Su karščiu ir žydinčiomis liepomis ateina kalendorinė vasara. Tai galime pamatyti kiekviename žingsnyje: gluosnių pūkų sniegas, kraują siurbianti uodė, smilginis strazdas ir kiti gyvūnai, kurie aktyviai veisiasi šiuo metų laiku.
Juodojo strazdo patinas ir patelė
Šie metai labai keisti, viskas įsibėgėjo. Paukščių pasaulyje dabar pats darbymetis. Koncertai pritilo, nes lizduose sėdi amžinai alkanų gerklių gvardijos. Zylės ir strazdai, paleidę į gyvenimą vieną vadą, tuoj imsis antros. Ežeruose paskui tėvus sekioja gulbiukai, o ant tėvų šildosi kragiukai.
Ką Daryti Radus Strazdo Jauniklį?
Dažniausiai aptinkamas ir gelbėjamas smilginio strazdo jauniklis. Paukščiai išmeta sergančius, negaluojančius jauniklius iš lizdų, nes „žino“, kad jie jokios naudos jų giminei neduos ir nėra tikslo be reikalo švaistyti energiją jų šėrimui.
O kuo galite padėti? Galite įkelti žioplinėjantį mažių į medį, krūmą, ant kokio pastato stogelio, kad jų ne taip lengvai surastų katės ir kiti plėšrūnai (kelti į lizdą nėra jokios prasmės). Nereikia bijoti dėl kvapo - paukščiai jo neužuodžia. Patupdykite ir kuo greičiau pasišalinkite. Tėvai puikiai žino, kur yra kiekvienas jų vaikas. Vaikai turi kakarynes ir moka tėvams pasakyti, kur jie tupi.
Dar galite padėti neleisdami savo augintinių kačių gegužės ir birželio mėnesiais į lauką. Katės, po žmogaus, nužudo daugiausia paukščių ir daro didžiulę įtaką jų populiacijoms. Skambaliukas rainei po kaklu gali įspėti suaugusį paukštį - negalinčiam paskristi jaunikliui tai nepadės.
Svarbu! Nešamės jį namo (tai yra blogiausia, ką galite padaryti), neturėdami supratimo, ką tas paukštis lesa, grūdame jam pirmą pasitaikiusį maistą ir tikimės padaryti nerealią paslaugą gamtai. Palikus tą paukščiuką vidury judrios gatvės, jam galimybė išgyventi kur kas didesnė nei po jūsų priežiūros. Net jei tai bus vienas tų retų atvejų, kai išmaitinsite, užauginsite ir paleisite. Sakysite, bet va, ilgiau pragyveno? O kam? Tam, kad gyventų? Jo tikslas nėra gyventi, jo tikslas - užtikrinti savo genties, savo rūšies gyvavimą. O tai daroma vieninteliu būdu - pratęsiant giminę. Spėkite, kodėl visokie maži paukščiukai veda gausias vadas? Nes jie myli vaikus? Ne, jie „žino“, kad keletą reiks paaukoti plėšrūnams, parazitams, ligoms.
Juodasis Strazdas: Paplitimas ir Gyvenimo Būdas
Juodasis strazdas - Lietuvoje dažnai sutinkamas paukštis. Internetinėje enciklopedijoje „Wikipedia“ rašoma, kad strazdai paplitę visuose kultūriniuose kraštovaizdžiuose - soduose, parkuose, aikštėse, miestuose, kur daug medžių, ir sodybose. Lizdą jie krauna neaukštai medžiuose, krūmuose. Deda 4-6 kiaušinius. Peri 13-14 dienų. Išveda dvi vadas.
Strazdai mėgsta įsikurti arti namų, ne tik parkuose, miškuose. Ypač juodieji strazdai. Pastaraisiais metais pastebima, kad jie nevengia gyventi miesto aplinkoje. Juodasis strazdas yra labai gražiai giedantis paukštis. Jo giesmė net naudojama filmų garso takeliuose bei reklamose.
Strazdo jauniklis
Strazdo patinas yra juodos spalvos, turi ryškiai geltonai oranžinį snapą, patelė - ruda. Strazdų jaunikliai iš kitų paukščių išsiskiria tuo, kad jie ilgiau nemoka skraidyti, daugiau šokinėja ir gana anksti iššoka iš lizdo. Žmonėms reikėtų žinoti, kad pamačius pievose šokinėjantį strazdo jauniklį, nereikia jo imti iš gamtos, nes juos prižiūri tėvai. Geriausia jauniklį palikti ramybėje, o jei jam kyla pavojus - pakylėti kur aukščiau, pavyzdžiui, ant krūmų.
Juodasis strazdas Lietuvoje yra gana dažnas paukštis, kai kurie individai lieka ir žiemoti. Mieste taip pat galima pamatyti ir smilginį strazdą, tačiau jis savo išvaizda visiškai skiriasi nuo juodojo.
Laukiniai paukščiai sodyboje turbūt kas dieną kelia vis naujus pojūčius, džiaugsmus. Kiekvienas metų laikas įdomus paukščių kaita. Jie čia visi yra „sužiūrėti“ . Po naujų metų imu laukti pirmųjų zylių tilindžiavimo. Kai jas išgirstu - žinia, pavasaris ne už kalnų. Ankstyvo pavasario ir rudens pranašas - liepsnelė. Ją tik tuomet pastebiu. Kitais laikais ji slapukė. O koks mielas ausiai jos pavojaus signalas. Ją pirmiau pavyksta išgirsti nei pamatyti. Taipogi pavasario imu laukti kartu su grįžtančiomis į laukus gervėmis. Pavasarį sugrįžę inkilus pasidalina varnėnai. Vieną zylės inkilą okupuoja karklažvirbliai.
Įdomūs faktai apie strazdus
-
Gyvenimo trukmė: Seniausias juodasis strazdas pagal žiedavimo duomenų buvo patikrintas Vokietijoje su žiedu 7561680 ir buvo 21 m. 10 mėn.
-
Paplitimas: Europoje paplitęs nuo Atlanto pakrantės iki Uralo. Šiaurėje arealas siekia vidurinę Skandinaviją, Suomių įlanką, Volgos aukštupį. Pietuose tęsiasi iki pietinio Uralo, Krymo, šiaurinės Juodosios jūros pakrantės, Viduržemio jūros pakrantės. Azijoje paplitęs nuo Mažosios Azijos iki Rytų Kinijos jūros. Gyvena šiaurės vakarų Afrikoje, daugelyje salų. Žiemoja pietinėse arealo dalyse. Peri visoje Lietuvoje ne tik didelėse giriose, bet ir vidury laukų išlikusiose giraitėse.
-
Apsaugos būklė: Nėra globaliai nykstanti.
Perėjimas: Nuo kovo vidurio iki rugsėjo pradžios Europoje, paprastai nuo balandžio pabaigos Suomijoje ir buvusioje Čekoslovakijoje; kovas-birželį Kanarų salose, kovą-liepą didžiojoje Šiaurės Afrikos dalyje, bet balandį-rugsėjį Tunise; nuo vasario pabaigos iki liepos pabaigos Izraelyje; balandį-liepą Afganistane; rugpjūtį-vasarį Australijoje (introdukuota); iki trijų vadų per metus.
Monogamiškos poros, tačiau viename tyrime nustatyta, kad 19 % paukščių išsiskiria tarp sezonų ir 5 % sezono metu; iš 183 atvejų, kai paukščiai išgyveno praėjusį sezoną, išsiskyrė 32 %; dažniausiai išsiskiria prastos kokybės lizdavietėse. Vienišiai, tačiau lizdai vaizdo įrašuose kartais net 10 m atstumu, kai populiacijos tankis labai didelis; teritoriniai.
Lizdas - didelis sausų žolės stiebų ir smulkių šakelių puodelis, pripildytas purvo ir išklotas smulkiomis žolėmis bei stiebais, įrengtas 0-5-15 m nuo žemės krūme, medyje arba vijokliniame augale prie sienos, dažnai sienoje arba ant sienos, pastato išorėje arba viduje; buvusioje Čekoslovakijoje 78 % vietų medžiuose ir krūmuose, 22 % - žmogaus artefaktuose, vidutinis aukštis 1,9 m, 94 % - žemiau 4 m (panašūs rezultatai gauti Lenkijoje); Tuniso oazėse lizdai dažniausiai žemi granatmedžiuose (Punica granatum).
Kiaušiniai 2-6, dažniausiai 3-4, šviesiai žalsvai mėlyni su šviesiai rausvai rudomis dėmėmis; inkubacinis laikotarpis 10-19 dienų, vidutiniškai 13 dienų; lizdavietės laikotarpis 13-14 dienų; priklausomybė po išsiritimo apie 20 dienų.
Amalinis Strazdas
Amalinis strazdas (Turdus viscivorus) - strazdinių (Turdidae) šeimos žvirblinis paukštis. Buvienė Pušynai ir mišrūs miškai su didele pušų priemaiša. Labiausiai mėgsta skurdžius kerpinius pušynus.
Paplitimas Arealas nevienalytis. Eurazijoje paplitęs nuo Atlanto vakaruose iki Angaros aukštupio rytuose. Šiaurinė arealo riba eina Baltąja jūra, Obės žemupiu, o pietuose eina per Mongoliją, Altajų, šiaurės Kazachstaną, Karpatus ir Viduržemio jūros pakrantę. Kitas arealas driekiasi per Krymą, Tian Šanį, Pamyrą, Mažąją Aziją, Himalajus. Taip pat gyvena Britų, Viduržemio jūros salose, Vakarų Afrikoje. Žiemoja Viduržemio jūros pakrantėje Afrikoje. Lietuvoje žiemoja labai retai.
Amalinis strazdas Lietuvoje gan retas, dažnesnis Rytų Lietuvoje, aptinkamas taip pat Žaliojoje, Karšuvos giriose. Lietuvoje sutinkamas porūšis Turdus viscivorus viscivorus. Tinkamose buveinėse paplitęs visur, bet, palyginti su kitais strazdais, perinčių porų tankis santykinai nedidelis.
Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys Didžiausias iš šalyje aptinkamų strazdų. Išvaizda panašiausias į strazdą giesmininką, bet už jį šviesesnis ir pastebimai didesnis. Jį esant dažniausiai galima spręsti iš būdingos giesmės ir bendravimo balso. Viršugalvis ir nugara rudai pilki. Uodega truputį tamsesnė, o antuodegis ir pusiaujas šviesesni už nugarą. Apačia ir galvos šonai balti ar balsvi. Krūtinė ir pilvas išberti apskritomis juodomis netaisyklingai išsidėsčiusiomis dėmėmis. Skruostai su neaiškios formos tamsiomis dėmėmis. Krūtinės šonuose dalis paukščių turi rudas dėmes. Uodegos kraštinės plunksnos gale balsvos, todėl paukščiui kylant skristi uodegos kraštai jos gale atrodo šviesūs. Skrendančio taip pat matomos baltos sparnų apačios (apatinės sparnų dengiamosios plunksnos baltos). Patelės ir patino apdaras nesiskiria. Sezoniniai jo skirtumai nedideli. Jauniklių viršus su šviesiomis ir tamsiomis išilginėmis dėmelėmis. Apatinės pusės dėmėtumės mažiau ryškus, šviesesni skruostai ir gerklė. Šviesias dėmeles pusiaujo-antuodegio srityje turi ir jauni paukščiai antrais kalendoriniais metais.
Minta bestuburiais, kuriuos renka daugiausiai nuo žemės. Nuo vasaros antros pusės iki išskridimo sulesa nemažai įvairių miško uogų ir vaisių. Svarbus kai kurių augalų sėklų platintojas. Atsargus ir žmonių arti neprisileidžia.
Mityba Maitinasi dieną, maistą renka pievose, pušynų kirtimuose, retšiliuose, sodybose. Minta vabzdžių vikšrais, skėriais, voragyviais, žiogais, sliekais, ilgakojų uodų lervomis. Lesa uogas (mėlynes, medlievas, šermukšnius, kadagius, amalus)
Balsas Giesmė truputį panaši į kitų rūšių strazdų, bet aukštesnių tonų, mažiau sodri, tylesnė ir su mažiau švilpiamųjų frazių. Gieda mažiau už kitus strazdus ir tik pačioje veisimosi sezono pradžioje. Intensyviausiai gieda ryte. Bendravimo balsas skrendant - sausas tarškėjimas, primenantis garsų knarkimą "trrr" ar "zer-r-r-r".
tags: #strazdusimos #sodybu #paukstis