Lietuvoje dažnai pasitaiko situacijų, kai kaimynai nesutaria dėl žemės naudojimo, tvorų statybos ar kitų klausimų, susijusių su sklypo ribomis. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip spręsti tokias situacijas, kokios yra jūsų teisės ir pareigos, bei kokie įstatymai reglamentuoja šiuos klausimus.
Elektros stulpai sklype: ką reikia žinoti?
Elektros įvedimas į sklypą yra svarbus žingsnis, tačiau neretai jis susijęs su tam tikrais nepatogumais. Pavyzdžiui, sklype gali atsirasti elektros stulpas, kuris ne visada dera prie bendro vaizdo. Be to, gali kilti klausimų dėl požeminių kabelių tiesimo ir kitų darbų, kurie gali būti atliekami be jūsų sutikimo.
Štai viena istorija: vedantis elektrą, rangovas atliko darbus greitai - nutiestas požeminis kabelis, sutvarkyta kasimo vieta, nutiestas naujas antžeminis kabelis ir smarkiai „paupgreidintas“ sklype styrantis stulpas. Kadangi prijungimas buvo nuo tos pačios atramos, tai stulpas pasidabino dviem įvadais. Dar be atsiklausimo privataus sklypo ribose rausė požeminiam įvadui.
Šiuo metu galima jau užkasinėti savo kabelį, statyti dėžutę, matuoti varžas ir eiti pažymos į VEI, kurios reikia sudarant el. tiekimo sutartį. Tam matyt reikės kreiptis į Konstantiną, kuris suprojektavo šį pajungimą, sakė pagelbės ir su varžomis.
Ką reikia žinoti apie elektros įvadą?
Kaimynų ginčai dėl žemės: kaip susitarti?
Lietuvoje dažnai pasitaiko situacijų, kad kaimynas neteisėtai naudoja daugiau žemės, nei jam priklauso - t.y. “atima” ar kitaip savo tikslais išnaudoja ir dalį kaimyninių sklypų žemės.
Pirmiausia, su kaimynu verta pamėginti susitarti geruoju. Jei pavyks būtina pasirašyti sutartį (kitaip kaimynas galės sakyti, kad nieko nesitarė). Nepavykus susitarti, galite kaimyną skųsti. Taip pat įmanoma mėginti situaciją spręsti pačiam - pavyzdžiui, perkelti tvorą, jei kaimynas ją pastatė ne vietoje. Tačiau čia yra pavojus, kad jums pačiam skirs baudą už savavaldžiavimą (ypač jei kaimynas žemę užėmęs jau seniai ir jūs ilgai nieko nedarėte).
Prieš skundžiantis institucijoms būtina pasiruošti - surinkti informacijos apie savo ir kaimyno sklypus, kaimyno daromus pažeidimus, nepavykusius mėginimus su juo tartis. Reikės planų, nuotraukų, kitų dokumentų.
Galimi susitarimo būdai:
- Nustatyti tikslią ribą tarp sklypų (kai ji neaiški / ginčijama).
- Kompensuoti už svetimo sklypo naudojimą (pvz. periodiškai mokėti).
- Leisti tam tikru būdu naudotis svetimu sklypu ar jo dalimi (t.y. nustatyti servitutą).
Atkreiptinas dėmesį, kad, pavyzdžiui, jums pareiškus reikalavimą uždrausti neteisėtai naudotis jūsų sklypu, kaimynas gali reikšti reikalavimą (priešieškinį) leisti jam tam tikru būdu naudotis jūsų sklypu (t.y. nustatyti servitutą).
Viena dažniau pasitaikančių išimčių: atvejai, kai į kaimyno sklypą negalima patekti kitaip, kaip tik per aplinkinius sklypus (t.y. kaimyno sklypas iš visų pusių apsuptas sklypų ar vandens telkinių ir nėra šalia kelio). Tokiu atveju teismas ir turėtų nustatyti servitutą, leidžiantį kaimynui į savo sklypą važiuoti per svetimą (pvz. jūsų) žemę.
Tačiau jeigu kaimynas pats padarė, kad negalėtų patekti į savo sklypą (pvz. užtvėrė kelią), servitutas jam neturėtų būti nustatomas.
Tvoros statyba: ką reikia žinoti apie kaimynų sutikimą ir reikalavimus?
Statant tvorą, svarbu žinoti, ar reikalingas kaimyno sutikimas ir kokie reikalavimai taikomi tvoros aukščiui, akytumui ir atstumui nuo sklypo ribos.
Kaimyno sutikimas
Ar statant tvorą bus reikalingas kaimyno sutikimas priklauso nuo to, kurioje vietoje tvorą norima statyti ir kokio akytumo - pralaidumo šviesai.
Statant tvorą, kurios aukštis ne didesnis kaip 2 metrai skaičiuojant nuo žemės paviršiaus, kaimyno sutikimas reikalingas:
- Visais atvejais, kai tvora statoma ant sklypo ribos konstrukcijoms ją peržengiant;
- Visais atvejais, kai statoma aklina arba šviesos pralaidumui keliamų reikalavimų neatitinkanti tvora mažesniu nei vieno metro atstumu.
Taigi, jei tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) - kai statmenai tvoros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (jei tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) - kai statmenai tvoros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis, tokiais atvejais arba reikia išlaikyti vieno metro atstumą nuo kaimyninio sklypo ribos, arba reikia rašytinio kaimyno sutikimo.
Jei norite įsirengti, pavyzdžiui, tinklinę ar segmentinę tvorą, kuri yra visiškai pralaidi šviesai, kaimyno sutikimo nereikės, jei tvoros konstrukcijos neperžengs sklypo ribos. Tačiau tendencijos mūsų šalyje tokios - žmonės nori kuo daugiau privatumo ir renkasi kone aklinas tvoras. Vadinasi, tokių tvorų statybai sutikimas būtinas visais atvejais, jei nenorime tvoros sklypo šiaurinėje, pietinėje ir vakarinėje pusėje atitraukti vieno metro atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos.
Tais atvejais, kai kaimyno sutikimo reikia, nepavykus susitarti teks tvorą statyti laikantis teisės aktais nustatytų reikalavimų - išlaikant insoliacijos arba atstumo reikalavimus.
Finansiniai klausimai
Statyti bendrą tvorą, t. y. tvorą bendromis lėšomis, kaimynai gali nutarti tik bendru sutarimu. Jei nutarėte statyti tvorą, tai nereiškia, kad kaimynas turi pritarti tvoros statyboms ar net ją finansuoti. Nebūtų sąžininga, jog vienas kaimynas stato jam patinkančio dizaino tvorą, o kitas - privalo finansuoti.
Statybą leidžiantis dokumentas (SLD)
Ar konkrečiu atveju reikalingas statybą leidžiantis dokumentas priklauso tiek nuo vietovės, kurioje yra žemės sklypas, tiek nuo tvoros aukščio.
Jeigu tvoros aukštis ≥ 1 iki ≤ 2 m, tuomet ji priskiriama prie I grupės nesudėtingos kategorijos statinių. Tokiam statiniui statybos leidimo nereikia išskyrus atvejus, jei žemės sklypas patenka į bent vieną iš šių teritorijų: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritoriją, esančią 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Tvora, kurios aukštis > 2 m iki ≤ 5 m, kai aukštesnių kaip 2 m užtvarų dalių akytumas ≥ 80 proc., yra priskirtina II grupės nesudėtingiesiems statiniams. Tokiais atvejais statybos leidimas reikalingas, jeigu žemės sklypas yra bent vienoje iš šių teritorijų: mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Taigi, norint statyti aukštesnę nei 2 metri tvorą, pavyzdžiui, miesto teritorijoje SLD reikės, o kaimo - ne.
Senos tvoros keitimas
Kiekvienu atveju reikia vertinti, kam tvora priklauso. Pavyzdžiui, jei tvorą įsirengiau aš savo žemės sklype - bet kada galiu ją ardyti ir keisti kita. Tuo atveju, jei tvora buvo įrengta bendra su kaimynu - tvorą ardyti ir keisti galima tik bendru sutarimu. Vėlgi, jei susiduriama su atveju, kai sena tvora priklauso kaimynui ir, pavyzdžiui, buvę įsigyto turto savininkai davė sutikimą tokios tvoros statyboms, tuomet tvorą pakeisti vėlgi galima tik bendru sutarimu.
Pasitaiko atvejų, kai žemės sklypų ribas žymi seniai toje vietoje esanti tvora ir pasikeitus savininkams nėra galimybės nustatyti, kam ji priklauso. Tuomet abu kaimynai turi teisę šia užtvara naudotis taip, kad netrukdytų vienas kitam. Be kaimyno sutikimo negalima tokios tvoros išardyti ar pakeisti, o išlaidos jai išlaikyti ir išsaugoti apmokamos lygiomis dalimis, jeigu nesusitariama kitaip.
Pasikeitus kaimyninio sklypo savininkams galios ankstesnio savininko duotas sutikimas.
Tvoros statyba svetimame sklype
Jei žemės sklypai yra suformuoti, kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti, žemės sklypų ribos yra nustatytos ir aiškios, tai apie paklaidas ir tolerancijos ribas kalbėti negalime. Nerasite teisės akto, kuris numatytų, kad kaimynas gali jūsų sklype statyti tvorą, o po to teisintis paklaida.
Tuo atveju, jei kaimynas pastato tvorą jūsų sklype - turite raštu išsiųsti pretenziją reikalaudami tvorą pašalinti per protingą terminą. Kaimynui veiksmui nesiėmus - teks kreiptis į teismą. Savavališkai kaimyno tvoros griauti nerekomenduoju. Tik teismas gali nustatyti ir pripažinti, ar konkrečiu atveju yra pažeidžiamos žemės naudotojo teisės ir atitinkamai įpareigoti kaimyną imtis veiksmų. Savivaliavimas gali baigtis brangiai - tekti atlyginti kaimynui padarytą žalą.
Tvoros statyba bendrame sklype
Teisės aktai nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Jei šalys susitarė, kad gali statyti statinius ir pan, reikia vadovautis naudojimosi tvarka. Jei tvarkos nėra, bendra nuosavybe šalys disponuoja ir ją valdo bendru sutarimu. Jei susitarti su bendraturčiu nepavyksta - teks kreiptis į teismą, kur geriausia iškart pasitvirtinti ir naudojimosi žemės sklypu tvarką, jei tokios nėra.
Atstumas nuo tvoros iki kitų statinių
Stogą turintys inžineriniai statiniai - stoginės, malkinės ir kt., statomi ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos. Žinoma, su kaimynu galima susitarti dėl mažesnio atstumo. Jei kalbame apie šiltnamį, turintį įbetonuotą pamatą - jam taikomas trijų metrų atstumo reikalavimas. Tačiau jei šiltnamis prie žemės nėra tvirtinamas, tai gali būti traktuotina kilnojamuoju daiktu, kuriam atstumo reikalavimas netaikomas.
Servitutai: ką jie reiškia ir kaip nustatomi?
Servitutas - teisė į svetimą nekilnojamąjį turtą, leidžianti naudotis tuo turtu, arba šio turto savininko teisių apribojimas siekiant, kad šis turtas būtų tinkamai naudojamas.
Pvz. ESO prižiūri, tvarko ir įrengia elektros oro linijas, kabelių linijas ir kitus elektros įrenginius. Įrengti tinklai ar įrenginiai montuojami gyventojų ar įmonių turimoje žemėje, pastatuose.
elektros tinklų ir įrenginių užimamą plotą, kurie žemės sklype ar pastatuose įrengti iki 2004 m. ESO paskaičiuoja kiek konkrečios žemės ar pastato savininkui turėtų būti kompensuojama, jei jo žemėje įrengtos elektros oro ar kabelių linijos, ar pastate įrengta transformatorinė, kitas įrenginys.
Galima sužinoti preliminarų kompensacijos dydį už žemės sklype esantį servitutą. Vienkartinė kompensacija = 0,1 x Vidutinė 1 ha sklypo vertė, Eur x Servituto plotas, ha, kai Vidutinė 1 ha sklypo vertė = Viso sklypo vertė, Eur / Viso sklypo plotas, ha.
Tikslų kompensacijos dydį už žemės sklype esantį servitutą Jums apskaičiuos ESO specialistai, kai tik gaus jūsų prašymą.
Vienkartinės kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal Vyriausybės Metodiką.
Už žemės sklype esančius ESO priklausančius skirstomuosius tinklus, pvz. Už pastatuose, patalpose, statiniuose ir pan. esančius ESO elektros įrenginius, pvz.
Servitutas gali būti nustatytas įstatymu, teismo sprendimu ir administraciniu aktu.
Servitutai administraciniu aktu, kurį priima Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau - NŽT) teritorinio padalinio vedėjas, nustatomi formuojant naujus žemės sklypus ir kt.
Esant tam tikroms aplinkybėms (pvz. keičiasi sklypo ribos, sutartyje nebuvo nurodytas servituto plotas ir kt.) sudaryta sutartis gali būti keičiama notariškai patvirtinu šalių susitarimu*.
Tais atvejais, kai žemės sklypas, kuriam buvo nustatytas sutartinis servitutas, performuojamas (padalijamas, atidalijamas, sujungiamas), servitutas perkeliamas į naujai suformuoto (-ų) žemės sklypo (-ų) registro įrašą, kuriam po kadastrinių matavimų parengtame žemės sklypo plane yra nurodytas servitutas.
Sklypo padalinimas ir geodeziniai matavimai
Norint padalinti sklypą į kelias dalis, būtina atlikti geodezinius matavimus. Geodeziniai matavimai - tai tikslūs žemės paviršiaus matavimai, kurių metu nustatomos sklypo ribos, plotas, aukštis ir kitos svarbios charakteristikos.
Geodeziniai matavimai yra privalomi šiais atvejais:
- Padalinant sklypą į kelias dalis;
- Keičiant sklypo paskirtį;
- Nustatant tikslias sklypo ribas, kai jos nėra aiškios arba ginčijamos;
- Atkuriant teisę į nuosavybę;
- Parduodant sklypą, kurio ribos nustatytos labai seniai ir dabar tie planai netinka Registrų centrui.
Geodeziniai matavimai gali būti dviejų rūšių: geodeziniai ir kadastriniai. Kadastriniai matavimai yra tikslesni ir atliekami pagal naująją sistemą LKS-94. Jei sklypo geodeziniai matavimai buvo atlikti seniai, rekomenduojama atlikti kadastrinius matavimus.
Atlikus geodezinius matavimus, parengiamas sklypo planas, kuris registruojamas Registrų centre. Sklypo planas yra svarbus dokumentas, kuris reikalingas atliekant įvairius teisinius veiksmus, susijusius su sklypu.
Dažniausiai užduodami klausimai
Žemiau pateikiami atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su sklypo ribomis, tvoromis ir kaimynų teisėmis:
- Ar kaimynas turi teisę daryti geodezinius (kadastrinius) matavimus, nepranešęs kitam kaimynui ir be jo sutikimo, su kuriuo ribosis būsimasis sklypas? Taip, turi.
- Ar gali sodo kaimynai susitarti keisti sklypo ribas, kai atliekami matavimai? Taip, gali.
- Ar reikia notaro patvirtinto sklypo savininko leidimo, jei sklypo kaimynas nori prisivesti elektros liniją iki savo sklypo? Jei elektros stulpas yra ant jūsų sklypo ribos, gali reikėti susitarti su kaimynu.
- Ar galima ant sklypo ribos statyti tvorą su betono pamatu? Kaimyno sutikimas reikalingas, jei tvoros pamatas būtų ant ribos.
- Ar reikalingas kaimyno raštiškas sutikimas, jei noriu statyti vielinę ar segmentinę tvorą iki 1.50 m ant savo sklypo ribos? Tai priklauso nuo tvoros akytumo ir sklypo pusės.
- Ar galima, be kaimynų sutikimo, apsitverti aklina tvora? Jei tvora neįeina į kaimynų ribą, tai galima.
- Ar galiu 5cm atstumu statyti tvorą nuo kaimyno ribos negavus leidimo? Ne, reikia laikytis atstumo reikalavimų.
- Ar reikalingas kaimynų sutikimas kolektyvinio sodo sklype tinklinei tvorai įsirengti? Tai priklauso nuo tvoros aukščio ir akytumo.
- Ar galiu be kaimyno sutikimo paaukštinti savo akliną tvorą nuo 1,5m. iki 1,8m? Tai priklauso nuo sklypo pusės ir reikalavimų.
Ši informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma teisine konsultacija. Jei turite konkrečių klausimų, rekomenduojama kreiptis į teisininką.
tags: #stulpas #sklypo #ribose #nuosavybes #ruba