Šalto Vandens Stovo Keitimas Daugiabutyje: Reikalavimai ir Priežiūra

Šalto vandens stovas yra esminė daugiabučio namo vandens tiekimo sistemos dalis. Tinkama jo priežiūra užtikrina kokybišką vandens tiekimą ir padeda išvengti didelių nuostolių dėl avarijų. Šiame straipsnyje aptariami svarbūs šalto vandens stovo priežiūros aspektai, bendrijų atsakomybės, gyventojų teisės ir pareigos, bei praktiniai patarimai, kaip užtikrinti tinkamą vandens sistemų funkcionavimą.

Bendrijos Atsakomybės ir Gyventojų Teisės

Visi namai turi būti prižiūrimi, t.y. kai namo savininkai įsteigia bendriją, ji (bendrija) ir privalo vykdyti jam priskirtas funkcijas. Jūsų bendrijos pirmininkas yra atsakingas už bendrijos veiklos tinkamą organizavimą, jis privalo atnaujinti ir tvirtinti bendrijos narių sąrašą, jis turi žinoti, kokie yra savininkai ir kas yra bendrijos nariai, kada, kas ir kiek yra skolingas bendrijai ir jis turėtų pateikti pažymą apie jūsų atsiskaitymą pagal prievoles su bendrija.

Bendro naudojimo objektų priežiūra yra organizuojama pagal privalomuosius jos priežiūros reikalavimus. Jeigu reikėtų suremontuoti kokį bendrojo naudojimo objektą, pavyzdžiui, prakiurusį kanalizacijos stovą, mokesčiai būtų paskirstyti proporcingai visiems savininkams. Savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, taip pat ir prie bendro stovo. Už bendrojo naudojimo abjektų atnaujinimą (siena laiptinėje tokia yra) proporcingai moka visi savininkai arba asmuo, dėl kurio kaltės atsirado poreikis atnaujinimui.

Svarbu! Kiekvienas savininkas turi suteikti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, jeigu tai yra būtina (turėkite apžiūrų aktus, specialistų išvadas). Reikia informuoti savininką ir raštu jam paaiškinti, kad neleisdamas atlikti būtinųjų darbų jis prisiima atsakomybę už galimą žalą ir atsakomybę už galimas išlaidas.

Teisės Aktai

Pagal Civilinio kodekso 4.83 straipsnį:

1. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi teisę reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus.
2. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.
3. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.

Vamzdyno Keitimas ir Remonto Darbai

Kai mano bute būtinai reikia pakeisti šalto vandens vamzdį nuo įvado iki skaitliuko, reikia informuoti savininką ir raštu jam paaiškinti, kad neleisdamas atlikti būtinųjų darbų, jis prisiima atsakomybę už galimą žalą bei išlaidas.

Dėl būdo, kaip atlikti bendrojo naudojimo objekto atnaujinimą ir remontą, sprendžia specialistai. Savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, taip pat ir prie bendro stovo.

Atnaujinimui - Parama Iki 80 Proc.

Dalis gyventojų vis dar mano, kad vamzdynų keitimas - ilgas ir brangus procesas, todėl jį pradėti nesivargina tol, kol nėra būtina. Aplinkos ministerija įsteigė paramą mažosios renovacijos projektams, į kurių apimtį įtraukė vamzdynų keitimą. APVA skiria 80 proc. kompensaciją, kuri yra labai gera paskata pakeisti vamzdžius šiuolaikiniais.

Valstybės parama skiriama tuomet, kai vamzdynų keitimas yra susijęs su energijos efektyvumo didinimu. Nuo 2022 m. liepos 28 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) priima paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui. Jei paramos gavėjai yra gyventojai, parama siekia 80 proc. išlaidų, o jei paramos gavėjas šilumos tiekimo įmonė (šilumos punkto nuosavybė yra ne gyventojų) - 50 proc. (jei daugiabutis Vilniaus apskrityje), ir 60 proc. (kituose Lietuvos miestuose).

Naudojantis šia parama iš pradžių tvarkomas šilumos punktas, jį reikia automatizuoti, kad būtų patogiai valdomas ir taupytų šilumos energiją. Po šių darbų laukia stovo balansavimas. Jei tai jau padaryta, galima keisti vamzdynus ir, norint - įrengti termostatinius ventilius ant šildymo prietaisų.

Atnaujinimą gaunant paramą galima daryti ir blokais, tam tikromis sekcijomis ar laiptinėmis, jeigu susitaria patys gyventojai. Svarbu, kad pritartų dauguma gyventojų. Administratorius renka vamzdynų priežiūros mokestį. Jeigu vamzdis plyšta, jį remontuoti reikia iš sukauptų namo lėšų. Tačiau tai nėra sisteminė rekonstrukcija, o tik lopymas. Keičiant visą vamzdyną didžiąją dalį išlaidų kompensuoja valstybė.

Vamzdžiai Pakeičiami Greitai

Lietuvos įstatymai nenumato periodinio daugiabučių vamzdynų keitimo, mat pačių vamzdžių eksploatacijos trukmė - labai skirtinga. Tai priklauso nuo daugybės faktorių, pavyzdžiui, slėgio, vandens cirkuliavimo, vamzdžių išplovimo kruopštumo, paties metalo kokybė.

Tai, kas susiję su šildymo ir karšto vandens vamzdynais yra aprašyta Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos apraše, tačiau jame periodinio šių vamzdynų atnaujinimo nenumatyta - tik pagal poreikį. O tai reiškia, kad vamzdynų keitimas arba nesandarumų šalinimas atliekamas korekcinės priežiūros arba avarijų šalinimo metu.

Atnaujinimo darbai netrunka labai ilgai, o didžiąją jų kainos dalį gali kompensuoti valstybė: „Sunkiausia - susitarti su visais gyventojais, kad tuo metu visuose butuose kas nors bus ir galės įleisti darbininkus. Tai padarius darbai trunka keletą dienų. Jie atliekami ne šildymo sezono metu, tik keletą dienų nebūna karšto vandens. Dabar renovacijai nebėra būtinas 100 proc. gyventojų pritarimas, todėl net ir nebalsavę ar nepritariantys yra priversti dalyvauti, nes tvarkoma kolektyvinio šildymo sistema. Vandens stovai nėra asmeninė nuosavybė, o bendra, viso namo, todėl bendradarbiavimas - būtinas“.

Kada Draudimas Nekompensuoja Žalos

Svarbu žinoti, kad vienas iš turto draudimo porūšių yra civilinės atsakomybės draudimas, kuris atlygina kaimynams padarytą žalą. Jeigu dėl įvykio kalti kiti - žalą turės atlyginti jie arba jų draudimo bendrovė. Užliejimo rizika yra viena pagrindinių draudimo rizikų, kuri įeina praktiškai į visus draudimo variantus. Todėl turint galiojantį turto draudimą yra tiesiog ramiau, kadangi žinai, kad nuostoliai bus atlyginti.

Draudimo įmonės BTA duomenys rodo, kad turto žalų, kurias sukėlė vanduo, skaičius auga vidutiniškai po 10 proc. kasmet. Dažniausia tokių įvykių priežastis yra būtent vandentiekio vamzdžių avarijos. Užliejimo vidutinė žala yra iki 1000 eurų. Bet esame administravę ir 70000 eurų siekiančius vandens padarytus nuostolius.

Patarimas: Patariame tinkamai įvertinti civilinės atsakomybės draudimo sumą. Juk trūkus vamzdžiui ir laiku nesuvaldžius situacijos, gali būti užlieti keli žemiau esantys butai. Ir žala gali būti net didesnė, nei tam butui, kuriame įvyko avarija.

Atsijungimas Nuo Centrinio Šildymo

Lietuva iki 2017 m. kovo mėnesio į nacionalinę teisę privalėjo perkelti Europos sąjungos Energetikos direktyvų nuostatas. Trumpai aptariant ES Energetikos srities teisinį reguliavimą, jame yra numatyta pareiga vartotojus aiškiai ir nedviprasmiškai informuoti apie jų teises, tame tarpe ir teisę atsijungti nuo centralizuotos šilumos tiekimo. Siekiant įgyvendinti šį ES reikalavimą Seimas iš esmės peržiūrėjo Šilumos ūkio įstatymą ir jį įgyvendinančius poįstatyminius teisės aktus, dėl ko pirmą kartą per nepriklausomos Lietuvos istorijos buvo parengta pakankamai aiški šilumos vartojimo įrenginių atjungimo nuo bendros šilumos tiekimo sistemos tvarka.

Pateikiame šiuo metu keliamus reikalavimus, siekiant butą ar negyvenamąsias patalpas atjungti nuo bendros pastato šildymo sistemos:

1. Pirmiausia, svarbu pažymėti, kad pagal jau kurį laiką galiojančią tvarką, buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistema keičiama/pertvarkoma Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyta tvarka ir šio įstatymo reikalavimų laikymasis turėtų būti pakankamas sprendžiant dėl atsijungimo veiksmų teisėtumo.
2. Tinkamai įforminkite atliktą šildymo būdo pakeitimą. Daugiabučio namo atskirų butų (buto) ar kitų patalpų šildymo įrenginių atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos darbai užbaigiami surašius deklaraciją (aktą) apie statybos užbaigimą. Deklaracijos kopija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos surašymo turi būti pateikta atsakingam už šilumos ūkį asmeniui ar prižiūrėtojui ir šilumos tiekėjui. Ši deklaracija (aktas) ir patikslinta kadastro duomenų byla taip pat yra nekilnojamo turto registro duomenų pakeitimo pagrindas.
3. Teisėto atsijungimo nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo momentu laikytinas šio fakto įregistravimas Nekilnojamojo turto registre.

Legioneliozės Prevencija

Siekiant apsisaugoti nuo legioneliozės, būtina tinkamai prižiūrėti vandens tiekimo sistemas. Gyvenamųjų ir kitų pastatų savininkai, valdytojai, namų administratoriai turi užtikrinti, kad karštas vanduo visose pastatų karšto vandens sistemose būtų 50 °C - 60 °C . Karštas vanduo turi cirkuliuoti.

Gyventojams rekomenduojama neleisti vandeniui užsistovėti, jei jis buvo nenaudojamas ilgesnį laiką (ilgiau nei savaitę: atostogų, komandiruočių metu ir pan.), prieš pradedant vartoti, reikėtų leisti vandeniui nubėgti keletą minučių. Taip pat būtina prižiūrėti ir valyti dušus, valyti ir dezinfekuoti dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos. Kartą per metus rekomenduojama išvalyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus.

Už legioneliozės prevenciją, t. y. terminę dezinfekciją, atsakingi namų administratoriai, pastatų valdytojai arba bendrijos. Pastatų savininkai, valdytojai ir prižiūrėtojai turi informuoti gyventojus apie tikslią terminės dezinfekcijos datą ir laiką.

Praktiniai Patarimai

• Reguliariai tikrinkite vandens stovą ir vamzdžius, ar nėra korozijos ar nuotėkių požymių.
• Užtikrinkite, kad karšto vandens temperatūra būtų tinkama legioneliozės prevencijai.
• Jei pastebėjote problemų, nedelsdami kreipkitės į namo administratorių ar bendriją.
• Dalyvaukite bendrijos susirinkimuose ir domėkitės namo priežiūros klausimais.

Mokėjimai Už Paslaugas

Klientai už jų būstams tiekiamą šilumą, karštą vandenį bei kitas suteiktas paslaugas atsiskaito kiekvieną mėnesį naudojantis Bendrovės internetinės svetainės E-paslauga ar pateiktą paštu sąskaitą. Už praėjusio mėnesio suteiktas paslaugas reikia sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Pavyzdžiui, už balandžio mėnesio šildymą reikia sumokėti iki gegužės mėnesio paskutinės dienos.

Jei sąskaitą apmokėjote pavėluotai, tai šis mokėjimas bus įvertintas kitoje sąskaitoje. Mokant antrą kartą tą patį mėnesį, pavėluotai sumokėtą sumą atimkite iš naujai gautos sąskaitos.

Jei negalite apmokėti sąskaitos iki nurodyto termino arba turite daugiau neapmokėtų sąskaitų, prašome kreiptis į Klientų aptarnavimo centrą. Ten galėsite susitarti dėl skolos apmokėjimo dalimis ir apmokėjimo termino, pasirašydami skolos apmokėjimo atidėjimo dokumentą (vekselį).

Šilumos kilovatvalandės kaina yra nustatyta ir taikoma vienoda visiems vieno šilumos tiekėjo vartotojams. Daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo trijų faktorių: namo būklės, temperatūrinio šilumos tiekimo režimo ir oro temperatūros.

Sąskaita yra dokumentas, kuriame esančią informaciją reglamentuoja Šilumos ūkio įstatymas ir kiti teisės aktai, kurių šilumos ir karšto vandens tiekėjas privalo laikytis.

Jei jūsų bute įrengta šildymo sistema su individualiais apskaitos prietaisais, o termostatiniai ventiliai buvo užsukti arba atsukti minimaliai (t. y. patalpos nešildomos ar šildomos minimaliai), jūsų bute oro temperatūra net ir tokiu atveju buvo artima norminei (18-22°C). Pagal fizikos dėsnius šiluma juda ten, kur šalčiau ir jūsų butas šildomas gretimai esančių butų sąskaita.

Sunaudotas šilumos kiekis butui skaičiuojamas atsižvelgiant į sezoną ir taikomą Valstybinės kainų ir energetikos komisijos patvirtintą metodą. Dažniausiai Klaipėdos mieste yra taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamas šilumos paskirstymo metodas Nr. 7. Nešildymo sezono metu visa name sunaudota šiluma yra skirta vandeniui pašildyti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai). Šildymo sezono metu mokestis už šildymą nustatomas taip: iš bendro šilumos kiekio atėmus temperatūros palaikymui ir vandens pašildymui sunaudotą šilumos kiekį nustatomas šilumos kiekis, sunaudotas butams ir patalpoms šildyti. Jį padalinus iš gyvenamojo namo bendro naudingojo ploto ir padauginus iš šilumos kainos nustatoma 1m2 šildymo kaina per atsiskaitymo mėnesį.

Butų ir Kitų Patalpų Savininkų Sutikimai

Svarbu žinoti, kad visos pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); bendrosios pastato inžinerinės sistemos (pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys (pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams) yra bendrojo naudojimo objektai.

Taigi, kai statybos darbai susiję su daugiabučio gyvenamojo pastato bendrojo naudojimo objektais, nepriklausomai nuo to, ar statybos darbams privalomas SLD, tokiems statybos darbams privaloma gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą, įformintą protokolu Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.

tags: #stovo #keitimas #daugiabutyje #aplink #pakeiti