Turtas bendrąja prasme pasižymi didele įvairove ir gali turėti daug kvalifikacijų. Kalbant apie juridinių asmenų - įmonių turtą, jis pasižymi aiškia struktūra, kurią nulemia finansinė įmonių apskaita bei ją apibrėžiančios bendrosios taisyklės. Visas įmonių turtas atsispindi įmonių finansinėse ataskaitose.
Ekonominė turto samprata, kuri turtu pripažįsta visumą pinigais įkainojamų materialinių ir nematerialinių vertybių, taip pat pelną, kuris būtų gautas. Ši turto samprata, tarsi apsiribodama nuo turto formos ir absoliutizuodama turiningąją esminę turto savybę - galimybę jį įvertinti pinigais, suponuoja turto suvokimą tam tikru abstraktumo lygiu, lyginant jį su abstrakčia pinigine verte.
Remiantis ekonomine turto samprata, turtu galime vadinti viską, kas tik gali turėti objektyvią piniginę vertę, būti asmens turėjimo dalyku, viena ar kita forma tapti atlygintų sutarčių objektu. Esant šiuolaikinei civilinei apyvartai, į garbę vadintis turtu pretenduoja vis daugiau nematerialių pasaulio dalykų. Čia patenka ne tik jau tezėje pripažinti nematerialūs dalykai - prekės ženklas, firmos pavadinimas, komercinės paslaptys, intelektinės veiklos rezultatai, bet ir prestižinė ūkinio objekto vieta, gaminamos prekės paklausa, aukšta personalo kvalifikacija, gera dalykinė reputacija ir k.t..
Turtu apskaitoje yra laikomi ekonominiai ištekliai, kuriais disponuodama įmonė tikisi gauti tam tikrą naudą ateityje. Taigi įmonės turtui priskiriami pinigai, prekių ar žaliavų atsargos, įranga, nekilnojamas turtas ir panašiai. Turtą sudaro viskas, kas turi vertę ir yra ekonominio vieneto- savininko nuosavybė.
Įmonės vadovui svarbu žinoti, kiek ir kokio turto kiekvienu metu turi, nes tik tuomet galima jį protingai panaudoti įmonės veikloje. Pirmiausia turtas skirstomas į piniginį ir nepiniginį, nes dažniausiai tik už pinigus verslininkas gali įsigyti savo įmonei reikalingų išteklių, pinigais jam tenka mokėti darbuotojams už jų darbą, palūkanas bankui, už paskolas ir panašiai. Greta turto, kurį galima pamatyti, palytėti ir kuris vadinamas materialiuoju turtu, įmonė gali turėti neapčiuopiamo, bet tam tikrą naudą įmonei teikiančio turto, vadinamo nematerialiuoju.
Įmonių apskaitoje galime klasifikuoti turtą į ilgalaikį ir trumpalaikį turtą. Šie du terminai kontrastingi vienas kitam.
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis turtas - toks, kurio per vienerius metus negalima paversti į pinigus. Dažniausiai ilgalaikio turto sąvoka apima žemę, įrangą, autorines teises bei kitas ilgalaikes investicijas.
Ilgalaikis turtas - tai įmonės nuosavybė, kuri naudojama ilgiau nei vienerius metus veiklos tikslams ir generuoja ekonominę naudą. Tai gali būti pastatai, įranga, programinė įranga ar net investicijos.
Ilgalaikio turto apskaita ir tinkamas jo valdymas yra esminė kiekvienos įmonės finansų valdymo dalis. Be ilgalaikio turto jokia įmonė negali siekti finansinių rezultatų ar garantuoti veiklos tęstinumo.
Ilgalaikio turto rūšys skirstomos į materialųjį, nematerialųjį bei finansinį ilgalaikį turtą.
Materialusis Ilgalaikis Turtas
Materialusis ilgalaikis turtas - tai fiziniai, apčiuopiami objektai, kuriuos įmonė naudoja savo veiklai vykdyti ilgiau nei vienus metus. Šis turtas ne tik atlieka praktinę funkciją kasdienėje veikloje, bet ir dažnai sudaro didžiausią įmonės turto dalį balanse.
Pavyzdžiai:
- Pastatai ir statiniai: administraciniai pastatai, sandėliai, gamybinės patalpos.
- Transporto priemonės: automobiliai, sunkvežimiai, krautuvai.
- Gamybos įranga: staklės, presai, konvejeriai.
- Baldai ir biuro įranga: stalai, kėdės, kompiuteriai, spausdintuvai.
Materialusis turtas registruojamas įsigijimo savikaina, į kurią įeina ne tik pirkimo kaina, bet ir visi papildomi kaštai: transportas, montavimas, mokesčiai. Nuo šios vertės skaičiuojamas nusidėvėjimas - reguliariai mažinamas turto balansinė vertė pagal įmonės pasirinktą metodą (tiesinis, pagreitintas ir kt.).
Naudojantis Rivile ERP, galima lengvai sekti turto nusidėvėjimą, apskaitą ir generuoti ataskaitas tiek vidinei analizei, tiek auditui. Tai ypač aktualu įmonėms, turinčioms didelį fizinį turtą ir norinčioms jį valdyti centralizuotai.
Nematerialusis Ilgalaikis Turtas
Nematerialusis ilgalaikis turtas - tai turtas, kuris neturi fizinės formos, bet yra vertingas dėl teisių, leidimų ar intelektinės nuosavybės. Nors toks turtas nematomas, jis dažnai yra itin svarbus įmonės konkurencingumui ir inovacijų plėtrai.
Pavyzdžiai:
- Programinė įranga: apskaitos sistemos, gamybos valdymo sprendimai, individualiai kurtos programos.
- Prekės ženklai ir prekiniai vardai: registruoti prekių ženklai, įmonės logotipai.
- Licencijos ir leidimai: veiklos licencijos, technologijų naudojimo sutartys.
- Patentai ir autorinės teisės: išradimų apsauga, kūrybiniai projektai.
Šis turtas apskaitomas kaip nematerialusis ilgalaikis turtas, jeigu jo naudojimo laikotarpis yra ilgesnis nei vieni metai, jis atneša naudą ir gali būti įvertintas patikimai. Dažniausiai taikoma amortizacija, kuri apskaičiuojama per nustatytą turto naudojimo laikotarpį.
Tinkamai valdomas nematerialusis turtas gali stiprinti įmonės pozicijas rinkoje, kurti išskirtinumą ir leisti efektyviau vykdyti veiklą. Ypač svarbu jį dokumentuoti ir stebėti nuosekliai - tai gali būti padaryta naudojant tokias priemones kaip Rivile MGAMA, kuri padeda tvarkyti licencijų, sutarčių ar kitų dokumentų apskaitą.
Finansinis Ilgalaikis Turtas
Finansinis ilgalaikis turtas - tai investicijos ar finansiniai instrumentai, kuriuos įmonė planuoja laikyti ilgiau nei vienus metus. Skirtingai nuo materialaus ar nematerialaus turto, šio turto tikslas - generuoti grąžą arba turėti įtaką kitų įmonių veiklai.
Pavyzdžiai:
- Akcijos: įmonės gali turėti kitų bendrovių akcijų paketą, kuris suteikia teisę į dividendus ar balsą akcininkų susirinkime.
- Obligacijos ir investiciniai fondai: įmonė investuoja lėšas, tikėdamasi stabilios grąžos.
- Ilgalaikės paskolos: suteiktos kitoms įmonėms ar susijusiems subjektams.
- Indėliai su terminuotais susitarimais: kai įmonė laiko pinigus banke ilgesniam laikotarpiui su nustatyta palūkanų norma.
Finansinis turtas registruojamas įsigijimo kaina, tačiau vėliau gali būti vertinamas rinkos verte arba pagal apskaitos standartus. Šis turtas neturi būti amortizuojamas, tačiau gali būti pervertinamas (arba nurašomas) priklausomai nuo rinkos situacijos ar turto rizikos.
Investicijų apskaita turi atitikti finansinės atskaitomybės reikalavimus, o netikslumai gali iškreipti įmonės finansinį vaizdą. Todėl naudinga turėti skaidrią apskaitos sistemą, leidžiančią tiksliai registruoti ir sekti visus finansinius instrumentus.
Ilgalaikio Turto Vertės Nustatymas
Ilgalaikio turto vertės nustatymas yra pirmas ir vienas svarbiausių žingsnių turto apskaitoje. Vertė įtakoja ne tik apskaitos įrašus, bet ir vėlesnį nusidėvėjimo skaičiavimą, mokesčius bei įmonės finansinių ataskaitų tikslumą.
Dažniausiai ilgalaikio turto vertė nustatoma pagal įsigijimo savikainą - tai bendra suma, kurią įmonė sumokėjo už turtą, įskaitant:
- Pirkimo kainą (be PVM);
- Transportavimo ir montavimo išlaidas;
- Draudimo, muito ir kitas papildomas išlaidas;
- Vidaus darbų vertę, jei turtas buvo sukurtas įmonės viduje.
Turto vertė gali būti:
- Perkainojama - jei rinkos vertė ženkliai pasikeičia (pvz., NT perkainojimas);
- Nurašoma - kai turto vertė sumažėja dėl nusidėvėjimo ar praradimo (dėl gaisro, vagystės ir pan.);
- Didinama, jei buvo atliktos reikšmingos investicijos į turto atnaujinimą ar pritaikymą.
Ilgalaikio Turto Apskaita Įmonėje
Ilgalaikio turto apskaita apima visą turto gyvavimo ciklą - nuo įsigijimo iki nurašymo. Ši apskaita leidžia įmonei ne tik kontroliuoti turtą, bet ir tiksliai planuoti finansinius srautus.
Pagrindiniai apskaitos žingsniai:
- Registracija: Turtas įtraukiamas į ilgalaikio turto registrą su unikaliu identifikatoriumi.
- Nusidėvėjimo skaičiavimas: Priklausomai nuo pasirinkto metodo (tiesinis, degresyvus), nustatomas mėnesinis ar metinis nusidėvėjimas.
- Ataskaitų rengimas: Kuriamos turto likutinės vertės, nusidėvėjimo, nurašymo ar remonto ataskaitos.
- Inventorizacija: Periodiškai tikrinamas faktinis turto buvimas ir būklė.
Tiksliai apskaitomas turtas padeda užtikrinti teisingą pelno apskaičiavimą ir išvengti mokesčių rizikų.
Turto Nurašymas ir Pardavimas
Net ir ilgalaikis turtas turi savo „gyvavimo pabaigą“. Kai turtas tampa nebetinkamas naudoti arba jo nebeapsimoka remontuoti, jis nurašomas arba parduodamas.
Nurašymas reiškia, kad turtas yra pašalinamas iš įmonės apskaitos. Tai gali įvykti dėl:
- Pilno nusidėvėjimo;
- Fizinio sunaikinimo (pvz., gedimo, avarijos);
- Nereikalingumo arba pasenusios technologijos.
Jei turtas vis dar turi rinkos vertę, įmonė gali jį parduoti. Tokiu atveju:
- Pelnas arba nuostolis apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pardavimo kainos ir likutinės vertės;
- Būtina išrašyti sąskaitą faktūrą;
- Pajamos deklaruojamos ir apmokestinamos.
Patogu, kai turto nurašymo ir pardavimo operacijos fiksuojamos vienoje sistemoje - tai užtikrina kontrolę, teisingus apskaitos įrašus ir leidžia kurti ataskaitas be papildomo darbo.
Investicinis Turtas
Investicinis turtas - tai ilgalaikis turtas, kurį įmonė įsigyja ne savo veiklai vykdyti, o siekdama gauti pajamų iš nuomos ar kapitalo vertės padidėjimo.
Kas yra ilgalaikis turtas ir kaip jį sekti?
Trumpalaikis turtas
Trumpalaikis turtas tai įmonės, įstaigos ar organizacijos veikloje trumpiau nei vienerius metus naudojamas turtas pajamoms uždirbti. Taip pat trumpalaikiu turtu vadinamas tas turtas, kurio įsigijimo vertė yra mažesnė už įmonės nusistatytą ilgalaikio turto minimalią vertę.
Turtas trumpalaikiu laikomas ne ekonomine prasme, bet kalendorine prasme, o tai reiškia, jog per įmonės ataskaitinį laikotarpį visiškai sunaudojamas turtas laikomas trumpalaikiu ir visai nesvarbi to turto kaina. Trumpalaikiam turtui gali būti priskiriami net statiniai, kurie pavyzdžiui naudojami ne pačios įmonės veiklai vystyti, o perpardavinėjimui.
Dažniausiai trumpalaikis turtas išreiškiamas grynaisiais pinigais, trumpalaikiais indėliais bankuose, o taip pat - atsargomis, mažą vertę turinčiu inventoriumi, kuris negali būti priskiriamas ilgalaikiam turtui dėl mažos įsigijimo vertės.
Trumpalaikis įmonės turtas skirstomas į:
- Trumpalaikį finansinį turtą, kuris dažnu atveju išreiškiamas piniginiais vienetais ar kitais per trumpą laiką galinčiais tapti grynaisiais pinigais
- Trumpalaikis nefinansinis turtas.
Trumpalaikis finansinis turtas
Trumpalaikis finansinis turtas - likvidžiausias įmonės turtas, kuris dažniausiai yra piniginiai aktyvai (arba tokie, kurie greitai gali būti paverčiami į grynuosius pinigus). Didelės įmonės pinigus paprastai laiko ne tik sąskaitoje, bet investuoja į likvidžius bei saugius vertybinius popierius. Šią turto grupę sudaro pinigai, pinigų ekvivalentai, indėliai, trumpalaikės investicijos į vertybinius popierius.
Trumpalaikis nefinansinis turtas
Trumpalaikis nefinansinis turtas - tai turtas, kuris yra suvartojamas pagrindinės veiklos procese. Šis turtas yra apyvartinio kapitalo dalis, ir dažniausiai didelė šio turto proporcija būna gamybinėse ar prekybinėse įmonėse. Šią turto grupę gautinos sumos, atsargos, sumokėti avansai.
Trumpalaikio turto piniginė vertė pateikia įmonės likvidumo rodiklį. Kreditoriai bei investuotojai itin atidžiai stebi įmonės trumpalaikį turtą. Kam? Jog galėtų įvertinti įmonės veiklos vertes bei rizikas.
Trumpalaikio turto rodikliai:
- Dabartinis koeficientas - matuoja įmonės galimybes vykdyti bei sumokėti trumpalaikius bei ilgalaikius įsipareigojimus. Atsižvelgiama į bendrą trumpalaikį įmonės turtą, lyginant su trumpalaikiais įsipareigojimais.
- Greitasis koeficientas - pamatuoja įmonės gebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus remiantis savo likvidžiausiu turtu.
- Grynųjų pinigų rodiklis - matuoja įmonės galimybę iškart apmokėti visus trumpalaikius įsipareigojimus. Jis skaičiuojamas dalijant pinigus bei jų ekvivalentus iš trumpalaikių įsipareigojimų.
Trumpalaikiam turtui įmonės buhalterinėje apskaitoje nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas. Trumpalaikio turto nusidėvėjimas tiesiogiai nurašomas prie sąnaudų.
Metinėje finansinėje įmonės ataskaitoje trumpalaikis turtas skirstomas į šias grupes:
- Atsargos: nebaigta gamyba bei pagaminta produkcija, žaliavos, perpardavimui įsigytos prekės, perpardavimui skirtas ilgalaikis turtas, išankstiniai apmokėjimai.
- Nebaigtos vykdyti sutartys.
- Per 1 metus gautinos pinigų sumos: pirkėjų įsiskolinimai, dar neįmokėtas pareikalautas kapitalas, kiti įsiskolinimai.
- Investicijos bei terminuoti indėliai: nuosavybės teise priklausančios akcijos, terminuoti indėliai bei kitos investicijos.
- Grynieji pinigai sąskaitoje bei kasoje.
Trumpalaikis turtas įmonės balanse paprastai klasifikuojamas taip: trumpalaikio turto elementai, turintys didžiausią tikimybę pavirsti grynaisiais pinigais yra klasifikuojami balanso viršuje.
Trumpalaikio turto sąskaitos rodomos šia tvarka:
- Grynieji pinigai;
- Pinigų ekvivalentai;
- Trumpalaikės investicijos;
- Gautinos sumos;
- Žaliavų, perdirbamų produktų bei pagamintų produktų atsargos;
- Iš anksto apmokėtos ir dar nepasibaigusios įmokos (pvz. draudimo įmokos).
Finansinis turtas
Finansinis turtas - tai turto rūšis, apimanti visas pinigų bei finansinių priemonių rūšis. Pinigai iš esmės gali būti grynųjų pinigų formoje, indėlių formoje, taip pat ir pinigų priemonių fondo formoje (kas tuo pačiu bus ir finansinė priemonė).
Tuo tarpu, kas patenka į finansinį turtą įmonės balanse, yra labai tiksliai apibrėžiama apskaitos standartų.
Finansiniam turtui priskiriama:
- Įmonės pinigai kasoje, bankuose, čekiai, akredityvai ir kita.
- Pirkėjų skolos (kurios turi būti sumokėtos pinigais ar jų ekvivalentais už įmonės parduotas prekes bei paslaugas).
- Įmonės turimi vekseliai, obligacijos ir kiti skolos vertybiniai popieriai (išskyrus tuos, kurie bus apmokėti materialiuoju ir nematerialiuoju turtu ar paslaugomis).
- Turimos kitų įmonių akcijos bei kitos nuosavybės priemonės.
- Gautinos sumos už suteiktas paslaugas.
- Suteiktos grąžintinos garantijos.
- Kitų įmonių vertybiniai popieriai - tai kitų įmonių laikomos akcijos ar obligacijos, taip pat kitos finansinės priemonės.
Kalbant bendrai, reiktų pripažinti, kad visi klasifikavimai yra daugiau ar mažiau sąlyginiai. Pavyzdžiui, galime įsivaizduoti tokią situaciją, kai naftos perdirbimo bendrovė bus įsigijusi milijoną barelių naftos ir laikys ją savo rezervuaruose fiziškai, o kitu atveju ji turės nusipirkusi naftos fondo ar išvestinių priemonių atitinkamam kiekiui.
Finansų rinkos apžvalga
Lietuvos finansų sistemoje veikė 246 dalyviai. Finansų sistemos turtas didėjo sparčiau negu šalies BVP, pvz., per 2006 - 35 % (iki 72 mlrd. litų), tuo tarpu BVP - 7,4 %. Finansinio stabilumo požiūriu svarbiausias yra bankų sektorius, jame sutelkta daugiau kaip 80 % viso šalies finansų sistemos turto.
Didžiausi komerciniai bankai - SEB Vilniaus bankas (nuo 2008 SEB bankas), Hansabankas (nuo 2009 Swedbank) ir DnB NORD bankas (nuo 2011 DNB bankas) - kontroliavo Lietuvos bankų sektoriaus turto didžiąją dalį (apie 70 %), t. p. vyravo nebankiniuose sektoriuose (lizingo, draudimo rinkose).
Sparčiai didėjo lizingo ir draudimo bendrovių turtas - pradžioje jis sudarė apie 14 % viso finansų sistemos turto (2006 pradžioje - 10,0 %). Kitų finansų sistemos dalyvių (kredito unijų, kapitalo rinkos dalyvių, pensijų fondų) užimama finansų rinkos dalis padidėjo nedaug - nuo 2,8 % (2005) iki 4,5 % (2007 pradžioje), pensijų fondų, investicinių fondų dalis per 2006 padidėjo daugiau kaip 2 kartus, kredito unijų - beveik nepakito.
Sparčiai didėjantis kapitalo rinkos dalyvių skaičius rodo, kad populiarėja pelningesnės už indėlius banko sąskaitose investavimo ar taupymo priemonės.
Bankų sektorius
Komercinių bankų turtas per metus sumažėjo 0,8 mlrd. Lt, arba 0,9%, tačiau sudarė didžiausią visų finansų įmonių turto dalį - 60%. Per metus labiausiai sumažėjo Lietuvos banko turtas - 1,7 mlrd. Lt. Labiausiai padidėjo kitų finansinių paslaugų, išskyrus draudimo ir pensijų lėšų kaupimo paslaugas, įmonių turtas - 5,5 mlrd. Lt, arba 2,3 karto, ir kitų pagalbinių finansinių paslaugų, išskyrus draudimo ir pensijų lėšų kaupimo, įmonių turtas - 1,2 mlrd. Lt.
Pasak Statistikos departamento, komerciniai bankai dirbo nuostolingai - grynasis nuostolis sudarė 0,6 mlrd. Lt. Tiesa, departamentas skaičiuoja ir bankrutuojančias ir likviduojamas įmones. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, į kuriuos įtraukti tik veiklą vykdantys finansų tarpininkai, pernai komerciniai šalies bankai gavo per 2,0 mlrd. Lt grynųjų palūkanų pajamų ir 1,7 mlrd. Lt pajamų iš paslaugų.
Finansinės išperkamosios nuomos (lizingo) įmonių pajamos sudarė 265 mln. Lt. lizingo įmonėms buvo pelningi: uždirbta 99,5 mln. Lt, o - 118,1 mln. Lt. Gana žymiai sumažėjo lizingo sutarčių vertė, kuri pabaigoje sudarė 3,0 mlrd. Lt.
Draudimo rinka
Gyvybės draudimo rinkos bendra pasirašytų įmokų suma sudarė 742 mln. Lt, iš jų Lietuvos gyvybės draudimo įmonės pasirašė 467,6 mln. Lt įmokų, kitų Europos ekonominės erdvės šalių gyvybės draudimo įmonių filialai - 274,4 mln. Lt.
Ne gyvybės draudimo rinkos bendra pasirašytų įmokų suma sudarė 1,3 mlrd. Lt, iš jų Lietuvos ne gyvybės draudimo įmonės pasirašė 614,3 mln. Lt įmokų, kitų Europos ekonominės erdvės šalių ne gyvybės draudimo įmonių filialai - 689,5 mln. Lt.
Gyvybės draudimo įmonės uždirbo 36,7 mln. Lt grynojo pelno, t. y. 24,7% daugiau nei. Ne gyvybės draudimo įmonės uždirbo 24,5 mln. Lt grynojo pelno - 38,4% mažiau, nei, kai jis siekė 39,8 mln. Lt.
Pensijų fondai
„Sodros“ įmokos dalies kaupimo pensijų fondai (II pakopos pensijų fondai) gavo 473,7 mln. Lt pensijų įmokų, t. y. 1,5% daugiau nei. Papildomo savanoriško kaupimo pensijų fondų (III pakopos pensijų fondų) pensijų įmokos, palyginti su, padidėjo 50,8% ir sudarė 23,7 mln. Lt.
II pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius padidėjo 4,6% ir. III pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius per metus padidėjo 19,6% ir.
Tiek II, tiek III pakopos pensijų fondų investicinė veikla buvo pelninga, tačiau pelnas sumažėjo atitinkamai 2,3 karto ir 46,4%. pelnas sudarė atitinkamai 196,2 ir 6,9 mln. Lt, o - 456,7 ir 10,1 mln. Lt.
Apibendrinant galima teigti, kad finansų turtai Lietuvoje yra įvairūs ir apima skirtingus sektorius, pradedant bankais ir baigiant pensijų fondais. Kiekvienas sektorius turi savo ypatumus ir tendencijas, kurias svarbu stebėti norint suprasti bendrą finansų rinkos situaciją šalyje.

tags: #svarbiausios #finanso #turt