Sutapdinto Stogo Konstrukcija: Reikalavimai, Įrengimas ir Svarbūs Aspektai

Sutapdintas stogas, dar kitaip vadinamas plokščiuoju stogu, yra modernios konstrukcijos namų bruožas, paplitęs visame pasaulyje. Nors Lietuvoje gyvenamųjų namų statyboje tokio tipo stogų dangos montuojamos rečiau, tai suteikia pastatui šiuolaikinę stilistiką ir išskirtinę išvaizdą. Šio stogo konstrukcijos įrengimas yra dažnai paprastesnis nei šlaitinio, tačiau labai svarbu, kad darbus atliktų profesionalūs ir patyrę stogdengiai.

Sutapdinti stogai, priešingai nei šlaitiniai, yra įrengiami su minimaliu nuolydžiu, dėl kurio pastato vidaus erdvė beveik visai nesumažėja. Tokio stogo dėka galima išnaudoti visą pastogės plotą, o pats stogas gali būti išnaudojamas kaip plotas terasai. Vienas pagrindinių šios stogų dangos įrengimo privalumas - tai galimybė visose palėpinėse ar viršutinio aukšto patalpose išlaikyti vienodą aukštį.

Sutapdinti neeksploatuojami stogai yra bene dažniausiai stambiuose pastatuose - daugiabučiuose, gamybinės ar komercinės paskirties statiniuose naudojama stogo konstrukcija.

Pagrindiniai reikalavimai ir kriterijai:

• Pagrindiniai reikalavimai plokštiesiems neeksploatuojamiems stogams yra reglamentuojami techniniu reglamentu STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“.
• Pagrindiniai kriterijai, kuriais reglamentuojamas sutapdintų (plokščiųjų) neeksploatuojamų stogų įrengimas, tai: nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 0,7 laipsnio ir ne didesnis kaip 7 laipsniai.
• Šiluminės stogų savybės yra apibrėžiamos techniniu reglamentu STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“.

Visgi, siekiant prailginti plokščio stogo tarnavimo laiką, rekomenduojamas mažiausiai 1,4° (2,5 proc.) nuolydis.

Priešgaisriniai reikalavimai:

• Stogai turi tenkinti priešgaisrinius reikalavimus.
• Bet kurios paskirties I laipsnio atsparumo ugniai pastatų stogai, neatsižvelgiant į jų aukštį ir gaisrinių skyrių plotą, turi atitikti BROOF (t1) klasės reikalavimus.
• II laipsnio atsparumo ugniai pastatų stogai irgi turi būti ne žemesnės kaip BROOF (t1) klasės, jei pastato stogo plotas, neatsižvelgiant į jo aukštį ir gaisrinio skyriaus plotą, didesnis už nurodytą taisyklių „Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai“ 4-oje lentelėje.
• III laipsnio atsparumo ugniai pastatų stogams išorės degumo reikalavimai nekeliami.
• Jei pastato stogas kartu yra ir patalpos lubos, jam keliami vidaus degumo reikalavimai, atsižvelgiant į patalpos paskirtį, žmonių skaičių, gaisro ir sprogimo pavojingumo kategorijas.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad stogo atitiktis degumo klasei vertinama ne kiekvienam statybos produktui atskirai, bet kaip produktų sistema, į kurią įeina: paklotas, šiltinimo medžiaga su garo izoliacija bei hidroizoliacija ir t.

Savanoriškoji geroji sutapdintų stogų įrengimo praktika gali būti įgyvendinama statybų metu vadovaujantis Lietuvos statybininkų asociacijos 2010-03-19 įsakymu Nr. 7 patvirtintomis statybos taisyklėmis ST 121895674.06:2010 „Stogų įrengimo darbai“.

Vienas esminių pirmųjų sprendinių, priimamų dar prieš pradedant sutapdinto stogo projektavimo darbus, yra stogo ilgalaikiškumas. Ši charakteristika nulemia visą tolesnę stogo konstrukciją ir biudžetą. Projektavimo metu formuojant sutapdinto stogo technines specifikacijas būtina remtis ne tik pagrindinių ir jį papildančių Lietuvos techninių reglamentų reikalavimais bei nuostatomis, bet ir gamyklų gamintojų, kurių produkcija rengiamasi panaudoti, technine dokumentacija. Projektuojami produktai ir sprendiniai turi būti aiškiai apibrėžti tinkamais techniniais rodikliais ir turi būti nurodyta, pagal kokius nacionalinius ar tarptautinius standartus šie rodikliai yra nustatyti.

Sutapdinto stogo konstrukcijos įrengimas yra dažnai paprastesnis nei šlaitinio, tačiau labai svarbu, kad darbus atliktų profesionalūs ir patyrę stogdengiai. Sutapdinto stogo konstrukcija turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad jis tinkamai atliktų savo funkcijas, esant temperatūrų, cheminiam ar mechaniniam poveikiui.

Sutapdinto stogo konstrukcija (nuo perdangos) sudaro keletas sluoksnių:

1. Garo izoliacija
2. Šilumos izoliacija
3. Hidroizoliacija
4. Vandens nuvedimo sistema

Šiuolaikinės statybinės medžiagos dažnai atlieka ne vieną funkciją, todėl stogo konstrukcijos sluoksnių praktiškai yra mažiau. Tai reiškia, kad gali skirtis tiek individualių namų, nekalbant apie daugiabučius, komercinius pastatus, stogo konstrukcija ir medžiagų specifikacija.

Plokščias stogas privalo turėti vandens nuvedimo sistemą, kuri nekenktų pastato statybinėms konstrukcijoms ir aplinkai - želdiniams, šaligatviams, gatvėms, kitiems statiniams. Ypatingą dėmesį derėtų skirti stogo nuolydžiui - jis turi būti tinkamos krypties.

Sutapdinto stogo paklotas

Šiuolaikiniuose pastatuose dažniausiai pasitaikantis ir vienas ekonomiškiausių sutapdinto stogo pakloto sprendimų yra profiliuotos skardos paklotas, naudojamas ir kaip atraminė stogo konstrukcija, ir kaip estetinės išvaizdos atitvara (lubos). Pakloto įrengimas technologiškai yra vienas sudėtingiausių stogo įrengimo etapų. Projektuojant stogo pakloto mechanines apkrovos charakteristikas, rekomenduotina naudoti gamyklų gamintojų siūlomas apkrovos skaičiavimo programas bei techninėse specifikacijose nurodyti, kokio gamintojo ir kokio tipo pakloto gaminiai parinkti, ir kaip alternatyva patikslinti, kad statybos metu naudojant kito gamintojo paklotus būtina perskaičiuoti apkrovos charakteristikas ir pateikti jas darbo projekte.

Paklotus tiekiančios bendrovė nurodo, kad labai svarbu iš rangovo gauti kuo tikslesnę projektinę informaciją, kad tiekiami paklotai atitiktų projektinius sprendinius, taip pat labai svarbu atliekant pakloto montavimo darbus griežtai laikytis gamintojo technologinių reikalavimų ir rekomendacijų. Paklotams tvirtinti būtina naudoti tinkamus, gamyklos gamintojos rekomenduotinus savigręžius varžtus ir tinkamai juos sumontuoti.

Kaip atkreipia dėmesį UAB „Ejot Baltic“ specialistai, šiuolaikinės technologijos paklotui tvirtinti prie plieninių konstrukcijų numato ne tik tradicinius cinkuotus savigręžius, bet ir automatiškai įkalamas smeiges. Įmonės specialistai rekomenduoja paklotui tvirtinti prie stogo konstrukcijų naudoti cinkuotus savisriegius varžtus EJOT SAPHIR JT2 arba smeiges SBR-14, kurioms pritvirtinti turi būti naudojami montažiniai pistoletai P230 arba P 525 L. Tvirtinant smeigėmis, plieninės konstrukcijos turi būti ne plonesnės nei 6 mm, montavimo greitis padidėja net penkis kartus.

Sutapdinto stogo nuolydis

Sutapdintas stogas - tai stogas su pakilimu arba nuolydžiu. Plokščiais stogais laikomi tokie, kurių nuolydis yra ne mažesnis kaip 0,7° ir ne didesnis kaip 7°. Visgi, siekiant prailginti plokščio stogo tarnavimo laiką, rekomenduojamas mažiausiai 1,4° (2,5 proc.) nuolydis.

Reikiamas stogo nuolydis gali būti užtikrinamas šiais būdais:

• kintamu birios šiluminės izoliacijos sluoksniu (dažniausiai naudojamas keramzitas), jis pilamas virš gelžbetoninio denginio po pagrindiniu šiluminės izoliacijos sluoksniu. Toks sluoksnis šiuo atveju visame plote yra vienodo storio;
• naudojant šiluminei izoliacijai kintamo storio plokštes. Taip supaprastinama darbų technologija, bet išauga stogo kaina. Toks sprendimas būdingas stogams su atraminiu metaliniu paklotu, kai nuolydžiui formuoti negalima naudoti birių medžiagų;
• montuojant su reikiamu nuolydžiu denginio konstrukcijas, dažniausiai metalinį paklotą arba gelžbetoninius denginio elementus, virš kurių klojamas vienodo storio šiluminės izoliacijos sluoksnis.

Nuolydį plokščiam stogui galima suformuoti dviem būdais: termoizoliacine medžiaga arba perdenginiu. Anksčiau plokščio stogo nuolydžio suformavimui plačiai buvo naudojamos birios medžiagos: smėlis, keramzitas. Dabar dažniausiai naudojamas daug patogesnis dvigubos paskirties sprendimas: kintamo storio arba taip vadinamos nuolydinės termoizoliacinės plokštės, kurios sudaro nuolydį ir termoizoliacinį sluoksnį.

UAB „Kauno šilas" turi stogines polistireninio putplasčio plokštes, kurios tinka plokštiesiems stogams šiltinti vienu, dviem ar daugiau sluoksnių ir iš jų formuoti nuolydį. Nuolydžius formuojantis putplasčio sluoksnis atlieka dvi funkcijas: užtikriną reikiamą nuolydį ir veikia kaip papildomas termoizoliacijos sluoksnis.

Sudarant Šiloporas nuolydinių plokščių sistemą, atsižvelgiama į statinio nuolydžio kampus bei formas. Klientui sukuriamas individualus - būtent užsakovo namui skirtas stogo vandens nubėgimo sistemos projektas, pritaikytas prie stogo konstrukcijos reikalavimų ir taikomų taisyklių.

Polistireninio putplasčio plokštės ant stogo klijuojamos, kampuose klijuojamos ir tvirtinamos smeigėmis. Sluoksnių siūlės neturi sutapti, rekomenduojama jas perstumti per 20 cm. Jeigu nėra galimybės putplasčio plokščių pritvirtinti smeigėmis, jas galima klijuoti. Tam tikslui naudojami specialūs klijai ir skirtingas jų kiekis, priklausomai nuo plokštės vietos.

Sutapdinto stogo šiltinimas

Sutapdinto stogo šiltinimas svarbi, bet akiai nematoma pusė - tai yra jo šiltinimas. Tam naudojamos gerai šilumą ir apkrovas sulaikančios akmens vatos plokštės, kurios pasižymi ilgalaike eksploatacija. Stogo šiltinimas paprastai įrengiamas vienu arba dviem sluoksniais. Tai priklauso nuo stogo būklės arba naujumo. Nauji stogai dažniausiai šiltinami dvisluoksne šilumos izoliacijos sistema.

Įrengiant sutapdinto stogo apšiltinimo sluoksnį, termoizoliacinių statybos produktų mechaninis atsparumas turi būti parinktas įvertinus galimą apkrovų poveikį.

„Vienas ekonomiškiausių bei pažangiausių sutapdinto stogo įrengimo būdų - jį apšiltinti polistireniniu putplasčiu“, - teigia AB „Ukmergės gelžbetonis“, gaminančios prekių ženklo „Termoporas“ gaminius sutapdintiems stogams apšiltinti, specialistai. Žvelgiant ekonominiu aspektu, investicijos efektas sutapdintam stogui šiltinti, palyginti su mineraline vata, siekia iki 30 %. Pasirinkus apšiltinimą polistireniniu putplasčiu, dėl mažesnio gaminių svorio mažėja stogo ir konstrukcijų apkrova.

Sutapdinto stogo šilumos izoliacija iš polistireninio putplasčio gali būti įrengiama iš vieno arba kelių sluoksnių. Jei šilumos izoliacija įrengiama iš vieno sluoksnio, polistireninio putplasčio plokščių briaunos gali būti su užlankais. Jei šilumos izoliacija įrengiama iš dviejų sluoksnių, briaunos gali būti lygios, tačiau atstumas tarp skirtingų sluoksnių siūlių neturi būti mažesnis kaip 200 mm, teigia bendrovės specialistai.

Taip pat nereikia pamiršti, kad šiltinimas polistireniniu putplasčiu leidžia lanksčiau ir tiksliau įgyvendinti siekiamus šilumos izoliavimo parametrus, nes polistireninio putplasčio blokai pjaustomi pagal kliento pageidavimą per kelias dienas net ir gana dideliems stogams. Bendrovės „Ukmergės gelžbetonis“ specialistai taip pat norėtų išsklaidyti mitus, kad sutapdintiems stogams šiltinti negali būti naudojami vien tik polistireniniu putplasčiu grindžiami šiltinimo sprendimai.

Visuose apšiltintuose sutapdintuose stoguose turi būti įrengta garo izoliacija. Izoliacijos tipas priklauso nuo patalpų, esančių po stogu, santykinės oro drėgmės ir temperatūrinio režimo. Garo izoliacija įrengiama iš šiltosios konstrukcijos pusės prieš šilumos izoliaciją arba tarp šilumos izoliacijos sluoksnių. Garo izoliaciją tarp šilumos izoliacijos sluoksnių rekomenduojama įrengti tada, jei stogas įrengiamas ant profiliuoto plieno lakštų.

Kai garo izoliacija įrengiama tarp dviejų šilumos izoliacijos sluoksnių, būtina laikytis taisyklės, kad vidinis šilumos izoliacijos sluoksnis būtų ne mažiau kaip tris kartus plonesnis už išorinį. Priešingu atveju - garo izoliacija turi būti įrengiama prieš šilumos izoliaciją iš šiltosios pusės. Įrengiant vėdinamuosius stogus ant profiliuoto plieno lakštų, garo izoliacija būtinai turi būti įrengiama tarp šilumos izoliacijos sluoksnių.

Garo izoliacija prisijungimo prie sienų, švieslangių, šachtų ir įrenginių, pereinančių per denginį, vietose turi tęstis iki šilumos izoliacijos viršaus, o deformacinių siūlių vietose turi dengti kompensatorių kraštus.

Vienas pagrindinių techninių rodiklių, kuris turi būti nurodomas garo izoliaciniam sluoksniui, tai hidroizoliacinio sluoksnio garinei varžai lygiavertis oro sluoksnio storis sd, kurio vertė turi būti parenkama pagal STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos.

Sutapdinto stogo hidroizoliacija

Sutapdintų stogų hidroizoliacinės dangos parinkimas ir reikalavimų suformavimas yra vienas atsakingiausių stogo įrengimo momentų. Visų tipų sutapdinto stogo dangos turi ir pranašumų, ir trūkumų bei techninių charakteristikų, o pasiūlos spektras yra gana didelis. Dėl šių priežasčių projektavimo metu turėtų būti apibrėžtas ir pagrįstas ne tik planuojamas naudoti stogo dangos tipas, bet ir konkretūs techniniai rodikliai bei charakteristikos, kuriuos turėtų atitikti hidroizoliacinė sutapdinto stogo danga.

Hidroizoliacinių dangų tiekėjai UAB „Profesionalios technologijos“, pristatantys rinkoje vieno didžiausių pasaulio stogų dangų gamintojų - koncerno „Sika“ - dangas, sutapdintiems stogams siūlo rinktis PVC stogo dangas. PVC stogo dangos yra vienos technologiškai pažangiausių hidroizoliacinių stogo dangų, o pagal savo atsparumo savybes puikiai tinka Lietuvos klimato sąlygomis. PVC stogo dangos gali būti mechaniškai tvirtinamos arba klijuojamos prie stogo konstrukcijos, o siūlės suvirinamos tarpusavyje karštu oru. Kitas būdas - balastinis tvirtinimas, naudojamas žalių stogų atveju. Stogo hidroizoliacinės dangos įrengimas vyksta greitai ir praktiškai bet kokiu oru, pavyzdžiui, keturių žmonių brigada per dieną sumontuoja 1 000 m2 stogo. Stogo dangos ilgalaikiškumas siekia apie 25-50 metų, žiūrint koks yra dangos storis, o kainos ir kokybės santykis šio tipo dangas daro patraukliausias projektuose.

PVC stogo dangos gali būti ir šviesių spalvų, tad vasaros metu ši danga neįkaista taip stipriai kaip juodos dangos, be to, jos yra atsparios UV spinduliams. PVC stogo danga yra pralaidi vandens garams (kvėpuojanti), o bituminė stogo danga yra nekvėpuojanti, todėl įrengus PVC dangą ant stogo nebereikia vėdinimo kaminėlių. Ši danga taip pat labai lanksti, todėl ja paprasčiau apdirbti ir kitas stogo detales: švieslangius, ventiliacijos sistemas, įlajas ir t. t. Be to, tokia PVC stogų danga galima apdirbti ir renovuojamus skardinius stogus.

Ne mažiau svarbus faktorius, siekiant kokybiško stogo, būtinybė suderinti kokybišką stogo dangą su kokybišku montavimu. „Svarbu atkreipti dėmesį, kad dėl dangos technologiškumo žemos kvalifikacijos stogdengiai šios dangos įrengti nesiima. UAB „Profesionalios technologijos“ rekomenduoja rinktis populiarias Lietuvoje kalandruotas PVC dangas Sikaplan G ir VGWT 1,2 ar 1,5 mm storio, esant poreikiui, gali būti tiekiamos ir 1,8 bei 2 mm storio dangos.

Naujovė rinkoje - skystosios stogų membranos. Tai solidi alternatyva standartinėms ritininėms bituminėms ar PVC dangoms renovuojamuose objektuose. Skystosios membraninės sistemos „SikaRoof MTC“ - atsakas į rinkos spaudimą pasiūlyti su stogų dengimo sistemomis dirbantiems rangovams paprastą ir ekonomišką sprendimą. Elastingos membranos dažnai naudojamos seniems stogams atnaujinti, kai yra ribotas priėjimas iki sudėtingos konfigūracijos stogo vietų. Tai idealus sprendimas nuo drėgmės izoliuoti tiek naujos statybos, tiek ir renovuojamus projektus, nes šia sistema galima dengti pačius įvairiausius pagrindus bei dangas: betono, OSB plokščių, cemento drožlių plokštės (cetrio), skardos, šiferio, bitumo, keraminių čerpių, medžio. danga atspari drėgmei ir lietui jau praėjus 10 min.

Plokščiųjų neeksploatuojamų stogų vandens garų slėgio išlyginamasis sluoksnis turi būti įrengtas po hidroizoliacinės dangos sluoksniu. Vandens garų slėgio išlyginamojo sluoksnio oro mikrotarpsluoksniai turi susisiekti su išore per parapetus, karnizus arba vėdinimo kaminėlius. Visuose platesniuose kaip 10 m stoguose turi būti įrengti vėdinimo kaminėliai.

Taip pat sutapdintiems stogams įrengti naudojamos bituminės ruloninės hidroizoliacinės dangos ir PVC membranos.

Populiariausios plokščio stogo medžiagos:

• Bituminė čerpė
• EPDM
• PVC membranos
• TPO membranos
• Metalinės stogo dangos

Visas sutapdinto stogo dengimo procesas turi būti atliktas atsargiai ir atsižvelgiant į vietos statybinius kodeksus bei gamintojo nurodymus.

Turite klausimų? Sutapdinto stogo dengimas reikalauja tam tikros technologijos, reikia teisingai įrengti garo barjerą, apšiltinimo sluoksnį ir stogo dangą, tada stogas tarnaus daugelį metų.

Vandens nuvedimas nuo sutapdinto stogo

Lietuvoje reglamentuojama, kad minimalūs paviršiaus nuolydžiai turėtų būti ne mažesni kaip 1,4 laipsnio, stogo įlajų skaičius pagal stogo plotą (jei įlajos skersmuo DN110 - rekomenduojama 1 įlaja 80-100 m2 stogo ploto), atstumas tarp įlajų neturėtų būti didesnis negu 12 metrų. Pabrėžtina, kad įlajos nuo vertikalių stogo konstrukcijų pagal STR normatyvus turi būti montuojamos mažiausiai 500 mm atstumu. Negalima montuoti įlajų vertikalių ir horizontalių konstrukcijų susikirtimo vietose.

Labai svarbu, kad lietaus vandens nepatektų į stogo konstrukcijos vidų, o jei vis dėlto taip atsitinka - būtų iškart drenuojamas, naudojant specialius drenažinius žiedus. Visų pirma vanduo pradeda tekėti į įlajas, nes jos montuojamos žemiausiose stogo vietose - būtent čia ir yra perskrodžiama stogo konstrukcija.

Kompanija HL rinkai siūlo daugiau kaip 40 įvairių tipų vandens nuvedimo įlajų bei kitų komplektuojamų elementų. Atsižvelgiant į stogo konstrukcijos, hidroizoliacijos tipą, termoizoliacijos sluoksnio storį, pirkėjams siūlomi optimalūs vandens surinkimo įlajų variantai. HL įlajos pritaikytos įvairaus tipo hidroizoliacijai arba stogo dangai sandariai privesti (bituminė prilydoma, PVC, FPO, cinkuota arba varinė danga), taip pat specialios įlajos profiliuoto metalinio tipo stogo konstrukcijoms.

Pagrindiniai įlajų tipai neeksploatuojamiems stogams arba terasoms:

• HL62 (B) - vertikalaus prijungimo
• HL64 - horizontalaus prijungimo

Kitos šio tipo įlajų modifikacijos priklauso nuo stogo dangos.

Esant poreikiui, HL siūlo naudoti įlajas su savireguliuojamuoju įmontuotu elektriniu kabeliu HL62.1. arba HL64.1.

Sutapdinto stogo skardinimas ir žaibosauga

Sutapdintam stogui skardinti projekte turi būti numatyti atitinkami skardos gaminiai. Siekiant, kad stogo apskardinimas būtų ilgalaikis ir patikimas, projekte turėtų būti apibrėžti leidžiamų naudoti skardos ruošinių tipai. Skardos gaminius galima nurodyti šiais techniniais rodikliais: skardos storis; skardos antikorozinė danga. Skardinimo darbų charakteristikos reglamentuojamos techniniu reglamentu STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos.

Formuojant reikalavimus antikorozinei apsauginių tvorelių dangai, būtina nustatyti tvorelių eksploatacijos aplinkos koroziškumo kategoriją pagal standarto EN ISO 12944-2 reikalavimus. Ji bendruoju atveju turėtų būti C3: miesto ir pramoninė atmosfera, vidutinė tarša sieros dioksidu, mažo druskingumo kranto sritys.

Lietuvoje projektuojamos ir įrengiamos dviejų tipų žaibo apsaugos sistemos: pasyvioji ir aktyvioji. Žaibolaidžiams ir laidininkams tvirtinti parenkami tokie tvirtinimo elementai, kurie nepažeistų stogo dangos ir užtikrintų konstrukcijų patikimumą.

Pasyvioji žaibosauga ant sutapdintų stogų paprastai daroma tinklinė: ant stogo formuojami tinklo skyreliai, jų dydis priklauso nuo kategorijos (IV kat. 20 x 20 m, III kat. 15 x 15 m, II kat. 10 x 10 m, I kat. 5 x 5 m). „Horizontalūs laidininkai klojami pakeliant juos nuo dangos ant kaladėlės formos laikiklių“, - pastebi žaibosaugos sistemas montuojančios UAB „Edgama“ specialistai. Taip pat būtina apsaugoti ant stogo esančius įvairius antstatus, dažniausiai tai daroma naudojant vertikalius žaibolaidžius, juos tvirtinant ant betoninių padų.

Geriausiai naudoti aliuminio lydinio žaibolaidžius dėl jų mažo svorio, iki 2 m ilgio žaibolaidžiui užtektų 9 kg svorio pado, 3 m ilgio - jau reikėtų 19 kg svorio pado (PB19). Po padais reikia pakloti guminius kilimėlius.

Į bendrą žaibo apsaugos tinklą turi būti sujungtos stogo metalinės konstrukcijos: parapetai, apskardinimo elementai, tvorelės, tam naudojamos įvairių tipų varžtinės jungtys ir gnybtai.

Kaip laidininką rekomenduotina naudoti aliuminio lydinio 8 mm skersmens vielą, ją lengva tiesinti elektriniu suktuvu. Be to, taip tiesinant aliuminio lydinio viela sustandinama. Tokios vielos pranašumai yra mažas svoris, maža varža, o tai reiškia mažą įkaitimą žaibo išlydžio metu. Aliuminio lydinio viela turi didelį santykinį pailgėjimą, todėl dėl temperatūrų svyravimų ji ilgėja ir traukiasi, tad būtina naudoti lanksčias jungtis arba įrengti nedidelius išgaubimus iš pačios vielos. Pačios vielos sujungimui ar persikirtimui reikia naudoti varžtines jungtis.

Prielaidos kokybiškam sutapdintam neeksploatuojamam stogui įrengti

Stogai, sutapdinti su šilumos izoliacija, apsaugo pastatus nuo šalčio, karščio, atmosferinių kritulių, teršalų, triukšmo, UV spindulių ir kt. poveikio. Tokių stogų vertė sudaro apie 2,5-8 % viso pastato vertės. Kai sutapdinti stogai yra nekokybiški, žalos vertė gali būti žymiai didesnė. Pro sutapdintus stogus į išorę išeina 10-25 % šilumos energijos. Esant prastam stogų apšiltinimui ar blogai apsaugai nuo drėgmės bei teršalų, stogai gali peršalti ir pastatuose gali padidėti šilumos nuostoliai.

Kokybiško sutapdinto stogo įrengimas prasideda nuo aiškių ir pagrįstų sprendinių parinkimo, kai turi būti suformuojami pagrindiniai techniniai bei ekonominiai rodikliai. Aiškiai pasirinkus stogo ekonominius, konstrukcinius, ilgalaikiškumo bei kitus rodiklius, būtina juos apibrėžti techninio projekto metu. Taip pat aiškiai turi būti apibrėžti visi stogo konstrukcijos techniniai sprendiniai, planuojami naudoti statybos produktai bei techniniai parametrai, kurie užkirstų kelią prastesnės kokybės produktų naudojimui statybos metu. Greta pagrindinių stogo brėžinių turi būti pateiktos reikiamos stogo bei jo elementų detalės ir schemos.

tags: #sutapdintas #stogas #namo