Sublokuotas Namas vs. Daugiabutis: Kas Geriau Jums?

Renkantis būstą, dažnai susiduriame su dilema: sublokuotas namas (kotedžas) ar butas daugiabutyje? Abu variantai turi savų privalumų ir trūkumų, todėl svarbu atidžiai įvertinti savo poreikius ir galimybes prieš priimant sprendimą.

Apie tai, kuo tarpusavyje skiriasi kotedžai ir butai, kokie žmonės juos renkasi ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį juos renkantis, pasakoja nekilnojamojo turto ekspertai. „Kai renkamės tarp buto ir kotedžo, mes renkamės ne tarp blogesnio ir geresnio, o tarp skirtingų gyvenimo modelių", - tikino projektų pardavimų vadovė Ilma Stasiulytė.

Kas yra Kotedžas?

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Citus" investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis atkreipia dėmesį, kad terminas, kaip kotedžas, formaliai išvis neegzistuoja. Nei statybų įstatyme, nei statybos techniniame reglamente tokio būsto tipo nėra.

Dažniausiai tai - dvibutis ar keliabutis namas, turintis bendrą sieną su kaimynais (sublokuotas per buto sieną, garažą ar stoginę), atskirą įėjimą, kiemelį. "Dažnu atveju tai yra butai, tačiau dėl minėtų išskirtinumų rinkoje susiformavo tradicija juos laikyti ir vadinti kotedžais. Užsienyje tokio tipo būstai vadinami „town house“ arba „terraced house“. Šie būstai populiarūs Vakarų Europoje, ypač Jungtinėje Karalystėje, Olandijoje, taip pat Jungtinėse Valstijose bei Kanadoje", - aiškino jis.

I.Stasiulytės teigimu, įprastai kotedžo ieškantys žmonės pirmenybę teikia erdvei, privačiam kiemui, didesniam privatumui. Ši būsto kategorija aktualiausia šeimoms, turinčioms vaikų ir sutinkančioms už didesnį plotą papildomai susimokėti - arba pinigais įsigyjant patį kotedžą, arba ilgesniu sugaištu laiku kelyje iš namų į darbą ir atgal.

"Kotedžų pirkėjams labai svarbu įvertinti, iš kokio statytojo jie įsigyja būstą, kokia gyvenvietės formavimosi perspektyva, kokie atstumai iki artimiausių švietimo, sveikatos ir kt. įstaigų. Taip pat reikia nusimatyti, jog namų aplinkos priežiūra beveik neabejotinai pareikalaus daugiau laiko ir piniginių sąnaudų nei įsikuriant bute", - patarė ji.

Anot Š.Taručio, žmonės vertina kotedžus, nes vis dažniau tai būstas miesto ribose, tačiau siūlantis daugiau privatumo ir lankstumo įsirengiant. Kotedžai paprastai turi individualų įėjimą, nuosavą kiemelį, terasą, gali turėti ir balkoną. „Tai - nuosavo namo privalumai. Taip pat dažnai kotedžo gyventojai turės mažiau kaimynų nei jų būtų bute.

Iš kitos pusės, kotedžai būna dviejų, o dabar kartais - net trijų aukštų. Tai priimtina ne visiems, nes lengviau suplanuoti erdves viename lygyje, nereikia dviejų san. mazgų, erdvės „neatima“ laiptai ir panašiai", - tikino „Citus" atstovas Š.Tarutis.

Pagrindinis buto pirkėjų prioritetas - išvystyta infrastruktūra ir galimybė įsikurti centriniuose miesto rajonuose. Butas, išpildantis šiuos abu kriterijus, tampa pačia likvidžiausia nekilnojamojo turto klase, metai iš metų pritraukiančia didžiausią visuomenės susidomėjimą praktiškai visuose segmentuose.

„Nepanašu, kad artimiausiais metais situacija galėtų pasikeisti. Tai, kaip vilniečiai vertina gyvenimo mieste privalumus, atskleidžia ir šiandieninės butų kainos. Populiariausiuose centrinėse miesto zonose jos siekia, o kai kuriais atvejais ir akivaizdžiai pranoksta erdvesnių priemiesčio kotedžų kainas", - kalbėjo I.Stasiulytė.

Kas perka kotedžus?

Š.Taručio teigimu, kotedžų pirkėjus dėl išskirtinių pačių kotedžų bruožų šiek tiek paprasčiau segmentuoti. Dažniausiai tai yra šeimos arba poros, planuojančios šeimą. Jiems dažniausiai aktualu ramybė ir privatumas, gamtos kaimynystė ir nėra poreikio gyventi centre. Po vieną gyvenantys žmonės kotedžus renkasi retai.

„Anksčiau galiojo toks primityvus stereotipas: jei gyveni nuosavame bute, gyvenime tau sekasi neblogai. Jei kotedže - esi sėkmingas. Na, o jei gali vadintis „turčiumi“, privalai gyventi nuosavame name. Šiandien šis stereotipas neturi prasmės, nes kotedžų galima rasti visose miesto vietose, plėtotojai siūlo labai skirtingų plotų būstus, todėl kotedžus renkasi žmonės, gerai įvertinę jų privalumus", - aiškino jis.

Kadangi neretai kotedžai yra didesnio ploto, juos gali rinktis šeimos, kurioms reikia erdvės. Taip pat, pastatyti 50-ties mažaaukščių būstų projektą reikia gerokai didesnio ploto nei 50 ar net 100 butų daugiaaukščiam daugiabučiui namui. Todėl kotedžai dažniau statomi toliau nuo miesto centro; iš kitos pusės, ten dažniau galima rasti lopinėlį gamtos, vandens telkinį, daugiau erdvės kieme.

„Na, o infrastruktūra yra svarbi visiems. Todėl tada, kai kotedžus imta statyti nebe užmiestyje, o pačiame mieste, greta išvystytos infrastruktūros, jie tapo tokie patrauklūs ir geidžiami", - sakė Š.Tarutis.

Pasak I.Stasiulytės, nors viešumoje buvo pasirodę teiginių apie karantino paskatintus procesus, kuomet žmonės ieško vis didesnio būsto užmiestyje, faktai rodo, kad butai Vilniuje ir toliau išgyvena aukso amžių. „Pirmąjį šių metų ketvirtį butų pirminėje rinkoje buvo pasiektas dešimtmečio sandorių skaičiaus rekordas. Tiesa, pamažu keičiasi suvokimas ir požiūris į patį butą. Dėl karantino priversti didelę dalį laiko praleisti savo namuose, žmonės labiau nei bet kada įsitikino, koks svarbus gali būti kiekvienas papildomas kvadratinis metras bei teisingas buto išplanavimas", - tikino ji.

Kotedžo ir Buto Privalumai bei Trūkumai

Norint priimti teisingą sprendimą, svarbu įvertinti kiekvieno būsto tipo privalumus ir trūkumus:

Kotedžo Privalumai:

• Lankstesnis išplanavimas
• Didesnis plotas
• Daugiau privatumo
• Dažnai į kainą įskaičiuojama viena ar net dvi parkavimo vietos
• Atskiras įėjimas, nuosavas kiemelis
• Kotedžas dažniau bus mažaaukštis nei daugiabutis

Kotedžo Trūkumai:

• Brangesnis įrengimas ir apdaila
• Ne visiems patraukli perspektyva prižiūrėti kiemelį
• Prireikus taisyti stogą, inžinerinius įrenginius ar pan., dažniau tuo rūpintis tenka patiems

Buto Privalumai:

• Išvystyta infrastruktūra
• Galimybė įsikurti centriniuose miesto rajonuose
• Patogesnis susisiekimas
• Mažesnės priežiūros išlaidos

Buto Trūkumai:

• Mažesnis plotas
• Mažiau privatumo
• Didesnis gyventojų tankumas
• Galimos problemos dėl parkavimo

Kotedžo Kaina vs. Buto Kaina

Š.Taručio teigimu, anksčiau, kai didžiausią paklausą turėjo didelio bendro ploto kotedžai (90-140 kv. m), jų buvo didelė suminė kaina. Pastaruoju metu, stebint mažėjančio bendro būsto ploto tendenciją, mažėja ir kotedžai. „Paskutiniais metais siūlomi ir 65-75 kv. m ploto kotedžai. Todėl ir jų suminė kaina sumažėjo“, - kalbėjo jis.

Pasak Š.Taručio, kvadratinio metro kaina tarp buto ir kotedžo iš esmės nesiskiria. Nors kotedžą pastatyti yra lengviau nei daugiabutį (reikia daugiau inžinerinių mazgų, papildomą vietą užima bendros erdvės), kotedžai turi kiemelius, taip pat juose, paliekant daugiau erdvės būsimų gyventojų kūrybai ir saviraiškai, siūlomas mažesnis apdailos lygis.

„Iš kitos pusės, kotedžas nelygu kotedžui - tas pats ir su butais. Kotedžai gali būti maži ir dideli, arti miesto centro ir miesto pakraštyje, su apdaila ir be jos, prestižinio segmento projekte ar ekonominiame. Taigi ir kaina priklausys nuo gausybės faktorių“, - aiškino jis.

Panagrinėkime konkretų pavyzdį. 95 kv. m ploto kotedžas miegamajame rajone (Pilaitėje) Vilniuje kainuoja apie 110 000 Eur. Į šią kainą įeina dvi parkavimo vietos, gana nemažas kiemelis (maždaug nuo 50 iki 120 kv. m), ekonomiškas geoterminis šildymas. Kaune to paties ploto kotedžas kainuoja pigiau - apie 97 000 Eur.

Loftą Vilniaus Naujamiestyje (Vytenio g.) galima nusipirkti ir kiek pigiau: 95 kv. m kainuos apie 74 000 Eur, tačiau tai - specifinis būstas ir ne visiems jis priimtinas, be to, jo įrengimas taip pat bus brangesnis nei įprasto buto.

Tiesa, viename brangiausių Vilniuje projektų, plėtojamame Konstitucijos pr. 100 kv. m butas kainuos net 404 650 Eur, tuo tarpu, viename pigiausių - Perkūnkiemyje, Leičių g. 93 kv. m butas vertinamas bene nei penkiskart pigiau - 84 000 Eur.

Būsto Kainų Palyginimo Lentelė

Kitas konkretus pavyzdys: kadangi kotedžą galima palyginti ir su individualiu namu, paskaičiuokime, kiek kainuotų namas ir palyginkime šią kainą su kotedžo kaina. Pastaruoju metu Vilniaus mieste daugėja individualius namus siūlančių projektų-gyvenviečių. Tačiau jos, dažniausiai, yra tolokai nuo miesto centro, o kaina - tik šiek tiek žemesnė ar tokia pati, kaip kotedžų.

Taigi kotedžo kaina, lyginant su butais ir namais, yra pakankamai konkurencinga. Pirmiausia, todėl, kad pastatyti daugiabutį yra daug sudėtingiau ir brangiau: sudėtingesnis projektavimas, papildomai kainuoja bendrosios patalpos, laiptinės.

Kotedžai dažniau būna didesni nei butai, tačiau mažesni nei namai. Jie statomi dažniau toliau nuo miesto centro, miegamuosiuose rajonuose ir kvadratinio metro kaina būna mažesnė nei buto, tačiau kiek didesnė nei namo.

Kaip Nesuklysti Renkantis Kotedžą?

Nors kotedžas ir artimesnis individualiam namui nei daugiabučiui, tai labiau miesto tipo šeimos gyvenamasis būstas, todėl renkantis kotedžą vertėtų nesidairyti į tuos, kurie statomi kažkur toli nuo miesto, jei greta nėra viešojo transporto stotelės ar netgi patogaus kelio. Tokioje vietoje verčiau rinktis individualų namą, o kotedžo ieškoti kur nors, kur geriau išvystyta infrastruktūra.

Vis dėlto, kaip mėgsta kartoti nekilnojamojo turto ekspertai, renkantis būstą svarbiausi yra trys dalykai - vieta, vieta ir dar kartą vieta.

I. Stasiulytė pastebi, kad kartais linkstama kotedžą ar kitą būstą rinktis pagal kvadratų skaičių. Tačiau didesnis plotas ne visuomet reiškia erdvumą ir gyvenimo komfortą.

Pasak specialistės, didžiausia klaida daroma tada, kai renkantis kotedžą remiamasi į kvadratinio metro kainą, neįsigilinus, kas į tą kainą įeina. Tai ypač aktualu kotedžų atveju. Dažnai mažesnė kvadratinio metro kaina reiškia, kad kotedžas bus tik su minimalia dailine apdaila, kitaip tariant, pirksite tiktai „dėžutę“, pavyzdžiui, nebus išvedžiotos komunikacijos, privesti šildymo katilai ir pan. Tokiu atveju teks daug investuoti, kad turėtumėte pilnavertį būstą, tad galutinė kaina gerokai išsipūs.

Perkant bet kokį būstą - butą, namą ar kotedžą - specialistai pataria pasidomėti ne tik įvairiais techniniais ir estetiniais būsto parametrais, bet ir potencialiais kaimynais.

M. Čiulados teigimu, šiuo metu stebima tendencija rinktis mažesnio ploto būstus: Anksčiau kai kurie vilniečiai įsigydavo ir dviejų šimtų kvadratinių metrų kotedžus Santariškių ar Jeruzalės mikrorajonuose.

Kotedžų kainą iš esmės nulemia jų vieta - tarkime, miesto centre kaina už vieną kv. m gali siekti nuo 1,5 iki 3 tūkst. eurų, o užmiestyje - nuo 1,2 iki 1,5 tūkst. eurų. Antroje vietoje lieka dydis, apdaila ir kiti parametrai.

I. Stasiulytė pastebi, kad šiuolaikinis pirkėjas būstą renkasi ypač atidžiai, nes siekia iš savo įsigyto turto gauti naudos. Būstą jau perkame ne visam gyvenimui, o tam tikram jo tarpsniui ir renkamės pagal šiam tarpsniui būdingus poreikius. Veikliems, po vieną ar poroje gyvenantiems žmonėms, kurie į namus neretai grįžta tik pernakvoti, patogiau turėti nedidelį, ekonomišką būstą patogioje lokacijoje“, - įsitikinęs NT įmonės „Citus“ vadovas Mindaugas Vanagas.

Apibendrinant, kiekvienas būsto tipas turi savų privalumų ir savų minusų ir pirkimo sprendimą priimti reikia atsižvelgiant į konkrečius poreikius. Tačiau dėl savo universalumo, šeimoms kotedžas yra labai patraukli alternatyva kitiems dviem būstams.

tags: #sublokuotas #namas #ar #daugiabutis