Pastatuose mes praleidžiame apie 90 proc. savo laiko, todėl tinkamas vėdinimas yra gyvybiškai svarbus. Griežtėjant Europos Sąjungos Komisijos reikalavimams dėl anglies dvideginio (CO₂) emisijos ir energijos taupymo, pastatų termoizoliacija ir sandarumas pastebimai gerėja. Tačiau tyrimais nustatyta, kad patalpų oras juose gali būti dešimt kartų labiau užterštas nei lauke.
Šiuolaikinis pastatas neįsivaizduojamas be mechaninės vėdinimo sistemos su šilumogrąža (rekuperacijos). Naudojant tokias sistemas, energija atgaunama iš šalinamo oro.
Inžinierė, vėdinimo sistemų specialistė, l. e. statinių inžinerinių sistemų studijų programų vadovo pareigas Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultete Laura Stasiulienė pasakoja, kad labiausiai paplitusios šiuo metu yra mechaninio vėdinimo sistemos su šilumogrąža.
Tokias sistemas dažniausiai sudaro šie elementai:
- vėdinimo įrenginys (1)
- ortakių tinklas (2)
- oro tiekimo (3) ir ištraukimo (4) įrenginiai
- triukšmo slopinimo įranga (5)
Pagrindinis elementas vėdinimo sistemoje su šilumogrąža - vėdinimo įrenginys. Jo konstrukcijoje yra tiekiamo (6) ir šalinamo (7) oro filtrai, tiekiamo (8) ir šalinamo (9) oro ventiliatoriai, šilumogrąžos įrenginys (10) (rotacinis arba plokštelinis šilumokaitis), šildytuvas (11) ir aušintuvas (12).
Priklausomai nuo pasirinkto šilumogrąžos įrenginio tipo, lauko oro ir iš patalpų šalinamo oro temperatūros, galima sutaupyti iki 95 proc. energijos, reikalingos orui šildyti.
Vėdinimo įrenginys ortakių tinklu sujungiamas su patalpose įrengtais oro tiekimo ir ištraukimo įrenginiais, išorinėje pastato sienoje ar stoge įrengtais šviežio lauko oro paėmimo (13) ir užteršto patalpų oro šalinimo (14) įrenginiais.
Orui tiekti ir ištraukti į patalpas ar iš jų gali būti naudojami įvairių formų ir konstrukcijų skirstytuvai bei grotelės.
Mechaninio vėdinimo sistemos su šilumogrąža principinė schema.
Renkantis vėdinimo įrenginį su šilumogrąža energiškai efektyviems pastatams svarbu atkreipti dėmesį į rekuperatoriaus naudingumo koeficientą ir pastato energinio naudingumo klasei keliamus reikalavimus. Kuo aukštesnis rekuperatoriaus naudingumo koeficientas, tuo mažiau energijos reikia papildomam oro pašildymui. Taip pat vėdinimo įrenginyje esantys ventiliatoriai turi vartoti mažai elektros energijos ir pasižymėti geromis akustinėmis ypatybėmis.
Nuo 2018 m. sausio Lietuvoje įsigaliojo reikalavimai statyti A+ energinio naudingumo klasės pastatus.
Centralizuotos ir decentralizuotos vėdinimo sistemos
Specialistai diskutuoja, kokią vėdinimo sistemą - centralizuotą ar decentralizuotą - geriausia rinktis vėdinamiems daugiabučiams pastatams. Populiarėja decentralizuoti vėdinimo sprendimai, kai nelieka ilgų ir sudėtingų oro paskirstymo sistemų. Naujai statomuose daugiabučiuose siūloma įrengti decentralizuotą vėdinimo sistemą. Pasirinkus tokią sistemą, kiekvienas savininkas turėtų savo vėdinimo įrenginį ir galėtų jį valdyti.
„Šiuo atveju kiekvienam butui yra įrengiama atskira vėdinimo sistema su šilumogrąža, kurią sudaro pirmiau paminėtos dalys. Vėdinimo sistemos daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose turėtų būti atskiros kiekvienam butui. Tai leidžia valdyti vėdinimo sistemas pagal individualius poreikius“, - sako L. Stasiulienė.
Antrasis decentralizuotų vėdinimo sistemų tipas - minirekuperatoriai. Jie tinka labiau, kai vėdinimo reikia jau įrengtuose ar renovuojamuose daugiabučiuose namuose. Tai pigesnis ir paprastesnis sprendimas: tereikia išgręžti sienoje angą, sumontuoti tokį rekuperatorių ir prijungti jį prie elektros.
Kita vertus, jau yra sėkmingų sprendimų, kai renovuojamuose daugiabučiuose įrengiama ir centralizuota vėdinimo sistema. Vienas tokių - daugiabutis pastatas Vilniuje, Mickevičiaus gatvėje. Ortakiai jame įrengti fasado termoizoliaciniame sluoksnyje ir sėkmingai paslėpti po apdaila. Juos taip pat būtų galima išvesti per įvairias šachtas, laiptines ar koridorius.
Minėtame daugiabutyje kiekvienoje laiptinėje sumontuotas aukšto efektyvumo įrenginys su plokšteliniu šilumokaičiu skirtas 8 butams. Parinkus tinkamus įrenginių komponentus, toks sprendimas atitiko keliamus aukštus reikalavimus - suminis suvartojamas ventiliatorių energijos kiekis buvo 0,37 Wh/m³.
Drėgmės kontrolė ir oro drėkinimas
Projektuojant ir įrengiant vėdinimo sistemas, reikia atsižvelgti ir santykinio drėgnio rodiklius. Ištyrus kai kuriuos A klasės energinio naudingumo biurus paaiškėjo, kad santykinis drėgnis juose žiemą tesiekia tik apie 15 proc., nors pagal higienos normas turi būti mažiausiai 35. Šią bėdą iš dalies lemia perteklinis vėdinimas, kuris šaltuoju metų laiku yra ne mažesnė blogybė nei nepakankamas vėdinimas.
Santykinės drėgmės problemą sumažina vėdinimo įrenginių su rotaciniais šilumokaičiais naudojimas, nes šie iš šalinamo oro atgauna ne tik šilumą, bet ir drėgmę.
„Siekiant išvengti žemo santykinio drėgnio patalpose, reikėtų naudoti oro drėkintuvus. Oro drėkinimo įranga gali būti iš anksto integruojama į vėdinimo sistemas arba įrengiama tiesiogiai patalpose. Dažniausiai oras drėkinamas naudojant geriamąjį vandentiekio vandenį, - pasakojo L. Stasiulienė. - Vanduo gali būti išskaidomas labai smulkiais lašeliais, kurie, patekę į vėdinimo sistemomis tiekiamą oro srautą arba tiesiogiai į patalpos orą, išgaruoja, taip pakeldami santykinį patalpos drėgnį iki nustatyto. Orui drėkinti gali būti panaudojami ir garai. Naujai statomuose pastatuose galima numatyti centrines drėkinimo sistemas, o jau pastatytuose taikyti įvairius mobiliuosius oro drėkintuvus.
Kalbant apie patalpų oro drėkinimą svarbu paminėti, kad vanduo yra palanki terpė daugintis bakterijoms. Todėl vandens kokybė naudojamam orui drėkinti turi būti reguliariai stebima.
Vėdinimo sistemų projektavimas
Statybos darbai prasideda nuo projekto. Vėdinimo sistema - ne išimtis. Projektuodami naujus pastatus, architektai turėtų atkreipti dėmesį ir į jas, gal net suprojektuoti techninį aukštą šiems įrenginiams, kad vėliau stogas nebūtų apkarstytas vėdinimo įrenginių dėžėmis.
Pasak vėdinimo sistemų projektuotojo Tado Jancos, architektai dažnai pamiršta, kad naujai statomame name reikės išvedžioti ortakius, taigi, pavyzdžiui, pritrūksta lubų aukščio ir nėra kaip ortakių paslėpti. Jeigu pastate ketinama įrengti mechaninio vėdinimo sistemą, reikėtų pagalvoti, kur bus vėdinimo įrenginys, kurioje vietoje ir kaip bus paimamas lauko oras, kur bus oro šalinimo vieta, kur bus tiesiami ortakiai.
Galimos vėdinimo įrenginių pastatymo vietos priklauso nuo pastato paskirties. Gyvenamuosiuose pastatuose vėdinimo įrenginiai dažniausiai yra sandėliukuose, koridoriuose, virtuvėse. Galima juos integruoti į spintas. Visuomeninės paskirties pastatuose vėdinimo įrenginiams dažniausiai numatomos atskiros patalpos, kurių plotas priklauso nuo vėdinimo įrenginio priežiūros, remonto ir valymo reikalavimų.
Įėjimas į vėdinimo įrangos patalpas turėtų būti iš bendrojo naudojimo patalpų (koridorių, laiptinių ir pan.). Jeigu oras vėdinimo įrenginiuose yra šildomas vandens šildytuvais, vėdinimo įrangos patalpose turėtų būti numatytas trapas.
Lauko oro ėmimo ir užteršto patalpų oro šalinimo angos dažniausiai įrengiamos pastato fasaduose arba stoge.
Inžinierė, vėdinimo sistemų specialistė L. Stasiulienė atkreipia dėmesį: svarbu lauko oro ėmimo angas įrengti taip, kad tiekiamas oras būtų kuo švaresnis. Priklausomai nuo šalinamo oro užterštumo kategorijos, tarp lauko oro ėmimo ir šalinamo oro angų turi būti išlaikytas tam tikras atstumas.
Projektuojant mechaninio vėdinimo sistemas svarbu numatyti vietą ortakiams. Juos galima įrengti atvirai arba slėpti pastato konstrukcijose (sienose ar po pakabinamosiomis lubomis). Šiuo metu populiarus industrinis patalpų interjeras gali būti papildomas ir atvirai sumontuotomis vėdinimo sistemomis.
Oro kokybės valdymas
Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų oro kokybei valdyti vėdinimo sistemose gali būti naudojami įvairūs jutikliai, elektrinės pavaros ir valdikliai. Pasak pašnekovės, dažniausiai naudojami jutikliai yra anglies dvideginio (CO₂) ir lakiųjų organinių junginių (LOJ), dar vadinamų tiesiog oro kokybės jutikliais.
Pasitelkus jutiklius, sekamas oro kokybės lygis ir, jeigu viršijama rekomenduojama riba, į patalpas pradedamas tiekti didesnis šviežio oro kiekis.
Vėdinimo sistemos gali būti reguliuojamos pastatuose įrengtais šiuolaikiškais išmaniaisiais valdikliais, kurie gali savarankiškai nustatyti patalpų mikroklimatą pagal individualius vartotojų poreikius. Valdikliuose galima pasirinkti įvairius vėdinimo sistemų darbų režimus, pavyzdžiui, atostogų, savaitgalio, darbo ar asmeninį. Taip pat galima stebėti ir reguliuoti energijos sąnaudas, tiekiamo oro temperatūrą, oro srautą ir pan.
Minėto STR 43 p. yra gerokai išsamiau paaiškinta, kur reikia įrengti ugnies vožtuvus. Kas liečia gaisrinės saugos reikalavimus - tai yra didelė, ganėtinai sudėtinga tema, apimanti daugelį įvairių faktorių.
Pagal Statybos techninio reglamento (STR 2.09.02:2005) 42.5 punktą, vėdinimo įrangos patalpa turi būti atskirta atitinkamo priešgaisrinio tipo pertvaromis ir perdangomis. Ortakiuose, kertančiuose 1 tipo priešgaisrinę sieną, būtini ugnies vožtuvai. Taip pat pagal 43.2.3. punktą, ortakiuose, skirtuose Asg, Bsg ar Cg kategorijų patalpoms aptarnauti, tose vietose, kur ortakiai kerta artimiausias vėdinamosios patalpos priešgaisrines perdangas ir pertvaras, būtina įrengti ugnies vožtuvus.
Todėl gaisrininkų reikalavimas sudėti ugnies vožtuvus yra pagrįstas.
Ugnies vožtuvas
41. Gaisrinės saugos reikalavimai vėdinimo sistemoms, dūmų ir šilumos valdymo sistemoms, kietąjį kurą naudojančioms šildymo sistemoms nustatyti Vėdinimo sistemų gaisrinės saugos taisyklėse, Dūmų ir šilumos valdymo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklėse, Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklėse.
Oro kiekio projektinės reikšmės
Gyvenamojo pastato, buto patalpų oro kiekio projektinės reikšmės:
| Kategorija | Šalinamo oro kiekis, l/s patalpai | Tiekiamo lauko oro kiekis, l/s 1 m2 grindų ploto |
|---|---|---|
| Virtuvė | A - 15 B - 10 C - 7 | A - 0,38 B - 0,28 C - 0,22 |
| Vonia, tualetas | ||
| Gyvenamosios patalpos |
Mikroklimato ir oro kokybės parametrų palaikymo tikslumas nustatomas pagal aplinkos kokybės patalpoje kategoriją, kuri gali būti aukšta (A), vidutinė (B) arba pakankama (C). Šios kategorijos gali skirtis šiltuoju ir šaltuoju metų laiku.
Komfortinės poilsio ir lengvo darbo sąlygos:
| Metų periodas | Oro temperatūra, ˚C | Santykinė drėgmė, % | Oro greitis, m/s |
|---|---|---|---|
| Šaltasis | 22+-24 | 40-60 | Iki 0,15 |
| Šiltasis | 24,5+-1,5 | 40-60 | Iki 0,25 |
Oro judrumo charakteristika gyvenamosiose patalpose patalpoms, išskyrus tualetą, turi būti 2. Kad įsivaizduotume, ką tai reiškia praktiškai, pavyzdžiui, oro judrumas sporto salėse turi būti 4.
Komercinės, gamybos, biurų paskirties pastatams taikomi kiti vėdinimo sistemos reikalavimai, projektuotojai turi atsižvelgti į patalpų paskirtį ir veiklos pobūdį jose, kitaip nei gyvenamosios patalpose skaičiuojami oro srautai, parenkami galingesni vėdinimo įrenginiai.
tags: #svarios #patalpos #vedinimo #reikalavimai