Suvalkiečio sodyba Pervazninkuose: Istorija ir Kalbos dienos minėjimas

Šakių rajone, birželio 14 dieną, vyko graži ir žinių kupina šventė - Kalbos ir literatūros diena. Šiemet ji - jau keturiasdešimt antroji. Kalbos diena yra tikra Šakių žemės savastis: juk čia - kalbos tėviškė dabartiniame jos vartojimo variante.

Šakiškė Kalbos diena yra ir tikra keliauninkė. Kasmet ji vyksta vis kitoje rajono vietovėje, neužmiršdama nė menkiausio miesteliuko. Kasmet - kita jos tema, žinių turinys ir plėtra. Bendroji jos jungtis - tik ta pati išlikusi lituanistinė idėja ir ištvermingi pagrindiniai tautiškojo deglo nešėjai lituanistai - rajono ir svečiai.

Pagrindinis šių metų Kalbos dienos iškilmių organizatorius - rajono Kultūros ir turizmo skyrius. Sudargas buvo pasirinktas ne atsitiktinai: šiais metais minime mūsų tautos pasididžiavimo - Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių sukaktį ir lietuviškos spaudos atgavimo 110-ąsias metines.

Kalbos diena per keturis dešimtmečius Sudarge sušvinta jau trečiąjį kartą: 1984, 2004, 2014 metais. Jas visas jungia viena tema: skirtos jos Zanavykijos krašto knygnešiams, tarp jų vieno iš žymiausiųjų - knygnešių tėvo kunigo Martyno Sederevičiaus veiklos pagarbai ir atminimui, o šiais metais - kartu ir mūsų literatūros klasiko Kristijono Donelaičio pagerbimui.

Iki 1984 m. rajone garsiai skambėjusio viešo renginio, skirto knygnešiams, nebuvo. Jam atsirasti prielaidos susidarė 1982 metais, kai akademikas Vytautas Merkys paskelbė savo knygą ,,Lietuvos valstiečiai ir spauda XIXa. pabaigoje - XXa. pradžioje." Šis išsamiais tyrinėjimais paremtas leidinys tikrai sujudino Lietuvos visuomenę. O 1984 m. Sudarge vykusioje 12-ojoje Kalbos dienoje pagrindinį pranešimą - išsamų, argumentuotą - padarė pats minėtos knygos autorius Vytautas Merkys.

Taip Sudargo žemėje, kurioje iki šiol gyvena nemažai didžiojo knygnešio Martyno Sederevičiaus suburtos knygnešių organizacijos narių palikuonių, prasidėjo nauja šio Lietuvai lemtingo istorinio periodo priminimo era. Ypač ji išsiskleidė 1989 m. prasidėjus ,,Atgimimui".

2004 metais 32-oji Kalbos diena - vėl Sudarge. Ji buvo skirta lietuviškos spaudos atgavimo šimtmečiui paminėti ir pavadinta ,,Gimtojo žodžio kelias". Vėl gražios iškilmės, o jų metu vykusios mokslinės konferencijos turinys - naujos istorinės įžvalgos. Šis minėjimas tapo išskirtiniu dar ir tuo aspektu, kad per jo iškilmes Sudargo miestelio centre atidengtas kuklus akmens paminklas - plunksnelė (skulptorius Vidas Cikana) ,,Visiems lietuviško rašto ir žodžio sergėtojams".

Štai ir 42-oji Kalbos diena Sudarge. Tarp svečių - garbiausias zanavykų zanavykas, Vilniaus zanavykų bendijos įkūrėjas ir ilgametis šios bendrijos vadovas bei visų Sudarge vykusių iškilių renginių dvasinis įkvėpėjas ir dalyvis Albinas Vaičiūnas; seimo narys, lituanistas, humanitarinių mokslų daktaras Arvydas Vidžiūnas; aktorė Gražina Urbonaitė; nepalaužiamas zanavykas Jonas Endriukaitis. Savo zanavykiškų šaknų niekada napamiršta iš šio krašto kilusi Šiaulių Universiteto profesorė lituanistė, humanitarinių mokslų daktarė Giedrė Čepaitienė su savo vyru Andriumi.

Kaip visada tyliai tyliai, tarsi stengdamasis būti nepastebėtas, su savo foto aparatu tarp publikos sukinėjasi žurnalistas, poetas, tikras savo gimtosios žemės - Zanavikijos patriotas ir metraštininkas Antanas Andrijonas. Šios šventės jam, matyt, niekada negalima praleisti - tokia ji svarbi.

Rimties aurą šventei teikė Kidulių pagrindinės mokyklos mokinių darbų ir tautodailininkės Julijos Macijauskienės karpinių paroda donelaitiška tema. Savo teminę parodėlę pristatė ir B.Matijošaitytė.

Tačiau koks renginys būtų be šios žemės šeimininkų: rajono mero Juozo Bertašiaus su žmona Genute, vicemerės ir renginio vedančiosios Rimos Rauktienės su vyru Artūru, savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus ir Viešosios bibliotekos kultūtininkų įgulų bei spaudos atstovų, be vietos bendruomeniečių ir iš toliau atvykusiųjų svečių dėmesio ir palaikymo.

Renginys - šventė prasidėjo Sudargo katalikų kapinėse. Čia buvo nusilenkta prie kapo - knygnešystės atminimo simbolio, kuriame ilsisi du knygnešai: Martynas Sederevičius ir jo ištikimas bendražygis Serefimas laurynas Kušeliauskas. Kartu paminėti visi kovos už lietuvybės išsaugojimą kovotojai - knygnešiai. Po to sekė trumpa ceremonija miestelio centre prie knygnešių paminklo - plunksnelės, kur kalbą, susijusią su minėjimo idėja ir turiniu, pasakė Sudargo seniūnė Rita Grigaitienė.

Taip pat čia Kidulių pagrindinės mokyklos Sudargo Martyno Sederevičiaus skyriaus sederevičiukai skaitė savo jėgomis sukurtą akrostichą, skirtą K.Donelaičiui. Prie paminklo buvo pagerbta Sudargo Martyno Sederevičiaus šviesos klubo 1989 m. įkūrėja Alberta Natalija Dragūnaitiene ir šio klubo Garbės narys nuo 2004 m. Albinas Vaičiūnas. Po susikaupimo prie paminklo pulkelis svečių dar suspėjo paskirti trumpą akimirką garsiųjų Sudargo piliakalnių apžvalgai.

Po to - meditacija bažnyčioje. Šv Mišias su didele atida ir susikaupimu aukojo Slavikų - Sudargo parapijų klebonas Vitalijus Golinas. Po to teorinė ir maninė renginio dalis iš Sudargo persikėlė į Pervazninkų kaimą, esantį netoli nuo Sudargo, į Suvalkiečio sodybą, kuri dabar jau ypač yra patraukli ir edukacijai, ir poilsiui, ir visokių renginių vedimui. Čia vėl gražiai liejosi ir pynėsi žinios apie K.Donelaitį ir knygnešystės laikus. Bet minėjimo diena sutapo su birželio 14 - Gedulo ir vilties diena. Buvo prisiminta ir ji, žiauriai apibendrinusi XVIII a, pabaigos, XIX ir XX a. kruvinas Lietuvos draskymo tragedijas. Teorinės minėjimo dalies prelegentai buvo profesorė G.Čepaitienė, seimo narys A.Vidžiūnas, Gelgaudiškio pagrindines mokyklos mokytoja Danutė Aniulienė, ir Sudargo bendruomenės pirmininkė pedagogė A. N. Dragūnaitienė.

Pirmasis meno prisilytėjimas buvo Kudirkos Naumiesčio teatro ,,Savi" pasirodymas. Ir kokia būtų scena be vingraus tautinio šokio, kuriuo publiką džiugino jaunieji Gelgaudiškio kultūros centro šokėjai. Ir koks nuoširdus buvo švelniabalsės trapios mergytės Justės Jakaitytės zanavykiškos šnektos pristatymas.

Jau prie knygnešių kapo suskambo dramatiškas aktorės ir diktorės G.Urbonaitės balsas, perteikiantis poeto Justino Marcinkevičiaus poemos ,,Donelaitis" ištraukų fragmentus. Šis balsas vėliau aidėjo po sodybos klojimo skliautais, čia įrengtoje salėje. Tas balsas, šiurpuliais persmelkęs kūną ir pagavęs dvasią, nešė ją ten, į praėjusių amžių laikus, per kuriuos kaip per akivarais žiojėjančius liūnus Lietuva yrėsi į savo ateitį.

Šventės gaspadinės, Sudargo ir Slavikų bendruomenietės, nervintis ,,pagavo", nes sakė, kad vasaros ore šaltai paruošta stiuba šylanti, o ant laužo kepta kaušinienė auštanti, tad laikas eiti prie skobnių. O kai prie tų skobnių svietas sugužėjo, matėsi, kad tas laikas tikrai atėjo.

Tiktai ne vien ,,vėdarus prikimšti" publikai labiausiai rūpėjo, o dar pabūti po vis lietumi gąsdinusiu, bet taip ir neprapliupusiu vasaros dangumi, kai aplinkui daug pažįstamų ir nepažįstamų, bet gerumu spindinčių veidų.

Sudargo apylinkės

Kalbos dienos datos Sudarge

Lietuvos etnografiniai regionai

tags: #suvalkiecio #sodyba #pervazninkuose