Suomijos Mokyklų Patalpų Reikalavimai: Ko Galime Pasimokyti?

Švietimo sistemos tobulinimas yra nuolatinis procesas, o Suomijos modelis, pasižymintis holistiniu požiūriu į ugdymą, dažnai laikomas pavyzdžiu. Šiame straipsnyje aptariami Suomijos vaikų darželių ypatumai, siekiant atskleisti, ko Lietuva galėtų pasimokyti. Straipsnis remiasi ikimokyklinio ugdymo įstaigų veiklos analize, švietimo sistemos apžvalga ir suomiškos patirties įžvalgomis.

Suomijos Švietimo Sistemos Filosofija

Suomijos švietimo sistema kategoriškai pasisako prieš ugdymo standartizavimą ir testus, suteikdama pedagogams platų požiūrį į švietimo tikslus. Vietoj standartų atitikimo, akcentuojamas mokinio parengimas gyvenimui.

Individualizuotas Ugdymas

Viena iš pagrindinių Suomijos švietimo sistemos savybių yra individualizuotas ugdymas. Mokykla orientuojasi į kiekvieną mokinį, atsižvelgiant į jo individualius poreikius ir mokymosi stilių. Šalys, tokios kaip Suomija, stengiasi pereiti prie individualaus santykio su vaiku, keisdamos dėstymo metodus ir sutelkdamos reikalingus pedagoginius resursus.

Atsakomybės Pasidalijimas Ir Integruotas Ugdymas

Suomijoje propaguojamas atsakomybės pasidalijimas dėl visų mokykloje besimokančių vaikų. Mokytojai retai kada būna vieni klasėje - jiems padeda asistentai ir socialiniai pedagogai.

Mokytojų Profesionalumo Kėlimas

Artimiausiu metu labai reikėtų susitelkti ir į mokytojų profesionalumo lygio kėlimą. Suomija pasiekė, kad mokiniai vienodai gerai gali mokytis bet kurioje mokykloje, daug dėmesio kreipiant į mokytojų profesionalumą.

Ugdymo Filosofija Ir Tikslai

Svarbiausia šiuo metu turėtų būti susitarti dėl ugdymo filosofijos (vertybinio pagrindo) ir jos pagrindu formuojamų ugdymo tikslų. Dera permąstyti pamokos (kaip formos) ir metodų (kaip priemonių ugdymo tikslams siekti) naudojimo tikslingumą.

Ikimokyklinis Ugdymas Suomijoje

Suomijoje visi vaikai vienus metus prieš privalomąjį mokymą turi teisę dalyvauti savanoriškame ikimokykliniame ugdyme. Yra valstybiniai atviri darželiai ir žaidimų parkai, kuriuose kasdien galima ateiti su vaiku ir ten kasdien vyksta lavinamoji veikla. Išėję į pradinę mokyklą, suomių vaikai joje praleidžia gana trumpą laiką.

Ikimokyklinio Ugdymo Organizavimas

Už ikimokyklinio ugdymo organizavimą Suomijoje atsakingos savivaldybės, kurios įpareigotos sukurti vietą ugdymo įstaigoje kiekvienam vaikui, kurio tėvai pareiškė norą, kad jų vaikas lankytų ikimokyklinę įstaigą. 2011 metais ikimokyklinio ugdymo įstaigas Suomijoje lankė 55 proc. vaikų nuo gimimo iki 6 metų amžiaus.

Alternatyvos Ikimokykliniam Ugdymui

• Vaikų priežiūra ir ugdymas namuose: Mokama vaikų priežiūros ir ugdymo pašalpa, kurios fiksuotoji dalis gali siekti iki 1 200 Lt per mėnesį už pirmąjį vaiką, o didžiausia kintamoji dalis yra 600 Lt per mėn.
• Šeimos dienos priežiūros centras: Savivaldybė suranda tinkamas patalpas, jas pritaiko vaikų priežiūrai ir ugdymui, parūpina reikalingas priemones. Vienas šeimos dienos priežiūros centras įsteigiamas ne daugiau kaip keturiems vaikams.
• Privati ikimokyklinio ugdymo įstaiga: Savivaldybė „perka“ ikimokyklinio ugdymo vietas iš privačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir padengia visas vienam vaikui tenkančias ikimokyklinio ugdymo sąnaudas.

Atviros Ikimokyklinio Ugdymo Veiklos

Siekiant užtikrinti kokybiškesnį vaikų ugdymą šeimose, kai kurios savivaldybės šeimoms sudaro galimybę kartu su vaiku dalyvauti nemokamose atvirose ikimokyklinio ugdymo veiklose. Šioms veikloms skiriama aptverta lauko žaidimų aikštelė arba vaikų ir jų šeimų narių veiklai pritaikyta patalpa pastate.

Auklėtojų Ir Vaikų Santykis

Suomijoje ikimokyklinio ugdymo įstaigose auklėtojų ir auklėtojo padėjėjų skaičius grupėje numatomas pagal didžiausią galimą vaikų ir suaugusių darbuotojų santykį. Grupėje, kurią lanko vaikai nuo trejų iki šešerių metų ir kuri dirba visą dieną, vienam suaugusiam darbuotojui tenka ne daugiau kaip septyni vaikai. Grupėje, kurią lanko vaikai iki trejų metų, vienam suaugusiam darbuotojui tenka ne daugiau kaip keturi vaikai.

Erdvės Reikalavimai

Suomijoje nėra apibrėžta, kiek kvadratinių metrų ploto turi atitekti vienam vaikui, tačiau vadovaujantis protingumo principu dažniausiai skiriama nuo 5 iki 10 kv. metrų vienam vaikui.

Ugdymo Programa

2003 metais Suomijoje buvo paskelbta nacionalinio lygmens ikimokyklinio ugdymo programa su apibrėžtais ikimokyklinio ugdymo uždaviniais ir tikslais. Programoje nusakomi pagrindiniai ikimokyklinio ugdymosi tikslai - padėti vaikui augti individualia asmenybe, gebančia priimti sprendimus, susijusius su savo gyvenimu ir gerove, bei gebančia užmegzti ir palaikyti geranoriškus santykius su kitais žmonėmis.

Vertybės Ugdymo Procese

Programoje taip pat apibrėžiamos svarbiausios vertybės, kuriomis vadovaujamasi ugdant vaikus - socialinis teisingumas ir lygybė, atsižvelgimas į vaiko interesus, į vaiko teisę įvairiapusiškai ugdytis pagal savo galimybes, saugumas, šilti santykiai su pedagogais ir grupės vaikais, teisė būti išklausytam ir suprastam, teisė į paramą, kai jos reikia, džiaugsmingas ugdymasis ir kitos.

Suomijos Švietimo Sistemos Sėkmės Paslaptys

Suomijos švietimo sistema, atkreipusi viso pasaulio edukologų dėmesį, išsiskiria keliais esminiais principais:

• Bendra ilgalaikė politika: Ministrų ir valdančiųjų partijų kaita nekeičia dėmesio švietimo sričiai, sudarant sąlygas tolygiam sistemos tobulinimui.
• Plataus masto įsipareigojimai ateities visuomenės vizijai: Orientuojamasi ne tik į šiuolaikinius, bet ir į ateities poreikius, integruojant mokymosi dalykus ir nuolatos klausiant moksleivių, kas jiems aktualu.
• Lygybė švietime: Ugdymas nemokamas nuo darželių iki universitetų, pasiekdamas ir atokiose vietovėse gyvenančius vaikus.
• Sprendimų priėmimas ir atsakomybė vietos lygmeniu: Pagrindiniai sprendimai priimami pačiose mokyklose, kurios įsivertina savo veiklą, kad sprendimai būtų pagrįsti duomenimis.
• Pasitikėjimo kultūra: Laisvė mokykloms ir mokytojams, todėl svarbu - inovatyvūs mokytojai. Nėra jokios inspektavimo sistemos ar valstybinių egzaminų.

Dėmesys Vaikui Ir Individualumui

Svarbiausias kiekvieno pedagogo tikslas yra padaryti kuo daugiau dėl kiekvieno vaiko. Gerbiamas kiekvienas vaikas, nepaisant jo tautybės ar religijos. Ugdymas vyksta mažose 3-5 vaikų grupelėse, kur dėmesio centre - vaikas, o auklėtoja - ugdymosi pagalbininkė.

Individualus Ugdymosi Ir Priežiūros Planas

Kiekvienam vaikui rengiamas individualus ugdymosi ir priežiūros planas, kuriame bendradarbiauja pedagogai, tėvai ir medicinos darbuotojai. Pabrėžiama, kad kiekvieno vaiko pažanga - individuali, todėl nebandoma pasiekimų standartizuoti.

Mokymosi Motyvacija

Ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikus, pagrindinis auklėtojų tikslas - vaiko mokymosi motyvacija. Priešmokyklinio ugdymo pedagogai glaudžiai bendradarbiauja su pradinių klasių mokytojais, dalijasi informacija apie kiekvieno vaiko gebėjimus, įgūdžius, analizuoja pasiekimų aplanke sukauptą medžiagą, aptaria adaptaciją ir būdus, palengvinančius vaiko patiriamą stresą, pereinant iš vienos švietimo pakopos į kitą.

Patirtinis Ugdymas

Tiek darželiuose, tiek mokyklose dažniausia naudojamas patirtinis ugdymo metodas, grįstas atradimais, tyrimais, bandymais, pažinimu natūralioje aplinkoje. Sukaupta patirtis vėliau pritaikoma mokantis įvairių dalykų akademiškai.

Skaitymo Kultūra

Suomiai - viena iš labiausia skaitančių tautų pasaulyje. Tai atsispindi ir darželių ugdomojoje veikloje - pasakų skaitymas, improvizacija, pasakų projektai užima reikšmingą ugdymuisi skirtą laiko dalį.

Buvimas Lauke

Nepaisant oro sąlygų, kasdien, mažiausiai valandą, vaikai praleidžia gryname ore. Vaiko ir pedagogo patogumui pritaikyta lauko apranga ir avalynė, dvi rūbinės, skirtos lauko ir vidaus drabužiams, džiovyklės batams ir kombinezonams.

Dėmesys Įstaigų Projektavimui Ir Aplinkai

Didelis dėmesys skiriamas švietimo įstaigų ugdymo aplinkos įrengimui. Planuodami naujus mokyklų pastatus architektai bendradarbiauja su verslininkais ir pedagogais.

Pagrindiniai Projektų Kriterijai

Pagrindiniai švietimo įstaigų projektų kriterijai: lankstumas ir įvairumas (pritaikymas įvairioms reikmėms), atvirumas. Būdinga centrinė erdvė pastato viduje bendrai veiklai. Šiuolaikiniuose pastatų projektuose svarbu ne mokymosi klasės, o mokymosi peizažai, t.y. transformuojamos, pertvarkomos erdvės, labai mažai skiriančiųjų sienų.

Erdvės Transformavimas

Stebint darželių erdves sunku suprasti, kur yra grupė, kur salė ar patalpa poilsiui. Patalpos yra lengvai transformuojamos, didinamos arba mažinamos lengvomis pertvaromis, daug kambarėlių žaidimams ir kūrybinei veiklai. Ugdymui išnaudotos visos erdvės, pradedant lubomis, baigiant grindimis.

Natūralumas Ir Paprastumas

Paprastumas visame kame: strategijoje, bendravime, ugdyme, planavime, vertinime, tvarkos palaikyme, dienos režime ir t. t.

Ikimokyklinio Ugdymo Įstaigų Istorija Suomijoje

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų istorija Suomijoje siekia 1860-uosius metus. Tuo metu buvo pradėti steigti vaikų darželiai, skirti padėti šeimoms kokybiškai ugdyti vaikus, ir lopšeliai, kurių paskirtis - užtikrinti mažų vaikų globą, kol tėvai dirbo, taip padedant nedideles pajamas turinčioms šeimoms ar vienišoms mamoms, priverstoms anksti grįžti į darbą iš motinystės atostogų. 1973 metais buvo priimtas Dienos priežiūros centrų aktas, ir vaikų darželiai ir lopšeliai buvo pavadinti bendru pavadinimu, t.y. dienos priežiūros centrais, suvienodinant ir jų paskirtį - užtikrinti vaikų priežiūrą ir ugdymą.

Už ikimokyklinio ugdymo organizavimą Suomijoje atsakingos savivaldybės. Jos yra įpareigotos sukurti vietą ugdymo įstaigoje kiekvienam vaikui, kurio tėvai pareiškė norą, kad jų vaikas lankytų ikimokyklinę įstaigą. 2011 metais ikimokyklinio ugdymo įstaigas Suomijoje lankė 55 proc. vaikų nuo gimimo iki 6 metų amžiaus (palyginimui - Lietuvoje 53 proc. vaikų nuo 1 iki 6 metų amžiaus). Ikimokyklinio ugdymo įstaigų nelankantys vaikai Suomijoje prižiūrimi ir ugdomi namuose, o tėvai už tai gauna vadinamąją „namų priežiūros“ pašalpą.

Suomijos švietimo strategų nuomone, ikimokyklinio amžiaus vaikams daug naudingiau lankyti savivaldybių ikimokyklinio ugdymo įstaigas, tačiau dalis tėvų pasirenka vaiko priežiūrą ir ugdymą namuose. Priešmokyklinis ugdymas Suomijoje nėra privalomas, tačiau jame dalyvauja 98,5 proc. priešmokyklinio amžiaus vaikų. Iš visų vaikų, lankančių priešmokyklinio ugdymo grupes, 70 proc. Suomijoje taikoma panaši motinystės ir tėvystės atostogų politika kaip ir Lietuvoje, tad tik gimus vaikui, tėvai pasinaudoja motinystės ir / ar tėvystės atostogų galimybe.

1. Pirmoji alternatyva - vaikus prižiūrėti ir ugdyti vienam iš tėvų. Tokiu atveju mokama vaikų priežiūros ir ugdymo pašalpa. Jos fiksuotoji dalis gali siekti net iki 1 200 Lt per mėnesį už pirmąjį vaiką, o didžiausia kintamoji dalis yra 600 Lt per mėn. už vaiką. Kiekviena savivaldybė gali skirti papildomų lėšų mažas pajamas turinčioms šeimoms ar tėvams, patiems prižiūrintiems vaikus. Šią alternatyvą Suomijoje yra pasirinkę apie 11 proc.

2. Antroji alternatyva - pateikti prašymą savivaldybėje dėl vaiko priėmimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Savivaldybė per nustatytą pusės metų laikotarpį turi surasti vaikui vietą ir užtikrinti jo ikimokyklinį ugdymą. Gavusi tėvų prašymą, savivaldybė pirmiausia patikrina, ar yra laisvų vietų netoli gyvenamosios tėvų vietos esančiose savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Jeigu laisvų vietų nėra, svarstoma, kiek dar tėvų pageidauja, kad jų vaikai lankytų ikimokyklinio ugdymo įstaigas, ir ar būtų racionalu steigti naują grupę ar naują ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Tuo atveju, jei vaikų nėra daug ir nusprendžiama nesteigti naujos grupės ar įstaigos, šeimoms pasiūloma susiburti į šeimos dienos priežiūros centrą.

Savivaldybė yra atsakinga už šio centro įsteigimą: ji suranda tinkamas patalpas, jas pritaiko vaikų priežiūrai ir ugdymui, parūpina reikalingas priemones. Kai kurios savivaldybės šeimos dienos priežiūros centrus steigia tik su sąlyga, kad vienas iš tėvų, kuris bus auklėtojas, turėtų ir ikimokyklinio ugdymo srities išsilavinimą. Tokiam centrui vadovauja arčiausiai esančios ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovas arba kai kuriais atvejais, atsiradus daug šeimos dienos priežiūros centrų apylinkėje, paskiriamas atskiras vadovas keliems šeimos dienos priežiūros centrams. Vienas šeimos dienos priežiūros centras, kuriame auklėtoju dirba ir iš savivaldybės atlyginimą gauna vienas iš tėvų, įsteigiamas ne daugiau kaip keturiems vaikams. Tuo atveju, kai susidaro daugiau nei keturių vaikų grupė, gali būti steigiamas Grupinis šeimos dienos priežiūros centras, kuriame dirba daugiau nei vienas vaikų auklėtojas. Grupiniame šeimos dienos priežiūros centre bent vienas auklėtojas turi turėti tinkamą profesinį išsilavinimą. Tėvams nesutikus steigti šeimos priežiūros centrą, savivaldybė šeimoms gali pasiūlyti trečiąją alternatyvą.

3. Trečioji alternatyva - vaikus ugdyti privačioje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tėvai, negavę vietos savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir nesutikę steigti šeimos dienos priežiūros centro ar dalyvauti grupiniame šeimos dienos priežiūros centro organizuojamame ugdyme, iš savivaldybės gauna pasiūlymą vaikus ugdyti privačioje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.

Savivaldybės bendradarbiauja su privačiais ikimokyklinio ugdymo programų teikėjais dviem būdais. Pirmasis - kai savivaldybė „perka“ ikimokyklinio ugdymo vietas iš privačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir šioms padengia visas vienam vaikui tenkančias ikimokyklinio ugdymo sąnaudas (vidutinės vieno vaiko ugdymo sąnaudos Suomijoje siekia 43 000 Lt per metus). Tokiu atveju tėvai savivaldybei moka tokį pat ikimokyklinio ugdymo mokestį kaip ir visi tėvai, kurių vaikai ugdomi savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigose (šis mokestis įvairiose savivaldybėse skiriasi, tačiau vidutiniškai siekia apie 500 Lt per mėnesį). Antrasis, kai savivaldybė ir privačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos bendradarbiauja tarpininkaujant tėvams. Jei tėvai nesutinka ugdyti vaikus šeimos dienos priežiūros centre, jiems gali būti pasiūloma vaiko ugdymo privačiose įstaigose kompensacija, kuri gali siekti iki 2 000 Lt per mėnesį.

Privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklas Suomijoje nėra labai platus, nes kiekvienoje savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vaikams garantuojamas visapusiškas kokybiškas ugdymas(is). Privačios įstaigos steigiamos tik Valdorfo, Montessori ir kitoms alternatyvioms pedagoginėms sistemoms įgyvendinti. Taigi, pasirenkant vieną iš minėtų trijų alternatyvų, vaikams suteikiama galimybė gauti kokybišką ikimokyklinį ugdymą arba nuolatinę tėvų priežiūrą.

Siekiant užtikrinti kokybiškesnį vaikų ugdymą šeimose, padėti šeimoms perprasti šiuolaikinius vaikų ugdymosi metodus, kai kurios savivaldybės šeimoms sudaro galimybę kartu su vaiku dalyvauti nemokamose atvirose ikimokyklinio ugdymo veiklose. Šioms atviroms ikimokyklinio ugdymo veikloms skiriama aptverta lauko žaidimų aikštelė arba vaikų ir jų šeimų narių veiklai pritaikyta patalpa pastate. Atviros ikimokyklinio ugdymo veiklos metu žaidimų aikštelėje dirba 2-3 ikimokyklinio ugdymo auklėtojo padėjėjai, kurie turi profesinį socialinės rūpybos ir sveikatos priežiūros krypties išsilavinimą (ISCED 3 lygmuo). Atviros ikimokyklinio ugdymo veiklos metu į aikštelę ar patalpą gali ateiti visi tėvai su savo ikimokyklinio amžiaus atžalomis ir dalyvauti organizuojamuose žaidimuose, kūrybinėse veiklose, diskusijose.

Vaikams žaidžiant, dalyvaujant veiklose, tėvams sudaroma galimybė dalyvauti mokymuose apie vaikų ugdymą, priežiūrą, sveikatą ir kt. Vaikai ir tėvai atvirose ikimokyklinio ugdymo veiklose ir mokymuose gali dalyvauti be jokios išankstinės registracijos. Be to, ugdymo įstaiga neregistruoja, kiek ir kokių vaikų bei tėvų dalyvavo atvirose vaikams skirtose veiklose. Vienintelė taikoma sąlyga - tėvai negali palikti vaikų šioje aikštelėje ar patalpoje ir išeiti savais reikalais. Net jeigu vaikas žaidžia savarankiškai, jį atvedęs suaugęs šeimos narys negali palikti aikštelės teritorijos ar uždaros patalpos.

Suomijoje Ikimokyklinio ugdymo įstaigose auklėtojų ir auklėtojo padėjėjų skaičius grupėje numatomas pagal didžiausią galimą vaikų ir suaugusių darbuotojų santykį. Grupėje, kurią lanko vaikai nuo trejų iki šešerių metų ir kuri dirba visą dieną, vienam suaugusiam darbuotojui tenka ne daugiau kaip septyni vaikai, dalį darbo dienos dirbančioje grupėje šis santykis yra didesnis - vienam suaugusiam darbuotojui tenka 13 vaikų. Grupėje, kurią lanko vaikai iki trejų metų, nesvarbu, ar ji dirbą visą dieną ar dalį dienos, vienam suaugusiam darbuotojui tenka ne daugiau kaip keturi vaikai.

Suomijoje nėra ribojamas grupę lankančių vaikų skaičius. Grupės gali būti ir didesnės, jeigu įstaigoje pakanka patalpų. Kita vertus, praktiškai retai pasitaiko grupių, kurias lanko daugiau nei 30 vaikų. Grupėje, kurią lanko 20-21 vaikas, dirba 3 darbuotojai. Jei grupėje ugdomi 22 vaikai nuo trejų iki šešerių metų amžiaus, joje privalo dirbti jau keturi darbuotojai, iš kurių bent du privalo būti auklėtojai, įgiję aukštąjį ikimokyklinio ugdymo srities išsilavinimą.

Suomijos teisės aktuose nėra apibrėžta, kiek kvadratinių metrų ploto turi atitekti vienam vaikui, tačiau vadovaujantis protingumo principu dažniausiai skiriama nuo 5 iki 10 kv. metrų vienam vaikui. Suomijoje taip pat nenustatytas minimalus vaiko ugdymosi įstaigoje laikas per dieną ar mėnesį. Tėvai pagal savo poreikius gali atvesti vaiką į ikimokyklinio ugdymo įstaigą nors ir dviem valandoms per dieną. Vis dėlto yra apibrėžtas ilgiausias galimas vaiko buvimo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje laikas - t. y. dešimt valandų per dieną. Išimtis taikoma ikimokyklinio ugdymo grupėms, kurios darbo laiką priderina prie tėvų, dirbančių pamainomis. Tokiu atveju ugdymas gali tęstis ilgiau nei dešimt valandų per dieną, gali būti dirbama ir savaitgaliais ar švenčių dienomis.

2003 metais Suomijoje buvo paskelbta (2005 ir 2012 metais atnaujinta) nacionalinio lygmens ikimokyklinio ugdymo programa su apibrėžtais ikimokyklinio ugdymo uždaviniais ir tikslais. Programoje nusakomi pagrindiniai ikimokyklinio ugdymosi tikslai - padėti vaikui augti individualia asmenybe, gebančia priimti sprendimus, susijusius su savo gyvenimu ir gerove, bei gebančia užmegzti ir palaikyti geranoriškus santykius su kitais žmonėmis. Programoje taip pat apibrėžiamos svarbiausios vertybės, kuriomis vadovaujamasi ugdant vaikus - socialinis teisingumas ir lygybė, atsižvelgimas į vaiko interesus, į vaiko teisę įvairiapusiškai ugdytis pagal savo galimybes, saugumas, šilti santykiai su pedagogais ir grupės vaikais, teisė būti išklausytam ir suprastam, teisė į paramą, kai jos reikia, džiaugsmingas ugdymasis ir kitos.

Suomijoje ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai nėra apibrėžti. Orientuojamasi į aukštos kultūros ir kokybės vaikų ugdymo procesą. Remdamosi nacionalinio lygmens programa, savivaldybės parengia ir patvirtina ikimokyklinio ugdymo programą, kuria savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigos remiasi rengdamos įstaigų lygmens programas.

Suomijoje nėra itin didelė ikimokyklinio ugdymo organizavimo modelių įvairovė, nes savivaldybių organizuojamas ikimokyklinis ugdymas prieinamas kiekvienam vaikui, jei tik tėvai to pageidauja; įstaigos dirba ganėtinai ilgai, tėvai turi galimybę vaikus atvesti ir pasiimti, kada nori, o auklėtojai ir auklėtojo padėjėjai turi pedagoginį išsilavinimą. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose garantuojama aukšta vaikų ugdymosi kokybė, pakankamai dėmesio skiriama vaikų meniniams gabumams - dailės, muzikos ar kt. - plėtoti, užsienio kalboms mokytis ir kt. Dėl to nėra itin daug grupių, kur kūrybingumo srities specialistai dalyvautų ikimokykliniame ugdyme. Visgi Suomijoje yra keletas grupių, kuriose ugdymas vyksta užsienio kalbomis, pavyzdžiui, švedų, anglų, vokiečių.

Suomijoje taip pat veikia vadinamieji „miško darželiai“, t. y. ikimokyklinio ugdymo įstaiga įsikūrusi miško apylinkėse, o ugdymas vyksta miške įvairiomis oro sąlygomis. Vaikų ugdymas lauke yra viena iš išskirtinių Suomijos ikimokyklinio ugdymo savybių.

Šiuo metu didžiausia Suomijos ikimokyklinio ugdymo problema - bakalauro ar magistro studijas baigusių auklėtojų trūkumas. Šie auklėtojai grupėse atlieka svarbiausią vaidmenį - stebi vaikų pasiekimus ir pažangą, planuoja tolesnį vaikų ugdymą(si), koordinuoja kitų dviejų darbuotojų veiklą ugdant vaikus, reflektuoja ikimokyklinio ugdymo(si) grupėje kokybę. Auklėtojo atsakomybė yra didelė, tačiau atlyginimas ne itin daug skiriasi nuo auklėtojo padėjėjo. Auklėtojo ir auklėtojo padėjėjo vidutiniai atlyginimai atitinkamai siekia 7 000 Lt ir 7 900 Lt. Įgyti auklėtojo išsilavinimą trunka vieneriais metais ilgiau.

Apibendrinant Suomijos ikimokyklinio ugdymo apžvalgą, galima teigti, kad ikimokykliniam ugdymui skiriamas itin didelis finansavimas Dėl to valstybė gali turėti platų ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklą, įstaigos gali dirbti ilgiau, turėti didesnį darbuotojų skaičių, tenkantį vienam vaikui, grupėje nei Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir taikyti aukštesnius auklėtojo padėjėjo išsilavinimo reikalavimus. Taip pat, nors kai kurie higienos reikalavimai nėra taip griežtai reglamentuojami kaip Lietuvoje, praktiškai Suomijoje ikimokyklinėse įstaigose tenka daugiau ploto vienam vaikui.

Štai keletas esminių skirtumų tarp Suomijos ir Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų: