Notaro vaidmuo registruojant nuosavybę Lietuvoje

Notaras Lietuvoje atlieka svarbų vaidmenį registruojant nuosavybę, užtikrinant teisinį aiškumą ir saugumą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su notaro veikla nuosavybės registravimo srityje.

Sandorių tvirtinimas ir registravimas

Notaras tvirtina sandorius, kuriems Civilinis kodeksas ar Civilinio kodekso numatytais atvejais kiti įstatymai nustato privalomą notarinę formą. Siekiant užtikrinti „vieno langelio“ principą, turto pirkėjams nebereikia patiems kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją (VĮ Registrų centrą) dėl sutarties fakto ar nuosavybės teisių įregistravimo - visa tai atlieka notaras, patvirtinęs sandorį. Taip pat, jei įgyjamas daiktas yra perkamas už paskolą ir įkeičiamas kreditoriui, notaras apie sudarytos hipotekos sutarties faktą informaciją perduoda viešam registrui.

Duomenų perdavimas valstybės registrams

Be kita ko, valstybės registrų tvarkytojui perduodami duomenys apie notaro patvirtintus įgaliojimus ir vedybų sutartis.

Paveldėjimo bylos

Paveldėjimo byla pradedama gavus įpėdinio pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimui priimti nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. įpėdinis, turintis teisę paveldėti, notarui turi paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikėjo mirties (Civilinio kodekso 5.50 straipsnis). Pareiškimas paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui.

Europos paveldėjimo pažymėjimas

2015 m. rugpjūčio 17 d. Europos Sąjungos valstybėse narėse (išskyrus Airiją, Daniją ir Jungtinę Karalystę) pradėtas taikyti vadinamasis Paveldėjimo reglamentas. Šis reglamentas aktualus tais atvejais, kai paveldėjimo santykiai yra tarptautinio pobūdžio, pavyzdžiui, paveldimas turtas yra keliose valstybėse, palikėjas turėjo kelias gyvenamąsias vietas skirtingose valstybėse. Siekiant užtikrinti, kad tarpvalstybinio pobūdžio klausimai būtų sprendžiami greitai, sklandžiai ir veiksmingai bei įpėdiniams būtų suteikta galimybė lengvai įrodyti savo statusą ir teises, tarptautinio paveldėjimo bylose įpėdinių prašymu notaras gali išduoti standartizuotą Europos paveldėjimo pažymėjimą, kuris gali būti naudojamas kitoje nei išduota Europos Sąjungos valstybėje narėje (Paveldėjimo reglamento 63 straipsnio 1 dalis). Pažymėjimas sukelia pasekmes visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, nereikalaujant jokių specialių procedūrų (Paveldėjimo reglamento 69 straipsnis).

Prašymas išduoti Europos paveldėjimo pažymėjimą gali būti laisvos formos. Prašyme turi būti pateikiama Paveldėjimo reglamento 65 straipsnio 3 dalyje numatyta informacija, kiek ji žinoma pareiškėjui, ir ją pagrindžiančių dokumentų originalai arba tinkamai patvirtintos kopijos.

Nuo 2021 m. birželio 1 d. suinteresuotas asmuo Prašymą Notarų rūmams galės teikti dviem būdais:

1. Elektroniniu būdu, prisijungęs prie informacinės sistemos eNotaras (www.enotaras.lt) ir patvirtinęs savo tapatybę Elektroninių valdžios vartų portale;
2. Raštu, užpildytą Prašymą pateikiant bet kuriam notarui.

Nuosavybės teisės liudijimai

Vadovaujantis Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu, notaras išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus. Turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (pvz., mirus vienam iš sutuoktinių) (Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1, 2 dalys). Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Mirus vienam iš sutuoktinių, t. y. pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, notaras pagal rašytinį pergyvenusio sutuoktinio prašymą išduoda nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas.

Dokumentų nuorašai ir išrašai

Nuorašas yra notariškai paliudyta originalaus dokumento kopija, kurios turinys yra identiškas originalaus dokumento turiniui. Išrašas yra notariškai paliudyta originalaus dokumento dalies kopija, kurios turinys yra identiškas originalaus dokumento dalies turiniui. Notariato įstatymo 35 straipsnyje numatyta, kad negali būti patvirtinti ir paliudyti dokumentai, kuriuose yra ištaisymų, prirašymų, užbrauktų žodžių ir kitų neaptartų taisymų, taip pat pieštuku parašyti dokumentai. Taisymai turi būti daromi taip, kad viską, kas parašyta klaidingai ir perbraukta, būtų galima perskaityti.

Notaras paliudija, jog dokumento nuorašo ar išrašo turinys atitinka originalaus dokumento ar jo dalies turinį. Notarui turi būti pateiktas dokumento, kurio nuorašas ar išrašas reikalingas, originalas.

Parašo tikrumo liudijimas

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punktą notaras liudija parašo dokumentuose tikrumą. Notarui pateiktame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente, privalo būti parašo pavyzdys, kad notaras galėtų patikrinti parašo tikrumą. Asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente nesant parašo pavyzdžio, notaras parašo dokumentuose tikrumo neliudija.

Jeigu dokumentas pasirašytas ne notaro akivaizdoje, pasirašęs asmuo turi asmeniškai patvirtinti, kad dokumentą pasirašė jis.

Kiti notariniai veiksmai

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 9 punktą notaras tvirtina dokumentų pateikimo laiką. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 10 punktą notaras perduoda vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 11 punktą notaras priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas įstatymų numatytais atvejais.

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 16 punktą notaras surašo ir tvirtina dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo ir tvirtina, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės. Notarui pateikiami dokumentai po reorganizavimo registruojant naujus juridinius asmenis, išskyrus politines partijas, tradicines religines bendruomenes ar bendrijas, religines bendruomenes ar bendrijas, profesines sąjungas ir jų susivienijimus, biudžetines įstaigas, valstybės įmones, Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes ir viešuosius juridinius asmenis, veikiančius pagal Civilinio kodekso 2.46 straipsnio 3 dalyje nurodytą teisės aktą arba Lietuvos Respublikos Seimo priimtu teisės aktu patvirtintus įstatus (Juridinių asmenų registrų nuostatų 48 punktas).

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 17 punktą notaras tvirtina juridinių asmenų steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams. Juridinio asmens steigimo dokumentai yra steigėjo sprendimas (arba esant dviem ir daugiau steigėjų - steigiamojo susirinkimo protokolas), steigimo aktas (arba esant dviem ir daugiau steigėjų - steigimo sutartis), steigiamo juridinio asmens įstatai (arba atitinkamas teisines formas reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais - nuostatai).

Ūkininko ūkio registravimas

Ūkininko ūkį įregistruoti gali veiksnus fizinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Ūkininkų ūkius įregistruoja rajonų savivaldybių administracijų Žemės ūkio skyriai pagal ūkininko turimos žemės buvimo vietą.

Ūkiui įregistruoti Ūkininkų ūkių registre asmuo pateikia savivaldybės administracijos darbuotojui duomenis, kurių pagrindu formuojamas prašymas įregistruoti ūkį:

1. ūkininko asmens ir korespondencijos duomenis;
2. ūkio adreso (pagrindinio žemės sklypo) duomenis;
3. ūkyje plėtojamos pagrindinės ekonominės veiklos duomenis;
4. neprivalomus žemės ūkio sklypų duomenis, kuriuos ūkininkas pageidaus įtraukti į ūkio duomenis.

Pateikiami šie dokumentai arba jų kopijos:

1. asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
2. dokumento, patvirtinančio asmens profesinį pasirengimą ūkininkauti, kopija;
3. žemės sklypo naudojimo pagrindo patvirtinimo sutarties, neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, kopiją, jeigu naudojamas žemės sklypas (ne ūkio adresas) nė vienam ūkio nariui nepriklauso nuosavybės teise, arba šių sutarčių sąrašą, kuriame būtų įrašyti sutarčių duomenys (kitos sutarties šalies, sutarties dalyko duomenys, sutarties sudarymo ir galiojimo pabaigos datos), patvirtintą ūkininko parašu ir teiginiu, kad jis atsako už pateiktų duomenų teisingumą, tikslumą ir išsamumą.
4. jeigu ūkininkas žemės ūkio veikla verčiasi kartu su kitais asmenimis (partneriais), turi būti papildomai pateikiama:
   • partnerių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos;
   • jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties kopija;
   • ūkininko sutuoktinio prašymas įregistruoti jį partneriu (jei nėra sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis).
5. Jeigu būsimas ūkininkas neturi žemės ūkio srities išsilavinimo ir yra jaunesnis nei 50 metų, jis privalo baigti pasiruošimo ūkininkauti kursus pagal Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą.

Nuo 2018 m. ūkininkams atsirado prievolė kiekvienais kalendoriniais metais atnaujinti ūkio duomenis. Jeigu ūkio duomenys nepasikeitė, ūkininkas privalo šį faktą patvirtinti.

Taip, jei kitoje savivaldybėje turite nuosavos ar nuomojamos arba naudojamos pagal panaudos sutartį (nuoma / panauda turi būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre) žemės ūkio (miškų ar vandens) paskirties žemės.

Svarbiausi apskaitos pasikeitimai ūkininkams nuo 2022 m. gegužės 1 d.

• Visi ūkininkai ir gyventojai, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, vykdantys ekonominę veiklą turės tvarkyti finansinę apskaitą kaip ir kiti savarankiškai dirbantys asmenys.
• Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, finansinę apskaitą reglamentuos ne trys teisės aktai, o vienas žemės ūkio ministro įsakymas, kuriuo patvirtinti supaprastintos apskaitos ir dvejybinės apskaitos tvarkos aprašai.
• Ūkininkai ir gyventojai, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, galės patys pasirinkti, kokiu būdu tvarkyti finansinę apskaitą.
• Nuo 2022 m. gegužės 1 d. keičiasi Pinigų kasoje, banko sąskaitose ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnalo (,,žaliojo žurnalo) pavadinimas.

Senojo formato žurnalai gali būti naudojami iki 2025 m. sausio 1 d.

Žurnalo pavyzdys

Šioje lentelėje apibendrinami pagrindiniai notaro veiksmai, susiję su nuosavybės registravimu:

tags: #sutinku #registruotu #nuosavybe