Nuosavybės teisė yra viena pagrindinių žmogaus teisių, būtina jo egzistencijai, gyvenimo kokybei ir laisvei. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip sukurti nuosavybės teisę Lietuvoje, įskaitant įvairius įgijimo būdus, teisinius aspektus ir galimus apribojimus.
Lietuvos regionų žemėlapis
Nuosavybės Teisės Samprata ir Esmė
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 str. 1 d., nuosavybės teisė yra teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisės turinio atskleidimas yra teisės mokslo, o ne įstatymų leidėjo reikalas.
Romėnų teisė skyrė daiktinius (actiones in rem) ir asmeninius ieškinius (actiones in personem). Remiantis tuo padalijimu, subjektinės teisės buvo pradėtos skirstyti į daiktines ir asmenines. Šis skirstymas sudarė kontinentinės civilinės teisės doktrinos esmę.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.20 str. įtvirtinta nuostata, jog daiktinė teisė - tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš jų. Daiktinės teisės tarpusavyje skiriasi savo turiniu. Plačiausia savo turiniu daiktinė teisė yra nuosavybės teisė.
Nuosavybės Teisės Apribojimai
Nors nuosavybės teisė yra konstitucinė teisė, ji nėra absoliuti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str. nustato: „Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.“
Tikslu siekiant apsaugoti visuomenės ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, galimi tam tikri savininko teisių apribojimai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. vasario 23 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucija pripažįsta tam tikrą galimybę riboti nuosavybės teises, kaip ir kitas pagrindines žmogaus teises. Pažymėtina, jog nuosavybės teisės ribojimo visuomenės interesais galimybė numatyta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje.
Lietuvos Respublikos Seimas
Nuosavybės Teisės Įgijimo Būdai
Nuosavybės teisę galima įgyti tik įstatymų nustatytais pagrindais, t. y. įvykus teisės normose nustatytiems įvykiams arba atlikus numatytus veiksmus.
Pagrindiniai nuosavybės teisės įgijimo būdai:- Pirminiai būdai:
- Naujo daikto pagaminimas (CK 4.55 str.)
- Bešeimininkio daikto įgijimas (CK 4.58 str.)
- Įgijamoji senatis (CK 4.68 str.)
- Išvestiniai būdai:
- Sandoriai (pirkimas-pardavimas, dovanojimas, mainai)
- Paveldėjimas (CK 5 knyga)
- Kiti įstatymų nustatyti pagrindai
Įgyjant nuosavybės teisę pagal išvestinius būdus, įvyksta teisės perėmimas, o pagal pirminius - ne. Pagal pirminius įgijimo būdus įgijusiam nuosavybės teisę jokie šios teisės apsunkinimai negali būti nustatyti.
Pavyzdžiui, pagal CK 4.100 straipsnį, nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą kilnojamąjį daiktą (turtą) valstybei pereina nuo atsiskaitymo su daikto (turto) savininku momento.
Teisė ir duomenų apsauga | Kauno kolegija
Inžinerinės Infrastruktūros Objektų Nuosavybė
Nuo XX a. vidurio inžinerinė infrastruktūra ir jos teikiamos paslaugos buvo laikomos valstybės prerogatyva. Tačiau patirtis rodo, kad privati nuosavybė visuomenei ir ekonomikai yra naudingesnė nei valstybinė.
Inžinerinės infrastruktūros objektų nuosavybės teisės įgijimas kelia specifinių problemų. Sisteminės analizės metodas naudojamas analizuojant sąlygas, kurioms esant ribojama inžinerinės infrastruktūros objektų civilinė apyvarta. Loginiu-analitiniu metodu analizuojama inžinerinės infrastruktūros objektų kaip nekilnojamųjų daiktų pagal prigimtį samprata, konkretinamos problemos su kuriomis susiduria atskiri subjektai, siekiantys įgyti nuosavybės teises į minėtus objektus.
Bešeimininkio Daikto Įgijimas
Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą (CK 4.58 str.). Su pareiškimu dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu į teismą gali kreiptis finansų, kontrolės arba savivaldybės institucija, fizinis ar juridinis asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužinojo apie tokio daikto buvimą suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kuri daiktas įtrauktas į apskaitą.
Įgijamoji Senatis
Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgijamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, kai yra įgijamoji senatis, nustatoma pagal daikto buvimo vietos valstybės teisę.
Tokiu būdu, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgijamąja senatimi teismo yra konstatuojamas esant šių sąlygų visetui: asmuo daiktą įgijo sąžiningai bei sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai, kaip savą valdė teisės normose nustatyta terminą.
Sandoriai
Įgyjant nuosavybės teises pagal sandorius (pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų), naujasis savininkas įgyja tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs savininkas, jei įstatymai arba sutartis nenustato ko kita. Nuosavybės teisės įgijimą įstatymų leidėjas sieja su daikto perdavimo momentu.
Šios teisės normos pobūdis yra dispozityvus, todėl šalys sutartyje gali nuosavybės teisės perėjimo momentą susieti su kitomis aplinkybėmis ir faktais.
Išvados
Nuosavybės teisė yra esminė teisė, tačiau jos įgyvendinimas turi atitikti įstatymus ir kitų asmenų teises. Teisėtai įgyta nuosavybė užtikrina stabilumą ir skatina ekonominę plėtrą. Svarbu žinoti įvairius nuosavybės teisės įgijimo būdus ir jų teisinius aspektus, kad būtų galima tinkamai apsaugoti savo turtą.
Lietuvos banko ekonomikos apžvalga
tags: #sukuriama #atitinkama #nuosavybes #teises #dalis