Šiandien daugiabučių kiemų tvarkymas tampa vis aktualesnis, ypač miestų centruose, kur automobilių skaičius nuolat auga, o vietos jiems - ribotos.
Šiame straipsnyje rasite išsamų gidą, kaip teisingai formuoti namų valdos žemės sklypą, kokie yra pagrindiniai žingsniai ir į ką svarbu atkreipti dėmesį.
Gyventojų Informavimas ir Pritarimas
Daugiabučio renovacija negali būti pradėta be aiškaus gyventojų pritarimo. Pirmasis žingsnis - gyventojų informavimas. Kiekvienam savininkui turi būti pateikta informacija apie planuojamus darbus, siūlomą investicijų planą, preliminarią kainą ir galimą valstybės paramą.
- Kiekvieno buto savininkas pasirašo balsavimo protokole arba balsavimo lape.
- Balsai skaičiuojami pagal butų skaičių, o ne kvadratūrą.
- Rinkite parašus laiptinėse ar per elektronines apklausas, aiškiai pateikdami investicijų plano santrauką.
Ne, pakanka 55 % butų savininkų pritarimo. Balsavimas gali vykti raštu ar susirinkimo metu.
Dar prieš pradedant projektą, sudarykite dokumentų sąrašą ir pasitarkite su savivaldybės specialistais arba projektavimo įmone. Nors renovacijos procesas dažnai prasideda nuo techninių idėjų ar finansavimo paieškų, viskas turėtų prasidėti nuo tvarkingos dokumentacijos.
Dokumentacija ir Leidimai
Statybos leidimas reikalingas, kai renovacijos darbai apima fasado, konstrukcijų keitimą, naujų inžinerinių sistemų diegimą arba kai darbai vykdomi saugomoje teritorijoje.
Prašymą leidimui galite pateikti per elektroninę sistemą Infostatyba, kur taip pat galima sekti visą dokumentų derinimo procesą. Statybos leidimas paprastai išduodamas per 20 darbo dienų, jei visi dokumentai pateikti tinkamai. Jei reikia tikslinimų, procesas gali užtrukti iki 30 dienų.
Visa informacija apie statybos leidimo būklę pateikiama sistemoje Infostatyba.lt.
Energetinis Auditas ir Investicijų Planas
Energetinis auditas - tai pirmasis žingsnis planuojant renovaciją, ypač jei siekiama gauti valstybės paramą per Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA). Remiantis šiuo auditu rengiamas investicijų planas, kuriame numatomi konkretūs darbai ir jų ekonominė nauda: šilumos nuostolių mažinimas, energijos taupymas, atsipirkimo laikotarpis.
Energetinis auditas galioja 3 metus.
Taip, daugiabučių atnaujinimui galima gauti APVA paramą, tačiau būtina turėti atliktą energetinį auditą, investicijų planą ir gyventojų sutikimus.
Techninio Projekto Derinimas
Net ir parengus kokybišką techninį projektą, jis negali būti įgyvendintas, kol nebus suderintas su atsakingomis institucijomis. Derinimo metu projektuotojai dažnai turi koreguoti projektą pagal savivaldybės pastabas. Sklandžiausias derinimas vyksta tuomet, kai projektas iš karto paruoštas pagal STR reikalavimus, aiškiai pažymėti darbų apimties pokyčiai ir pridėti gyventojų sutikimai.
Kauno Miesto Programa "Svajonių Kiemas"
Kaunas jau trečius metus vykdo daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijų tvarkymo programą „Svajonių kiemas“, siekdamas pagerinti gyvenimo kokybę ir aplinką.
„Visi norime gyventi gražioje ir tvarkingoje aplinkoje. Šiam tikslui prieš trejus metus sukūrėme „Svajonių kiemo“ programą. Jos principas paprastas: kauniečiai, norintys susitvarkyti daugiabučių kiemus, gauna solidžią miesto paramą.
Daugiabučių gyventojai ne tik formuoja sklypus, rengia techninius sutvarkymo projektus, bet ir iš pagrindų atnaujina pačius kiemus: įrengia šaligatvius, automobilių stovėjimo aikšteles, įgyvendina kitus darbus. Daugybės daugiabučių kiemai, esantys įvairiose miesto vietose, tapo kur kas tvarkingesni.
Kauno miestas finansuoja visus aplinkos atnaujinimo ir dangų įrengimo darbus. Pretenduoti į miesto paramą gali daugiabučių namų grupės/-ių butų ir kitų patalpų savininkai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka (50 proc. +1) priims sprendimą dalyvauti programoje bei įgalios bendrojo naudojimo objektų valdytoją/-us atstovauti jų interesams tolimesniuose procesuose.
Kauniečiai turi galimybę miesto lėšomis iš pagrindų atnaujinti savo gyvenamąją aplinką - nuo požeminių tinklų iki tvarkingų laisvalaikio erdvių ir patogių stovėjimo aikštelių įrengimo. Kaip ir kada bus tvarkoma aplinka, sprendžia erdviškai susijusių grupės daugiabučių gyventojai (būstų savininkų dauguma). Suvaldyti visus procesus jiems pasirengę padėti Kauno miesto savivaldybės ir Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistai. Visus aplinkos tvarkymo darbus finansuoja Kauno miesto savivaldybė.
Pirmiausia urbanistai įsiklausys į gyventojų bendruomenės lūkesčius ir idėjas. Visa tai bus išgryninta kūrybinėse dirbtuvėse. Pagal pateiktas pastabas, vizijas bei lūkesčius planuojama daugiabučių kvartalo ir gyvenamųjų vietovių teritorijų žemės sklypų formavimo ir namų aplinkos sutvarkymo preliminari schema.
SVARBU! Išklausomi programoje ketinančių dalyvauti gyvenamosios vietovės bendruomenių bei savivaldybės atstovų lūkesčiai, diskutuojama apie visiems priimtinus sprendimus. Pagal pateiktas pastabas, vizijas bei lūkesčius planuojama daugiabučių kvartalo ir gyvenamųjų vietovių teritorijų žemės sklypų formavimo ir namų aplinkos sutvarkymo preliminari schema.
Organizuojamas nekilnojamojo turto savininkų balsavimas. Jo metu daugumos pritarimu priimamas sprendimas dėl dalyvavimo programoje.
Kauno miestas finansuoja visus aplinkos atnaujinimo ir dangų įrengimo darbus.
Pretenduoti į miesto paramą gali daugiabučių namų grupės/-ių butų ir kitų patalpų savininkai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka (50 proc. +1) priims sprendimą dalyvauti programoje bei įgalios bendrojo naudojimo objektų valdytoją/-us atstovauti jų interesams tolimesniuose procesuose.
Kauno Miesto Savivaldybės Gyvenamųjų Vietovių Teritorijų Tvarkymo Programa
Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas ,,Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2023 m. gruodžio19 d.
Šiuo metu Kaune - beveik 5000 sovietmečiu statytų daugiabučių. Juose gyvena apie 200 tūkst. kauniečių.
Siekiant tikslingai planuoti tolesnį daugiabučių teritorijų atnaujinimą, praėjusių metų pradžioje miestas užsakė senųjų kvartalų transformacijos urbanistinę studiją. Profesionalai atliko aktualius tyrimus ir suformavo pagrindinius perplanavimo bei pastatų atnaujinimo principus.
Kauniečiai turi galimybę miesto lėšomis iš pagrindų atnaujinti savo gyvenamąją aplinką - nuo požeminių tinklų iki tvarkingų laisvalaikio erdvių ir patogių stovėjimo aikštelių įrengimo. Kaip ir kada bus tvarkoma aplinka, sprendžia erdviškai susijusių grupės daugiabučių gyventojai (būstų savininkų dauguma). Suvaldyti visus procesus jiems pasirengę padėti Kauno miesto savivaldybės ir Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistai. Visus aplinkos tvarkymo darbus finansuoja Kauno miesto savivaldybė.
Automobilių Stovėjimo Aikštelių Įrengimas
Didžiuosiuose šalies miestuose aikštelių automobiliams trūkumas tapo didžiule problema.
Vilniaus savivaldybė daugiabučių bendrijoms, kurios atnaujina senesnių nei 15 metų daugiabučių namų kiemus ir teritoriją, iš Kaimynijų programos lėšų skiria po 10 eurų už 1 kv. m. atnaujinamos teritorijos. Pavyzdžiui, jeigu kiemo plotas - 10 000 kv. m., galima gauti 0,1 mln. eurų jo atnaujinimui.
Sostinėje yra suformuotos 1288 kaimynijos, turinčios 934 ha neužstatytų bendrų plotų. Juos pagal gyventojų pageidavimus galima pertvarkyti į poilsio zonas, žaidimų aikšteles.
Pagal šią programą taip pat finansuojamas ir automobilių stovėjimo vietų kieme įrengimas, kaimynijos teritorijoje suformuotų sklypų įteisinimas. Kaimynijų programą Vilniuje administruoja VšĮ „Atnaujinkime miestą", galbūt panašių programų yra ir kituose didmiesčiuose.
Norint apsisaugoti nuo kokybiškų, naujai supilamų gruntų susimaišymo su prastais pagrindo gruntais, šiuos sluoksnius būtina atskirti.
Ant sutankinto ir išlyginto pagrindo klojama didelio tempiamojo stiprio neaustinė geotekstilė S18NW. Ant neaustinės geotekstilės paklojamas triašis geotinklas TX160, perdengiamas 30 cm bei kas 2-3 metrai sukabinamas plastikiniais dirželiais, kad nepasislinktų užpilant gruntą.
Gruntas pilamas "atbuline" tvarka, t.y., griežtai draudžiama tiesiogiai ant geotinklo važinėti su savivarčiais ar kita technika. Gruntas tolygiai paskirstomas, išlyginamas ir sutankinamas.
Ant anksčiau supilto ir sutankinto smėlio - žvyro mišinio pilamas projektinis (pagal brėžinį 150-200 mm storio) 0/45 - 0/56 mm frakcijos skaldos sluoksnis. Praėjus 2-iems dienoms po sutankinimo, su dinamine plokšte pamatuojamas sluoksnio stiprumas (žr. brėžinį).
Norintiems turėti niekuo neišsiskiriančią iš aplinkos žalią veją, ant kurios drąsiai galėtumėte statyti automobilius nepakenkdami žolei bei pagrindui, patariame naudoti didelio gniuždomojo stiprio groteles GeoGreen arba GeoGrass.
Pavyzdys: Gyvenamųjų Namų Kvartalas "Kerų Kerai"
Burbiškių miško parke, netoli oro uosto kuriamas gyvenamųjų namų kvartalas „Kerų kerai“ įsibėgėja. Baigti du iš keturių etapai, o viso mažaaukščio kvartalo užbaigimas planuojamas dar šių metų pabaigoje.
„FlexiForma“ studijos vadovas Linas Savičius „Statyba ir architektūra“ portalui pasakoja, kad visas „Kerų kerai“ kvartalas projektuotas taikantis prie supančios aplinkos. „Išraiškingas reljefas ir sudėtinga sklypo konfigūracija nulėmė mažų skaidytų tūrių pasirinkimą, kuriuos tarpusavyje derinant siekta išvengti monotonijos, bet kartu išlaikyti vientisą kvartalo charakterį“, - sako jis.
Pagrindinėmis plėtojamo kvartalo stiprybėmis įvardija unikalią aplinką, kuri, jo žodžiais, „nenusileidžia Vilniaus Valakupių kvartalui“, artimumą miesto centrui bei humanišką užstatymo intensyvumą.
L. Ilgainiui būtent tokios gyvenimo kokybės sieks vis daugiau būsto ieškančių žmonių. „Vystantis visuomenei dėmesys erdvei taps norma. Seno tipo gyvenamasis būstas liks tik nuomai, kadangi komfortiškam gyvenimui reikalingas tinkamas mastelis. Kuriami sprendimai ir aplinka turi būti nukreipti į tai vartosiantį žmogų, o ne į momentinį pardavimų pelną.
„Kiekvienas „Inreal“ grupės projektas yra savitas, kitoks. „Kerų kerai“ išskirtinumas - vieta, kuri yra ir visai šalia miesto centro, ir miške. Ne parke, ne miesto želdinių zonoje, bet tikrame brandžiame miške, ledynmečio suformuotame landšafte. Gamta toje vietoje sukūrė stebuklą, mums teliko jį atverti žmonėms išlaikant kerintį gyvenimo miške pojūtį, ir mums pavyko.
I ir II etapuose visi butai jau parduoti, III etape liko apie 30 proc., kuriasi graži „Kerų kerai“ gyventojų bendruomenė. Iš viso „Kerų kerai“ kvartale suprojektuota 16 mažaaukščių gyvenamųjų namų, 230 butų. Butų plotai - 37-96 kv. m. Bendras projekto plotas - virš 16 600 kv. m. Komplekso teritorijos plotas - 3,1 ha. Bendra viso projekto investicija - virš 27 mln. eurų.
tags: #sutvarkytas #daugiabucio #kiemas