Sudargo kraštas išsiskiria unikalia gamta ir istorija.
Sudargo piliakalniai - svarbus istorinis paminklas. Šaltinis: Wikipedia
Vienas iš jo ypatumų - nepaprastai graži gamta, kuri stebina ledynmečių sukurtais reliktais - aukštomis ir ypač vaizdingomis kalvomis bei giliomis raguvomis. Ant tų kalvų įsikūręs ir Sudargo miestelis, saugantis didingos šios vietovės istorinio paveldo atminimą.
Ne be reikalo pirmą kartą aplankiusieji šią vietovę kaip susitarę kartoja: nereikia važinėti po užsienius, kol nesužinome, kokių stebuklų turime savo krašte.
Kitas Sudargo krašto pasididžiavimas - Suvalkiečio sodyba Pervazninkų kaime. Tai tikra pasiturinčio Zanavykijos ūkininko sodyba, gyvai ir vaizdžiai liudijanti apie šio krašto valstiečių gyvenimo ypatumus.
Pedagoginį išsilavinimą turinčią sodybos šeimininkę ir su sodyba mus supažindinusią Aureliją sunku pavadinti kaimo turizmu užsiimančia verslininke. Jai svarbu ne pelnas, o galimybė puoselėti tautos dvasią, perduoti tėvų ir senelių išsaugotas vertybes. Ji papasakojo apie tai, kaip kartu su vyru Vydu apsisprendė nusipirkti šią sodybą ir kaip kilo mintis paversti ją turistų ir svečių lankomu objektu.
Pasak Sudargo bendruomenės pirmininkės Albertos Natalijos Dragūnaitienės, jei Nemunas taptų viena iš turizmo trasų - tai Sudargo piliakalniai tiesiog iš upės ranka pasiekiami.
Nacionalinė ekspedicija "Nemunu per Lietuvą" Sudarge
Sudargas kaip iškili istorinė ir pažintinė vietovė 2015 birželio 30 d. sulaukė “Nacionalinės ekspedicijos: Nemunu per Lietuvą”, vadovaujamos profesoriaus Alfredo Bumblausko dėmesio ir nustebimo atradus mokslui mažai dar žinomą nuostabaus grožio objektą.
Nacionalinės ekspedicijos „Nemunu per Lietuvą“ dalyviai visą savaitę keliavo autentišku Lietuvos Jūrų muziejaus sukurtu plokščiadugniu žvejybiniu buriniu laivu „Kurėnu“, lankydami Lietuvai istoriškai ir kultūriškai svarbias vietas.
Ypač optimistiškai sudargiečius nuteikė profesoriaus A. Bumblausko pastaba, kad Sudargui reikia skirti nacionalinio lygio dėmesį. Mat 2017 m. ketinama paskelbti piliakalnių metais. O Sudargas tais metais minės savo paskutinio ir tragiško mūšio su kryžiuočiais 700-ąsias metines ir renginio ,,Sudargo piliakalnių atsidūsėjimai” 10 metų sukaktį.
Pasak A. N. Dragūnaitienės, ypač garbingų svečių sutiktuvėms buvo iš anksto pasiruošta. Ant iešmo sukosi paršiokas, žarijose kepė bulvės, stalas lūžo nuo įvairiausių kaimiškų skanėstų - zanavykiškų sūrių, medaus, agurkų ir kitokių lengvų užkandžių. Juos pasitiko Renatos Baltrušaitienės vadovaujama linksmoji Slavikų kapela. Žmonių džiaugsmas beribis. Tokio šilto ir betarpiško bendravimo su svečiais retai kur ir kada besurasi.
Bet ne tik istorija domino mūsų svečius. Sudargą jau seniai garsina konditerės Marytės Janušaitienės suburtas ,,Baravyko klubas“, kepantis tiesiog burnoje tirpstančius grybukus. Šio amato tradicija Sudarge atsekama nuo XX a. pradžios.
Kalbos Diena Sudarge
Taip Donelaitiškai šeštadienį, birželio 14 d., gražų ir žinių ištroškusį žmonių pulką sveikino Sudargas - viena tarp seniausių Lietuvos istorinių vietovių. Viena ir tarp tų, kurios per juodąjį spaudos draudimo laikotarpį 1864-1904 m. tamsiausiuose savo palėpių užkaboriuose, gudriai išskaptuotose statinių sienojų ertmėse, po malkomis krosniai pakurti ar tiesiog elgetų krepšeliuose ir piemenukų lauknešėliuose bei kitose, rodos, neįmanomose vietose slėpė carinės valdžios ujamą ir persekiojamą lietuvišką Žodį. Žodį, už kurio sergėjimą ir gynimą grėsė kalėjimas, katorga, ištrėmimas ar net mirtis...
Šakiškė Kalbos diena yra ir tikra keliauninkė. Kasmet ji vyksta vis kitoje rajono vietovėje, neužmiršdama nė menkiausio miesteliuko. Kasmet - kita jos tema, žinių turinys ir plėtra. Bendroji jos jungtis - tik ta pati išlikusi lituanistinė idėja ir ištvermingi pagrindiniai tautiškojo deglo nešėjai lituanistai - rajono ir svečiai.
Sudargas buvo pasirinktas ne atsitiktinai: šiais metais minime mūsų tautos pasididžiavimo - Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių sukaktį ir lietuviškos spaudos atgavimo, pasak Viktorijos Daujotytės, išsikovojimo 110-ąsias metines. Sudargas - tarp tų vietovių, per kurią visada keliavo lietuviškas žodis iš Mažosios Lietuvos, iš dodžiojo mūsų kultūros lopšio.
Kalbos diena per keturis dešimtmečius Sudarge sušvinta jau trečiąjį kartą: 1984, 2004, 2014 metais. Jas visas jungia viena tema: skirtos jos Zanavykijos krašto knjygnešiams, tarp jų vieno iš žymiausiųjų - knygnešių tėvo kunigo Martyno Sederevičiaus veiklos pagarbai ir atminimui, o šiais metais - kartu ir mūsų literatūros klasiko Kristijono Donelaičio pagerbimui.
Iki 1984 m. rajone garsiai skambėjusio viešo renginio, skirto knygnešiams, nebuvo. Jam atsirasti prielaidos susidarė 1982 metais, kai akademikas Vytautas Merkys paskelbė 6000 egzempliorių tiražu išleistą savo knygą ,,Lietuvos valstiečiai ir spauda XIXa. pabaigoje - XXa. pradžioje." Šis išsamiais tyrinėjimais paremtas leidinys tikrai sujudino Lietuvos visuomenę. O 1984 m. Sudarge vykusioje 12-ojoje Kalbos dienoje pagrindinį pranešimą - išsamų, argumentuotą - padarė pats minėtos knygos autorius Vytautas Merkys.
Nuo tada Sudargas neužmiršta nei vienos datos, sukaktuvinės ar mažiau ženklios, kurios metu atsiranda galimybė kilti dingsčiai prisiminti ir pasikartoti tai, ko niekada negalima ištrinti iš atminties. Taip Sudargo žemėje, kurioje iki šiol gyvena nemažai didžiojo knygnešio Martyno Sederevičiaus suburtos knygnešių organizacijos narių palikuonių, prasidėjo nauja šio Lietuvai lemtingo istorinio periodo priminimo era. Ypač ji išsiskleidė 1989 m. prasidėjus ,,Atgimimui".
2004 metais 32-oji Kalbos diena - vėl Sudarge. Ji buvo skirta lietuviškos spaudos atgavimo šimtmečiui paminėti ir pavadinta ,,Gimtojo žodžio kelias". Vėl gražios iškilmės, o jų metu vykusios mokslinės konferencijos turinys - naujos istorinės įžvalgos. Šis minėjimas tapo išskirtiniu dar ir tuo aspektu, kad per jo iškilmes Sudargo miestelio centre atidengtas kuklus akmens paminklas - plunksnelė (skulptorius Vidas Cikana) ,,Visiems lietuviško rašto ir žodžio sergėtojams". Šis paminklas nuo pat jo iškilimo datos, kaip ir knygnešių kapas, tapo pagarbos simboliu visiems Sudargo ir Lietuvos knygnešiams. Taip šie reliktai pristatomi ir gausiai Sudargą lankantiems svečiams ir turistams.
Štai ir 42-oji Kalbos diena Sudarge.
Atstumai iki kitų lankytinų vietų
Šalia Suvalkiečio sodybos ir Sudargo galima rasti ir kitų įdomių lankytinų vietų. Štai keletas iš jų:
- Sintautų Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia (~14 km)
- Paežerių dvaras (~17.1 km)
- Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos apsilankymo katedra (~18.3 km)
- Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia (~21.2 km)
- Jono Basanavičiaus gimtoji sodyba ir Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas (~25.2 km)
- Zyplių dvaras ir parkas (~27.9 km)
- Pajevonys (~28.1 km)
- Sudargo piliakalnių kompleksas (~33.2 km)
- Gelgaudiškio dvaras (~34.1 km)
- Piliakalnių piliakalnis (~36.6 km)
- Vištyčio regioninis parkas (~37.3 km)
- Vaiguvos upelis - gatvė Plokščiuose (~39.1 km)
Šis sąrašas tik dalis to, ką galima pamatyti ir patirti šiame gražiame Lietuvos regione.
Suvalkiečio sodyba ir Sudargo kraštas - puiki vieta pažinti Lietuvos istoriją, kultūrą ir gamtą. Apsilankykite ir patirkite nepamirštamų įspūdžių!
tags: #suvalkiecio #sodyba #sudarge