragomis ir galimais piktnaudžiavimais. Situacija reikalauja skaidrumo ir teisingumo užtikrinimo, kad būtų apsaugoti ūkininkų interesai ir sudarytos sąlygos tvariam kaimo vystymuisi.

Žemiau pateikiama lentelė su pagrindiniais skaičiais apie žemės padėtį Stoniškių kadastro vietovėje:

ES parama žemės ūkiui

tags: #stoniskiu #kadastro #vietove