Šiame straipsnyje aptariami studentų gyvenimo sąlygų tyrimai, jų svarba ir tikslai. Tyrimai atliekami siekiant įvertinti Lietuvos studentų socialinę, psichologinę ir ekonominę situaciją, palyginti šiuos duomenis su studentų situacija kitose ES šalyse narėse bei pateikti rekomendacijas Lietuvos švietimo politikos gerinimui.
Tarptautinis Studentų Gyvenimo Sąlygų Tyrimas (EUROSTUDENT)
Kviečiame dalyvauti tarptautiniame Studentų gyvenimo sąlygų tyrime (EUROSTUDENT), kuris šiuo metu vykdomas daugiau nei 30-yje Europos šalių. Tai yra TARPTAUTINIS Europos studentų (-čių) tyrimas (EUROSTUDENT), atliekamas daugiau nei 30-yje Europos šalių, kurį koordinuoja LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos socialinių mokslų centras.
Tyrimo tikslas - įvertinti Lietuvos studentų (-čių) socialinę, psichologinę ir ekonominę situaciją, palyginti šiuos duomenis su studentų (-čių) situacija kitose ES šalyse narėse ir, remiantis tyrimo rezultatais, pateikti rekomendacijas ir iniciatyvas Lietuvos švietimo politikos gerinimui.
Sudalyvaukite tarptautiniame Studentų gyvenimo sąlygų tyrime (EUROSTUDENT) ir išsakykite nuomonę apie savo studentišką gyvenimą. Išsakykite nuomonę apie savo studentišką gyvenimą ir prisidėkite prie savo ir kitų studentų gyvenimo kokybės gerinimo - tai padės tavo šalies aukštosioms mokykloms, gerinti studentų (-čių) socialines, ekonomines bei psichologines gyvenimo sąlygas.
Prašome pasidalinti savo nuomone apie gyvenimo ir studijų sąlygas, taip pat, kaip pandemija paveikė jus ir su kokiais sunkumais susiduriate studijuodami.
Tyrimo Svarba
Aukštųjų mokyklų studentai laikomi pažeidžiama grupe dėl rizikos veiksnių, susijusių su mažu fiziniu aktyvumu, kurį lemia sėdimas gyvenimo būdas ir antsvoris, susijęs su nesveika ir nesubalansuota mityba.
Tyrimų duomenimis, jauni asmenys patiria didžiausią stresą. Tai lemia įvairūs socialiniai ir ekonominiai veiksniai, tokie kaip studijos, šeiminio gyvenimo pradžia, darbo paieškos ir pastangos įsitvirtinti visuomenėje.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pakankamas fizinis aktyvumas mažina riziką susirgti neužkrečiamosiomis ligomis, turi teigiamą įtaką psichinei sveikatai, padeda įveikti stresą, emocinį nuovargį bei mažina depresijos atsiradimo riziką. Fizinis aktyvumas yra viena svarbiausių žmogaus fizinės, socialinės ir emocinės gerovės sąlygų.
Tyrimo Metodologija
Mokslinės literatūros paieška vykdyta PubMed, Web of Science, Cochrane duomenų bazėse ir specializuotoje informacijos paieškos sistemoje Google Scholar. Duomenų apdorojimui taikytas aprašomosios kokybinės turinio analizės metodas.
Į literatūros apžvalgą buvo įtrauktas 41 straipsnis. Analizuojant mokslines publikacijas išsiaiškinta, kad fizinis aktyvumas yra svarbus siekiant pagerinti bei palaikyti normalią emocinę būseną.
Streso valdymo patarimai vaikams ir paaugliams!
tags: #studentu #gyvenamosios #aplinkos #gyvenimo #salygu #vertinimas