Daugiabučių namų savininkų bendrijų įgaliotinių teisės Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptarsime daugiabučių namų savininkų bendrijų įgaliotinių teises, jų rinkimo procesą ir teisinį statusą Lietuvoje. Taip pat panagrinėsime, kokios yra įgaliotinių pareigos ir atsakomybė.

Narystės Bendrijoje sąlygos

Norint geriau suprasti įgaliotinių vaidmenį, svarbu žinoti narystės bendrijoje sąlygas:

• Visi bendrijos steigėjai - patalpų savininkai, kurie pritarė bendrijos steigimui, nuo bendrijos įregistravimo dienos yra bendrijos nariai.
• Bendrijos nariu gali būti veiksnus fizinis arba juridinis asmuo, nuosavybės teise valdantis butą ir/ar kitą patalpą, esančius Pastatuose.
• Į Bendriją įstojama ir iš jos išstojama asmens prašymu ir kitais Įstatuose nurodytais pagrindais ir sąlygomis.

Įstojimas į Bendriją

Asmuo, nuosavybės teise valdantis butą ir/ar kitą patalpą, esančius Pastatuose, tampa Bendrijos nariu nuo prašymo įstoti į Bendriją įteikimo Bendrijos valdymo organui dienos. Narystė įforminama, įrašant asmenį į Bendrijos narių sąrašą.

Išstojimas iš Bendrijos

Asmuo, pateikęs prašymą išstoti iš Bendrijos, laikomas išstojusiu iš jos nuo prievolių, susijusių su naryste Bendrijoje, įvykdymo dienos, jeigu Bendrijos Valdymo organas nenusprendžia kitaip. Išstojimas įforminamas Valdymo organo sprendimu (protokolu, įsakymu) arba įrašu Bendrijos narių sąraše.

Specialiosios sąlygos

Bendrijos nariu yra laikomas kiekvienas patalpos savininkas, kuris iki 2000 m. gruodžio 27 dienos turėjo nuosavybės teises į patalpą Bendrijos valdomame Pastate ir kuris po to neišreiškė valios išstoti iš Bendrijos. Patalpų savininkas, kuris nuosavybės teises į patalpą Bendrijos valdomame Pastate įgijo 2000-12-28 arba vėliau, Bendrijos nariu gali būti laikomas tik tuo atveju, jeigu jis išreiškė valią įstoti į Bendriją.

Nario statuso praradimas

Asmuo praranda Bendrijos nario statusą, jam netekus nuosavybės teisių, kurių pagrindu jis turėjo teisę į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, esančius Pastatuose.

Kitos sąlygos

• Bendrijos narys negali būti pašalintas iš Bendrijos prieš jo valią.
• Narystė Bendrijoje pasibaigia Bendriją likvidavus, taip pat fiziniam asmeniui - Bendrijos nariui, mirus; juridiniam asmeniui - Bendrijos narį, likvidavus arba reorganizavus.
• Bendrijos narių ir jų atstovų sąrašo duomenys tikslinami ne rečiau kaip kartą per metus iki gruodžio 31 d. pagal tos dienos duomenis.

Šiame sąraše nurodoma:

• Nario - fizinio asmens, vardas, pavardė, telefono numeris, adresas korespondencijai, elektroninis adresas.
• Nario - juridinio asmens, pavadinimas, kodas, buveinė, juridinio asmens atstovo vardas, pavardė, telefono numeris, elektroninis adresas.
• Asmens įstojimo į Bendrijos narius data.
• Informacija apie notariškai įgaliotą kitą asmenį ar atstovą pagal įstatymą, turintį teisę dalyvauti Bendrijos veikloje Bendrijos nario vardu, ar asmenį, su kuriuo Bendrijos narys yra sudaręs balsavimo teisės perleidimo sutartį (vardas, pavardė, telefono numeris, adresas korespondencijai, elektroninis adresas, įgaliojimo ar sutarties sudarymo data ir galiojimo terminas, perleistų teisių ir pareigų apimtys).
• Narystės Bendrijoje pasibaigimo data, kai narystė Bendrijoje pasibaigia arba nutraukiama.

Bendrijos Nario Teisės ir Pareigos

Bendrijos narys turi teisę:

• Dalyvauti Bendrijos narių susirinkimuose ir balsuoti priimant sprendimus.
• Balsavimo teisės perleidimo rašytine sutartimi perleisti kitam asmeniui teisę balsuoti Bendrijos narių susirinkimuose; sutartimi gali būti perleistos ir kitos Bendrijos nario turimos neturtinės teisės, išskyrus išimtinę Bendrijos nario pasyviąją teisę būti išrinktam Bendrijos valdybos, Įgaliotinių susirinkimo nariu. Balsavimo teisės perleidimo sutartis įsigalioja nuo jos turinio atskleidimo Bendrijos valdymo organui.
• Įgalioti kitą asmenį dalyvauti Bendrijos veikloje jo vardu, nurodydamas įgaliojimo terminą ir įgaliojimu suteikiamų teisių ir pareigų apimtį (į perduodamų teisių apimtį negali įeiti ankstesniame punkte nurodytos išimtys); įgaliojimą turi tvirtinti notaras.
• Įgyvendinti kitas Bendrijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas teises.

Bendrijos narys privalo:

• Laikytis Bendrijos įstatų, dalyvauti Bendrijos narių susirinkimuose, vykdyti Bendrijos organų sprendimus.
• Vykdyti kitas Bendrijų įstatymo ir kitų teisės aktų numatytas pareigas.

Patalpų savininko teisės ir pareigos, nepriklausančios nuo narystės Bendrijoje.

Įgaliotinių Susirinkimo Institutas

Atsižvelgiant į šiuo metu egzistuojančią situaciją ir veikiančias itin dideles bendrijas, kurios apima kelis, o kartais - net keliolika daugiabučių namų, kurie neturi jokių bendrojo naudojimo objektų, ir siekiant palengvinti tokių bendrijų valdymą ir sprendimų priėmimą, įstatyme įtvirtinamas įgaliotinių susirinkimo institutas - bendrijos nariams suteikiama teisė išsirinkti savo pastato ar jo dalies (paprastai pastato laiptinės ar pastato bloko) atstovus - įgaliotinius, kurie prireikus ir šio įstatymo nustatyta tvarka gali pakeisti bendrijos narių visuotinį susirinkimą ir jų atstovaujamųjų narių vardu spręsti visus ar dalį jų kompetencijai priskirtų klausimų bendrijos veiklos ir valdymo klausimais.

Svarbu paminėti, kad šie įgaliotiniai neturės laisvo mandato.

Įgaliotinių Rinkimo Procesas ir Reikalavimai

Įgaliotinių rinkimo procesas:

Įgaliotiniai išrenkami daugiabučio namo dalies (korpuso, sekcijos) bendrijos narių susirinkimuose 4 metų laikotarpiui. Įgaliotinio kadencijų skaičius neribojamas. Įgaliotiniu renkamas bendrijos narys.

Reikalavimai įgaliotiniui:

• Turi būti bendrijos narys.
• Atstovauja jį išrinkusių bendrijos narių interesams.
• Kiekvienas įgaliotinis turi po vieną balsą.
• Įgaliotinių susirinkime įgaliotinis kiekvienu konkrečiu klausimu privalo balsuoti pagal daugumos jo atstovaujamų bendrijos narių valią, pareikštą iš anksto raštu arba kita forma.

Įgaliotinių susirinkimo teisėtumas:

Įgaliotinių susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip trys penktadaliai įgaliotinių. Sprendimai priimami susirinkime dalyvaujančių įgaliotinių balsų dauguma, išskyrus šio įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatytus sprendimus.

Įgaliotinio atšaukimas:

Bendrijos nariai turi teisę atšaukti jiems atstovaujantį įgaliotinį. Laikoma, kad įgaliotinis prarado pasitikėjimą ir yra atšauktas, jeigu už jo atšaukimą atitinkamos daugiabučio namo dalies (korpuso, sekcijos) bendrijos narių susirinkime pasisakė daugiau kaip pusė visų jo atstovautų bendrijos narių. Apie sprendimą atšaukti įgaliotinį bendrijos nariai privalo nedelsdami pranešti atšauktajam įgaliotiniui ir bendrijos pirmininkui (valdybai).

Manytume, kad laiptinės (ar kitos bendrijos įstatuose nurodytos dalies, kurioje renkami bendrijos narių įgaliotiniai) bendrijos nariai turėtų vadovautis galiojančio Bendrijų įstatymo 11 str. 1 daltyje nustatyta tvarka.

Visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip penktadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, - daugiau kaip penktadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip penktadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai).

Įgaliotinių susirinkimo šaukimas:

Įgaliotinių susirinkimą šaukia bendrijos pirmininkas (valdyba). Įgaliotinių susirinkimas taip pat turi būti sušauktas, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis įgaliotinių. Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti įgaliotinių susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis įgaliotinių.

Kitos svarbios nuostatos

Priimtas įstatymas numato keletą naujovių bendrijos valdymo organų rinkimo tvarkoje: bendrijos steigėjams paliekama teisė apsispręsti, kokius bendrijos valdymo organus rinkti, vis dėlto nustatoma, kad bendrijos pirmininku (vienasmenis valdymo organas) gali būti tik fizinis asmuo, kuris turi butą ar kitas patalpas tame daugiabučiame name, kuriame steigiama bendrija. Tačiau jeigu bendrijos nariai nori bendrijos pirmininku rinkti asmenį "iš šalies", t. y.

Be to, priimtas įstatymas numato pareigą savivaldybėms vykdyti bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę. Pažymėtina, kad ši savarankiškoji savivaldybių funkcija yra įtvirtinta galiojančiame Vietos savivaldos įstatyme, tačiau iki šiol nebuvo jokių teisinių galimybių savivaldybėms bausti savo pareigų nevykdančius ar netinkamai vykdančius bendrijos valdymo organus. Atsižvelgiant į tai, kartu su Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu šiandien yra priimtos ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų pataisos, kuriomis įtvirtinama administracinė atsakomybė bendrijos valdymo organų nariams, butų ir kitų patalpų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotiems asmenims ir bendrojo naudojimo objektų administratoriams už daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo pareigų, nustatytų teisės aktuose, nevykdymą. Šis pažeidimas užtrauks įspėjimą ar baudą nuo 200 iki 1000 Lt.

Bendrijos vidaus kontrolės funkcijai atlikti bendrijoje sudaroma revizijos komisija arba išrenkamas revizorius.

Bendrijoje, kurioje yra daugiau kaip šimtas bendrijos narių - butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, turi būti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo. Kitos bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro ar ginčus nagrinėjantį asmenį skiria savo pasirinkimu.

Butų ir kitų patalpų (pastato) savininkas, parduodamas, dovanodamas ar kitaip perleisdamas nuosavybės teise jam priklausantį butą ar kitas patalpas (pastatą), privalo apie tai pranešti bendrijos pirmininkui (valdybai) ir atsiskaityti su bendrija pagal savo prievoles, kurių vykdymo terminas yra suėjęs. Tvirtinant perleidimo sandorius, turi būti pateikta bendrijos pirmininko (valdybos) išduota pažyma apie prievolių bendrijai įvykdymą ir (arba) neįvykdytas prievoles.

Jeigu pagal šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatas neįvyko pakartotinis visuotinis susirinkimas ir dėl to bendrija negali įgyvendinti savo tikslų arba kitais bendrijos įstatuose numatytais atvejais, šiame įstatyme ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka turi būti šaukiamas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas (toliau - įgaliotinių susirinkimas).

Asmens duomenų tvarkymas, įskaitant duomenų teikimą, laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu jis atliekamas vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR). Asmens duomenys gali būti tvarkomi tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, įtvirtintų BDAR 5 straipsnyje, ir kai toks asmens duomenų tvarkymas gali būti pagrįstas bent viena teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga, numatyta BDAR 6 straipsnyje.

Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (Įstatymas) 21 straipsnio 4 dalies 8 punktas suteikia butų ir patalpų savininkams teisę susipažinti su bendrijos narių sąrašu (įgaliotinių sąrašu) ir gauti bendrijos organų narių kontaktinius duomenis. Šis Įstatymas aiškiai numato teisę susipažinti su bendrijos narių sąrašu (įgaliotinių sąrašu) visiems butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, ar butų ir patalpų savininkas yra bendrijos narys.

Įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad bendrijos nariai papildomai turi teisę balsuoti bendrijos visuotiniame susirinkime, teikti pasiūlymus ir gauti informaciją bendrijos veiklos ir valdymo klausimais.

Taip pat, remiantis Įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi, bendrijos pirmininkas privalo per 10 darbo dienų nuo buto ar kitų patalpų (pastato) savininko kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla.

Taigi, tiek Įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 1 punktas, tiek 14 straipsnio 7 dalis numato bendrijos nario teisę gauti įvairią informaciją bendrijos veiklos klausimais, bet ne asmens duomenis.

Pažymėtina, kad įstatymas numato, kokie konkretūs subjektai (ne bendrijos nariai ar patalpų savininkai) vykdo bendrijos veiklos kontrolę, pavyzdžiui, vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 13 punktu, bendrijos pirmininkas privalo pateikti duomenis bendrijos revizijos komisijai ir (ar) auditoriui, taip pat savivaldybės vykdomajai institucijai ar jos įgaliotiems asmenims, turintiems teisę prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka jiems pagal šį įstatymą priskirtas funkcijas.

Tai reiškia, kad duomenų valdytojas, gavęs prašymą pateikti asmens duomenis, kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti tiek prašymo pateikti asmens duomenis tikslą, tiek tokio prašymo proporcingumą ir teisėtumą.

Įstatymui ar kitam jį įgyvendinančiam teisės aktui nenustatant, kokia forma (prašomų susipažinti dokumentų kopijomis, jų išrašais, skenuotų dokumentų elektroninėmis kopijomis, jas pateikiant nariui bendrijoje ar siunčiant nario nurodytu adresu paštu ar elektroniniu paštu, ar užtikrinant nariui sąlygas susipažinti su jam rūpima bendrijos informacija bendrijos patalpose, ar kt.) nariui turi būti teikiama informacija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nesant išspręstų bylų, kuriose būtų išaiškinta, būtent kokia forma turi būti teikiama informacija, o kokia forma informacijos teikimas būtų nepriimtinas, bendrijos pirmininkas ir bendrijos narys turėtų pasirinkti informacijos teikimo formą, atitinkančią teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, taikytinus visiems civilinių teisinių santykių subjektams.

Svarbiausios nuostatos

Apibendrinant, svarbu atkreipti dėmesį į šias nuostatas:

tags: #namo #bendrijos #igaliotiniu #teise #pasirasyti #kiekvienam