Santuokos nutraukimas neišvengiamai susijęs su turtinių klausimų sprendimu. Šiame straipsnyje aptariami sutuoktinių turto teisinio režimo aspektai nutraukiant santuoką, įskaitant įstatyminius ir sutartinius režimus, turto padalijimo principus bei teismų praktiką.
Įstatyminis Sutuoktinių Turto Teisinis Režimas
Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. Įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas iš esmės reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, išskyrus įstatymų numatytas išimtis.
Laikoma, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Gali būti įvairių situacijų sutuoktinių gyvenime, kai tenka turtą pasidalinti ir nuspręsti kiek, kuriam ir kokio turto turėtų tekti.
Pavyzdžiui, turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas vieno sutuoktinio ar sutuoktinių kreditorių reikalavimu. Bendras turtas gali būti pasidalinamas sutuoktiniams sudarant turto padalinimo sutartį notarine tvarka. Ją galima sudaryti tiek santuokos nutraukimo metu, tiek santuokos nenutraukiant.
Turtas, pasidalytas sutuoktinių gyvenant susituokus, tampa asmenine jų nuosavybe, todėl, nutraukiant santuoką, nebedalijamas. Sutuoktiniai gali pasidalinti bet kokį turtą: kilnojamąjį, nekilnojamąjį, įmonės ir pan. Taip pat gali būti pasidalinama tik dalis turto arba visas tuo metu esantis turtas.
Svarbu, kad turto padalinimo sutartimi sutuoktiniai negali išspręsti būsimo turto režimo, t. y. pasidalinti turtą, kuris bus sukurtas ateityje. Santuoką nutraukiant tarpusavio sutarimu yra sudaroma santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kurioje, be kitų klausimų, privalo būti aptartas viso bendro turto ir prievolių pasidalinimas. Tokia sutartis yra tvirtinama teismo.
Sutartinis Sutuoktinių Turto Teisinis Režimas
Sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą. Tačiau vedybų sutarties sąlygos, prieštaraujančios imperatyvioms įstatymų normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai, yra niekinės ir negalioja.
Sutuoktiniai gali nukrypti nuo teisės aktais nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo sudarydami vedybų sutartį. Sudarydami vedybų sutartį sutuoktiniai gali nustatyti visiško sutuoktinių turto bendrumo režimą. Pagal šį režimą sutuoktiniai neturi atskiro turto, išskyrus turtą, kuris pagal savo pobūdį priklauso vienam iš sutuoktinių (asmeniniai drabužiai, šeimos suvenyrai ir t. t.). Todėl visas kitas turtas (kilnojamasis turtas, nekilnojamasis turtas, santuokos metu įgytas ir santuokos sudarymo dieną esantis turtas) valdomas bendros nuosavybės teise.
Civiliniame kodekse numatytas antras sutuoktinių turto teisinis režimas: visiško sutuoktinių turto atskirumo režimas. Šis režimas grindžiamas principu, kad sutuoktiniai neturi bendros nuosavybės. Visas turtas priklauso vienam arba kitam sutuoktiniui. Taigi kiekvienas sutuoktinis išlaiko išimtinę teisę administruoti savo asmeninį turtą, juo naudotis ir laisvai disponuoti.
Be to, kiekvienas sutuoktinis lieka vienintelis atsakingas už savo skolas (kilusias prieš santuoką arba jos metu). Išimtis taikoma bet kurio iš sutuoktinių skoloms dėl namų ūkio išlaikymo arba vaikų auklėjimo.
Kalbant apie procedūrinius reikalavimus, susitarimai dėl sutuoktinių turto sudaromi notariniu aktu. Todėl vedybų sutartis arba ankstesnės sutarties pakeitimas visada turi būti sudaromas notarinio akto forma, dalyvaujant visoms jos šalims ir gavus jų sutikimą.
Notaras parengia vedybų sutartį, pasirūpina, kad ją pasirašytų sutuoktiniai arba būsimi sutuoktiniai, ir yra atsakingas už jos perdavimą prokuratūrai, kad ši ją perrašytų į civilinės metrikacijos registrą.
Turto Padalijimo Principai
Kiek sutuoktiniai yra laisvi susitarti dėl dalinamo turto dalių ar koks turtas kuriam atitenka? Sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Įstatymai įtvirtinta sutuoktinių lygiateisiškumo principą.
Sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises, turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam ir vaikams visais šeimos gyvenimo klausimais. Šis principas reiškia ir tai, kad sutuoktiniai gali sutarimu spręsti santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimus. Įstatymai nedraudžia nukrypti nuo lygių sutuoktinių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo.
Tačiau toks sutuoktinių susitarimas turi neprieštarauti viešajai tvarkai, nepažeisti sutuoktinių ar vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Turto pasidalijimas, kuriuo sutuoktiniui - skolininkui nepagrįstai atitenka mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti, gali pažeisti kreditoriaus interesus.
Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Be to, teismas padalija bendrą sutuoktinių turtą, esant sutuoktinių kreditorių reikalavimui.
Teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė šiuo klausimu teismo nesaisto. Teisės aktai numato, kad turtas yra padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu jį galima taip padalyti.
Lietuvos teismų praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.
Teismas turi įvertinti, ar yra sąlygos spręsti, kad natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, todėl visas turtas gali būti priteisiamas natūra tik vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais.
Tais atvejais, kai turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, tampa aktuali dalijamo turto vertė, kadangi nuo to priklauso sutuoktiniui mokėtinos kompensacijos dydis. Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.
Šeimos Turtas
Šeimos turtas turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra žemiau numatytas turtas, jis yra pripažįstamas šeimos turtu:
- Šeimos gyvenamoji patalpa (patalpa laikoma šeimos gyvenamąja, jei šeima joje iš tikrųjų gyvena);
- Kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti (baldai, buitinė technika, kiti namų apyvokos daiktai);
- Teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa (nuomos, panaudos ar uzufrukto pagrindu).
Šeimos turto teisinio režimo esmė yra ta, kad toks turtas gali būti naudojamas, valdomas ir juo disponuojama, atsižvelgiant į šeimos santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatytus ypatumus ir apribojimus.
Sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą. Jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas.
Iš šeimos turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, jeigu kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams.
Sutuoktiniai sutartimi negali pakeisti šeimos turto teisinio režimo ar jo sudėties. Šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium.
Sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas). Uzufruktas nustatomas, kol vaikai sulaukia pilnametystės.
Jeigu sutuoktiniai šeimos gyvenamąją patalpą nuomojosi, teismas gali perkelti nuomininko teises sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai ar kuris yra nedarbingas.
Namų apyvokos daiktus, skirtus šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, teismas gali priteisti sutuoktiniui, kuris lieka gyventi šeimos gyvenamojoje patalpoje kartu su nepilnamečiais vaikais.
Situacija Liuksemburge
Liuksemburgo civiliniame kodekse numatyta, kad nesant vedybų sutarties sutuoktiniams taikomas įstatyme numatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Šiuo atveju taikomas po santuokos sudarymo įgyto turto bendrumo režimas, paprastai vadinamas įstatyminiu sutuoktinių turto bendrumo režimu.
Šiose taisyklėse atskiriamas bendras turtas ir kiekvieno sutuoktinio atskiras turtas. Bet koks iki santuokos sutuoktiniams priklausantis turtas lieka atskira nuosavybė. Yra keletas šios prezumpcijos išimčių, įskaitant asmeninio pobūdžio turtą ir griežtai asmenines teises, kurie laikomi atskira nuosavybe. Pavyzdžiui, drabužiai, šeimos suvenyrai, autorių teisės arba pramoninės nuosavybės teisės ir reikalavimai atlyginti žalą laikomi atskira nuosavybe.
Civiliniame kodekse numatytas antras sutuoktinių turto teisinis režimas: visiško sutuoktinių turto atskirumo režimas. Šis režimas grindžiamas principu, kad sutuoktiniai neturi bendros nuosavybės. Visas turtas priklauso vienam arba kitam sutuoktiniui. Taigi kiekvienas sutuoktinis išlaiko išimtinę teisę administruoti savo asmeninį turtą, juo naudotis ir laisvai disponuoti.
Vieno iš sutuoktinių mirtis nutraukia sutuoktinių turto bendrumo režimą. Įmanomas taikus, neteisminis padalijimas. Tačiau notaro dalyvavimas būtinas tik tada, kai nekilnojamajam turtui taikoma žemės registracija.
Civilinio kodekso straipsnyje, kuris taikomas neatsižvelgiant į sutuoktinių turto teisinį režimą, įtvirtinta sutuoktinių solidariosios atsakomybės prieš trečiuosius asmenis už namų ūkio skolas prezumpcija, o kiekvienas iš sutuoktinių turi teisę vienas sudaryti namų ūkio priežiūros ar vaikų ugdymo sutartis.
Kitas sutuoktinių turto teisinio režimo poveikis vieno iš sutuoktinių ir trečiojo asmens teisiniams santykiams yra susijęs su sutuoktinių turto teisinio režimo pakeitimu, kuris trečiųjų asmenų atžvilgiu įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo jo įregistravimo civiliniame registre.
Trečiųjų asmenų atžvilgiu sprendimas dėl santuokos nutraukimo įsigalioja tik nuo jo įregistravimo arba perrašymo į civilinės metrikacijos registrą dienos.
Abu sutuoktiniai atgauna teisę valdyti savo atskirą turtą. Tada parengiamas pareiškimas dėl kompensacijos. Sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti likviduotas taikiu susitarimu.
Jeigu sutuoktiniai nesutaria dėl sutuoktinių turto teisinio režimo likvidavimo ir turto padalijimo, notaras, anksčiau tam tikslui paskirtas šeimos bylų teismo, parengia ataskaitą apie sutuoktinių patiriamus sunkumus ir atitinkamus pareiškimus.
Teismas, posėdžiaujantis kaip kolegija, sprendžia likusius sutuoktinių ginčus ir perduoda juos notarui, kad būtų parengta galutinė padalijimo tvarka. Bet kuriuo atveju bet kokie inter vivos sandoriai, tiek neatlygintini, tiek atlygintini, kuriais perleidžiamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą, išskyrus pirmumo teises arba hipotekas, turi būti perrašomi į tos jurisdikcijos, kurioje yra nekilnojamasis turtas, hipotekos registrą.
Skyrybų taisyklės vyrams
Nesusituokusių Asmenų Turtiniai Santykiai
Šiuo metu galiojančios Civilinio kodekso trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. Todėl praktikoje dažnai iškyla klausimai - ar nesusituokusių bendrai gyvenančių asmenų įgytas turtas turi specialų teisinį rėžimą? Ar nesusituokusių asmenų turtas gali būti pripažįstamas bendraja daline nuosavybe? Kokios sąlygos taikomos bendrai gyvenančių nesusituokusių asmenų įgyto turto teisinio rėžimo kvalifikavimui? Atsakymus dėl nesusituokusių bendrai gyvenančių asmenų tarpusavio turtinių santykių niuansų galima rasti naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. birželio 9 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022. Nutartyje yra pateikiami svarbūs išaiškinimai dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nesusituokusių asmenų turto pripažinimą bendrąja daline nuosavybe.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį.
Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad tiek pagal teisinį reguliavimą, tiek ir pagal kasacinio teismo praktiką santuokos nesudariusių asmenų tarpusavio turtiniai santykiai nelaikomi lygiaverčiais santuoką sudariusių asmenų turtiniams santykiams.
Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų.
Taigi, nepaisant LR CK 6.969 str. 4 d., nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį.
Daiktinės teisės
Sutuoktinių turto teisinis režimas - tai įstatymų ir sutarčių nustatytų taisyklių visuma, reglamentuojanti sutuoktinių turtines teises ir pareigas santuokos metu, po jos nutraukimo ar separacijos atveju.
Daiktinės teisės gali priklausyti turto savininkui ar asmeniui, kuris nėra turto savininkas. Daiktinės teisės turėtojas yra aktyvus, kitas asmuo turi elgtis pasyviai, kad nepažeistų daiktinių teisių. Jai būdinga sekimo teisė (daiktinė teisė visada lydi daiktą ir turi pirmenybę prieš kitas teises, pvz., prievolines teises).
Nuosavybės teisė yra teisė valdyti, naudotis ir disponuoti daiktu nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Valdymas, kaip daiktinė teisė, yra faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Valdytojas turi teisę ginti esamą ar atnaujinti atimtą valdymo teisę. Jis gali reikalauti nuostolių atlyginimo.
Turto patikėjimo teisė - tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. Hipoteka ir įkeitimas yra atitinkamai nekilnojamojo ir kito turto ar turtinių teisių įkeitimas. Servitutas yra teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, pasireiškianti kaip teisės naudotis daiktu suteikimas ar savininko teisės naudotis daiktu apribojimas.
tags: #sutuoktiniu #turto #teisinis #rezimas #atmetimas