Tauragnai - tai turtingą istoriją ir kultūrą turintis Lietuvos kampelis. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius Tauragnų ir jo apylinkių istorijos momentus, žymius žmones bei gamtos paminklus, kurie liudija šio krašto unikalumą.
Tauragnų Šv. Jurgio bažnyčia
Tauragnų bažnyčios istorija
Manoma, kad pirmosios bažnyčios statybos Tauragnuose siekia Vytauto Didžiojo laikus. Lietuvai priėmus krikščionybę, Jogaila 1387 metais pastatė Lietuvoje septynias bažnyčias. Tauragnų bažnyčia buvo pirmoji iškilusi rytinėse Lietuvos žemėse. Vieta šventovės statyboms buvo pasirinkta su potekste. Aukštas kalnelis, kuriame iškilo krikščionių namai, pagonių laikais buvo vadinamas romuva. Vaidilutės, kurstydamos amžinąją ugnį, su siaubu žvelgė į naujosios religijos plėtrą. Manoma, kad Tauragnuose vietiniai sudegino tris pirmąsias katalikų šventoves ir dar ilgai priešinosi naujajam tikėjimui. Gyvenvietę puošė sena, medinė devyniolikto amžiaus pabaigoje statyta bažnyčia.
Žymūs žmonės
Eugenija Šimkūnaitė
Hab. biologijos mokslų dr. Eugenija Šimkūnaitė (1920-1996) savo gyvenimu ir veikla sukaupė ne tik didžiulį etnokultūrinį bei intelektualinį turtą Lietuvai, bet ir paliko neišdildomus įspūdžius su ja bendravusiems žmonėms, suformavo unikalų savo, kaip liaudies žiniuonės, įvaizdį. Gimusi Novorosijsko mieste (Krasnodaro kraštas, Rusija), Gesė - tas vardas ją lydėjo visą gyvenimą - užaugo ir amžinojo poilsio atgulė Tauragnuose. Dar gyva būdama daktarė prašė jai mirus ant kapo pasodinti vyšnią. Siekiant pagerbti šios iškilios asmenybės atminimą, Žolinčių akademijos prezidentės D. Kunčienės iniciatyva ant Labės ežero šlaito pradėtas kurti „Gesės vyšnių sodas“. 2012 m. buvo pasodinta Žolinčių akademijos padovanota 41 vyšnia. Vėliau vyšnias sodino E. Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo nariai, Tauragnų krašto bendruomenė, privatūs asmenys. Kraštietis R. Šimkūnas sukūrė sodą juosiančios tvorelės vartus ir užrašą. Nuo 2014 m. Tauragnų krašto bendruomenė organizuoja tradicine tapusią Vyšnių žydėjimo, o kartu ir bendruomenės gimtadienio šventę. 100-osioms gimimo metinėms buvo sumanyta jos tėvų buvusios trobos vietoje pastatyti stogastulpį, žymintį, kad čia ji gyveno, čia praėjo jos basakojės vaikystės vasaros, o šalia, Gesės vyšnių sode, jos atminimą įamžinti pastatant suolą. Skulptorius ir žymus medžio drožėjas ukmergiškis Rimantas Zinkevičius išdrožė suolą ir ant jo išraižė habilituotos daktarės žodžius: „Jeigu paparčio žiedo specialiai neieškai, tai žiedas susiras tave būtinai“.
Kazys Musteikis
Krašto apsaugos ministras brigados generolas K. Lietuvos karinis ir valstybės veikėjas, dėstytojas Kazys Musteikis 1894 m. gimė Stučių k. (Tauragnų valsčius). 1915 m. baigė Orenburgo karininkų mokyklą. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, buvo sužeistas. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. 1918-1924 m. tarnavo Apsaugos štabe, Vilniaus ir Kauno komendantūrose, Karo mokykloje, Šarvuotame autodivizione. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su Lenkijos kariuomenės daliniais. 1928 m. baigė Vienos aukštąją prekybos mokyklą ir grįžo į karinę tarnybą. 1928-1930 m. buvo skiriamas į Karo aviacijos viršininko padėjėjo, Karo mokyklos inspektoriaus, Vytauto Didžiojo karininkų kursų lektoriaus ir mokymo dalies vedėjo pareigas. 1932 m. baigė Belgijos generalinio štabo akademiją ir paskirtas Lietuvos kariuomenės generalinio štabo 1-ojo skyriaus viršininku. 1934-1938 m. ėjo Karo mokyklos viršininko pareigas. 1937 m. suteiktas brigados generolo laipsnis. 1938-1940 m. - Krašto apsaugos ministras. Reikalavo priešintis Sovietų sąjungos okupacijai ginklu. 1940 m. pasitraukė į Vokietiją. 1941 m. grįžo į Lietuvą ir 1942-1944 m. dirbo Verslų ūkio inspekcijos direktoriumi Kaune. 1944 m. vėl pasitraukė į Vokietiją ir 1949 m. emigravo į JAV. Dalyvavo lietuvių išeivijos visuomeninėje veikloje, buvo Karininkų ramovės seniūnas. Apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu (1929), Vytauto Didžiojo 3-ojo laipsnio ordinu (1935) ir kt. Išleido knygą „Prisiminimų fragmentai“ (1970). 1977 m. mirė Čikagoje (JAV), palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse. Žymiojo kraštiečio atminimui buvusios jo gimtosios sodybos vietoje 1995 m. pastatytas stogastulpis, sukurtas žymaus tautodailininko - medžio skulptoriaus Stasio Karanausko.
Gamtos ir kultūros paveldo objektai
Moko akmuo
Moko akmuo
Šiame krašte guli ne vienas vertingas riedulys. Tačiau Moko akmuo (aukštis - 2,8 m, ilgis - 3,66 m, plotis - 3,3 m, perimetras - 9,64 m, jame iškalta dabar vos įžiūrima data) ir šalia jo gulintis mažesnis Mokiuko akmuo yra valstybės saugomi kaip gamtos bei kultūros paveldo objektai. Legenda byloja apie kadaise čia gyvenusį vyrą, vardu Mokas, turėjusį žmoną ir sūnų. Darbšti Moko šeima dirbusi už visą giminę. Tačiau, nusivylęs žmonių tingumu, Mokas pats nustojęs dirbti. Tada žmonės jį ėmę rūgoti. Tad sumanęs jis persikelti anapus Tauragno ežero ir šeimynykščiams liepęs plaukti atgal nesigręžiojant. Visgi žmona atsigręžusi ir nuskendusi.
Šeimaties sentikių cerkvė
Šeimaties sentikių cerkvė
Šeimaties Švč. Tai rusų sentikių maldos namai, kurie yra religinės bendruomenės nuosavybė. Uždaryta, pamaldos nevyksta. Šeimatyje rusai sentikiai apsigyveno po 1863 m. sukilimo, juos čia atkėlus valdžiai, vykdant Lietuvos rusifikaciją. Atsikėlę sentikiai čia pasistatė medinius maldos namus. Tolimesnė Šeimaties maldos namų istorija nėra gerai dokumentuota. Šiandien stovintis pastatas yra medinis stačiakampio plano, apkaltas vertikaliomis lentelėmis. Šeimaties cerkvėje sutinkamas sentikių maldos namams būdingas maldų salės padalinimas tvorele į moterų ir vyrų dalis. Prie maldos namų netoliese yra Šeimaties sentikių kapinės.
Žigo liepa
Žigo liepa
Buvusioje Žigų sodyboje netoli Žiežulnio ežero kasmet vis dar sužaliuoja įspūdingo dydžio, masyvaus kamieno mažalapė liepa (Tilia cordata). Kodėl vis dar? Didžiulė drevė (aukštis apie 5 m, plotis - 0,7 m) tikrai nelengvina gyvenimo 200 metų senolei. Jos šakas aplaužę praūžusios vėtros ar neatsargūs miško kirtėjai. Liepos aukštis apie 25 m, kamieno plotis - 4,2 m. Jei prabiltų, liepa tikrai papasakotų apie 1863 m. sukilėlius, kalusius ginklus netoliese esančiame Minčios vandens malūne, jų susirėmimą su carine kariuomene. Netoli Žigo liepos miško ramybėje ilsisi 1863 m. sukilimo dalyviai. Per 1863 metų sukilimą Minčios apylinkėse laikėsi K. Maleckio vadovaujamas 300 sukilėlių būrys. 1863 metų gegužės 4 d. caro kariuomenės dalinys užpuolė ir išblaškė sukilėlių būrį. Žuvę šeši sukilėliai buvo palaidoti miške netoli Minčios kaimo esančiose kapinėse. 2013 m. rugsėjo 13 d. Tauragnų Šv. Jurgio parapijos klebonas kan. Bronius Šlapelis Minčios kapinaitėse pašventino dr.
Minčios malūnas
Minčios malūnas
Minčios kaimelyje ant Minčios upės kranto pastatytas vandens malūnas grūdus pradėjo malti prieš 200 metų. Rašytiniuose šaltiniuose minimas Minčios malūnas statytas 1792 metais iš apipjautų medžio rastų. Malūne buvo įrengtos ketverios girnos ir vėlykla. Minčios dvare specialiais įrankiais būdavo pjaunamos lentos. Čia veikė vario kalykla, kurioje kūjus kilnojo Minčios upelio vanduo. Vietiniai žmonės sako, kad malūne buvo įrengti „spąstai gaudyti Minčiagirės velniams ir laumėms, kurie anais čėsais į upelio vandenį nusinešė mūsų kaimo gražuolę Minčiją“. Apie Minčios malūną dar pasakojama: „Minčioje buvęs ant upės įtaisytas vandens kilnojamas blokas - kūjis. Čia vario gabalus kaldavę - plodavę į plonus lakštus. Minčios miške buvusi sukilėlių įrengta tvirtovė - buvę suvažiavę daug ponų. Arnotos buvusios padarytos iš ąžuolo, kulkos - iš švino. Rusams salvėmis iššovus, visi ponai išbėgę. Vienas baudžiauninkas nešęs Minčės miškan ponams sukilėliams sidabrinį dubenį su įvairiais brangiais indais, bet, išgirdęs šūvius, tuos indus užkasęs Alksniškių ir Minčės kelių kampe“. Žmonės sako, kad tarp Minčios ir Žiežulnio ežero yra užkasti pinigai. Tas kalnelis ir vadinamas Piniginiu kalnu. Prie Minčios malūno pastatytas paminklas, menantis 1863 metų sukilimą. Malūnas 1971 m. įrašytas į architektūros paminklų sąrašą.
Kaimai ir sodybos
Strazdai
Strazdų klojimo teatras
Kaimas, įsikūręs Baluošo ežero šiaurinėje pakrantėje, pirmą kartą paminėtas 1783 m. Breslaujos dekano bažnyčių vizitacijos knygoje Balošekulio vardu. 1798 m. Ažvinčių dvaro inventoriuje jau aprašyta gausi miško sargo Jurgio Strazdo šeima, pagal kurią vėliau pavadintas ir visas kaimas. Strazduose buvo klojimo teatras. Žmonės kaime labai mėgdavę dainuoti. Kraštotyrininkai surinko per 200 čia dainuotų dainų. XIX a. per Strazdus ėjo sielių kelias. 1851 m. kaime buvo 2 sodybos, XIX a. 2 pusėje - 5 sodybos. Nuo XX a. pradžios kaimas nesiplėtė. 1951 m. kaime žuvo 7 Vytauto apygardos „Lokio“ rinktinės partizanai, vadovaujami Balio Vaičėno-Liubarto. Jiems atminti pastatytas paminklas.
Šuminai
Šuminų kaimas
Baluošo ežero rytinėje pakrantėje įsikūręs kaimas minimas nuo 1784 metų kaip Pabaluošė. Tačiau spėjama, kad pirmoji sodyba šioje vietovėje atsirado gerokai anksčiau, nes kaimas dar 1554 m. priklausė Ažvinčių dvarui. Vėliau kaimas vadintas Smaldiškėmis, Smalgiškėmis, Užubaluoše ir tik XX a. pradėtas vadinti Šuminais, pagal jo gyventojų pavardes. Kaime auga apie 200-300 m. senumo pušis - valstybės saugomas gamtos paveldo objektas, daugybė klevų, todėl kaimas ypač gražus rudenį. Kaip Septynių sodybų kaimas ši vietovė įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Tačiau labiausiai Šuminai smalsuolius traukia ne dėl etnografinių pastatų ar vietovės užstatymo plano, o vietų, kuriose kadaise buvo filmuotos legendinio lietuviško filmo „Tadas Blinda“ (rež. B.
Kiti svarbūs objektai
- Piliakalnis įrengtas Tauragnų ežero pietiniame krante.
- Daunorių Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus bažnyčia.
Minint 765-ąjį Tauragnų gimtadienį, 2020 m. birželio 27 dieną, buvo atidengta miestelio simbolio - tauro - skulptūra. Skulptūra įkurdinta ant paminklinio akmens, žyminčio pirmąjį Tauragnų vardo paminėjimą rašytiniuose šaltiniuose - 1255 m. Prie giliausio Lietuvoje Tauragno ežero yra įrengta „Tauragno slėnio“ poilsiavietė. Į poilsiavietę atvykę poilsiautojai ir turistai, automobilius palikę stovėjimo aikštelėje, gali pasivaikščioti nutiestais takais, šlaite įrengtais laiptais su tarpinėmis aikštelėmis. Galima gėrėtis Tauragno ežero platybėmis nuo dviejų pontoninių lieptų su apžvalgos aikštelėmis. Prie trečio pontoninio tilto yra galimybė švartuoti valtis. Pakrantėje įrengtos 3 pavėsinės, laužavietės, pastatyti lauko baldai, įrengta paplūdimio tinklinio aikštelė, persirengimo kabinos, šiukšliadėžės, sumontuoti lauko tualetai. Vaikams įrengta žaidimų aikštelė. Poilsiavietės teritorija yra apšviesta šviestuvais. Poilsiavietės teritorijoje yra „Inkilų medis“ su pakabintais sunumeruotais inkilais bei lentelė su informacija, kam šie inkilai skirti. Šalia yra įrengti informaciniai-pažintiniai stendai su informacija apie inkiluose gyvenančius paukščius, šikšnosparnius, boružes, kamanes, drugius, miegapeles, voveres, jų inkilų brėžiniai, apie retuosius mūsų krašto augalus, vabzdžius.
Šis straipsnis apžvelgė tik dalį Tauragnų ir jo apylinkių istorinio paveldo. Šis kraštas turi dar daug neatrastų istorijų ir įdomybių, kurios laukia tyrinėtojų ir keliautojų.