Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nustatė ydingą praktiką, kai naujai pastatytų daugiabučių namų statytojai savo nuožiūra pasamdo (paskiria) namui administratorių, nors tokios galimybės teisės aktai nenumato.
Pagal teisės aktus daugiabutį gali administruoti tik savininkų bendrija arba savininkai pagal jungtinės veiklos sutartį, arba savivaldybės paskirtas administratorius.
Teisės aktai numato, kad jei per 1 mėnesį nuo daugiabučio pastatymo ir įregistravimo butų savininkai nesukuria savininkų bendrijos arba nesudaro namo savininkų jungtinės veiklos sutarties, statytojas turi raštu kreiptis į savivaldybę, kad ji teisės aktų nustatyta tvarka paskirtų administratorių.
STT išanalizavusi 2018-2021 metų laikotarpio Registrų centro, Vilniaus ir Kauno miesto savivaldybių duomenis, nustatė tam tikrų tendencijų, susijusių su daugiabučių administravimu.
Vilniaus mieste pastatyti (užbaigti) ir įregistruoti 308 daugiabučiai namai, tačiau iš jų dėl 141 daugiabučio namo neturima duomenų apie šių namų bendro naudojimo objektų administravimą. Kauno mieste 2018-2021 metais pastatyti (užbaigti) ir įregistruoti 107 daugiabučiai namai, tačiau iš jų dėl 48 daugiabučių namų neturima duomenų apie šių namų bendro naudojimo objektų administravimą.
Iš gautų duomenų analizės darytina išvada, kad didelę dalį šių daugiabučių (dėl kurių neturima minėtų duomenų apie administravimą) apeinant teisės aktų nustatytus reikalavimus galimai administruoja su statytojais susiję, jų paskirti administratoriai.
Didelę dalį šių daugiabučių galimai administruoja su statytojais susiję, jų paskirti administratoriai, nors teisės aktai tokios galimybės nenumato.
Tokių administratorių veiklos ir kontrolės teisės aktai nereglamentuoja, todėl jie gali savo nuožiūra pateikti sąskaitas butų savininkams, neatsiskaitinėti už savo veiklą, savivaldybė tokio administratoriaus veiklos neprižiūri, administratoriui netaikomas veiklos terminas.
Be to, toks administratorius gali būti linkęs veikti statytojo interesais, vengti ginti butų savininkų interesus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statinio trūkumų.
Apibendrinant, situacija, kai statytojai patys skiria administratorius, gali lemti interesų konfliktus ir pakenkti butų savininkų interesams.
Duomenys apie daugiabučių administravimą 2018-2021 metais:
| Miestas | Pastatyti ir įregistruoti daugiabučiai | Daugiabučiai, dėl kurių neturima duomenų apie administravimą |
|---|---|---|
| Vilnius | 308 | 141 |
| Kaunas | 107 | 48 |
STT nustatė ir kaip korupcijos rizikos veiksnį nurodė tai, kad Aplinkos ministro patvirtintos daugiabučių namų administratoriams skirtos paslaugų ir darbų pirkimų taisyklės yra pavyzdinės, dėl šios priežasties administratoriams suteikiama galimybė savo nuožiūra (nebūtinai užtikrinant butų savininkų teisėtus interesus) jas pakeisti ir pasitvirtinti.
Be to, šiose taisyklėse nustatytais pirkimo paskelbimo būdais nesiekiama, kad apie pirkimą sužinotų ir juo susidomėtų kuo didesnis skaičius potencialių tiekėjų.
Antikorupciniu požiūriu neigiamai vertinama tai, kad teisės aktai nenustato administratoriams draudimo paslaugas ir darbus pirkti iš su administratoriais susijusių ūkio subjektų.
Pirkdami paslaugas ir darbus iš su jais susijusių ūkio subjektų, administratoriai galimai neužtikrina konkurencingos kainos, gali būti neišreikalaujama iš paslaugų teikėjo (rangovo) tinkamos paslaugų ar darbų kokybės.
STT jau ne pirmą kartą savo analizėse dėl daugiabučių bendrojo naudojimo objektų administravimo, administratorių atrankos ir skyrimo pastebi, kad pretendentams teikti daugiabučių administravimo paslaugas nėra nustatyta jokių kvalifikacinių reikalavimų, tokių kaip: patirtis, atitinkamos kvalifikacijos darbuotojai ar reputacija.
STT korupcijos prevencijos specialistų nuomone, antikorupciniu požiūriu ydinga ir kelia abejonių dėl tinkamo daugiabučių butų savininkų interesų užtikrinimo situacija, kai aukštesnės galios teisės akte nėra nustatyta jokių kriterijų, kuriais remiantis savivaldybės vykdomoji institucija turėtų išsirinkti ir paskirti daugiabučio administratorių, kai patys gyventojai to nepadaro, arba kai ne visi butai ir kitos patalpos parduoti, t. y.
Taip pat pastebėta, kad nėra viešai skelbiama informacija apie pretendentų kitus administruojamus daugiabučius, veiklos ataskaitas ar gautus skundus.
Aplinkos ministerijos duomenimis, 2015 metais nustatyti 1483 bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos pažeidimai, 2016 metais - 1337, o 2017 metais - 1506. Duomenys apie šiuos pažeidimus, jų nagrinėjimą, taikytas poveikio priemones viešai nėra prieinami.
Projekte numatyta, kad vienas iš šiurkščių pažeidimų, už kuriuos daugiabučių administratorius išbraukiamas iš sąrašo, yra civilinės atsakomybės draudimo neturėjimas.
Tačiau šio dokumento nereikalaujama, siekiant būti įrašytam į pretendentų teikti daugiabučių administravimo paslaugas sąrašą.
Antikorupcinio vertinimo išvada pateikta Aplinkos ministerijai, kuri per du mėnesius nuo vertinimo gavimo dienos turi viešai (Teisės aktų informacinėje sistemoje) paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
Nuo 2022 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujai Korupcijos prevencijos įstatymo redakcijai, įstaigos per 2 mėnesius turės viešai (Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje) skelbti informaciją apie tai, kaip įgyvendinami ar planuojami įgyvendinti antikorupciniuose vertinimuose pateikti STT siūlymai.
tags: #stt #del #daugiabuciu