Svetimo Turto Administravimas: Esminiai Aspektai

Šiame straipsnyje aptarsime svetimo turto administravimą, jo teisinį reglamentavimą, objektus ir subjektus.

Svetimo Turto Samprata ir Objektai

Dalykas: bet koks svetimas kilnojamasis/nekilnojamasis turtas, tarpu jų ir daiktai išimti iš civilinės apyvartos. Išimtį sudaro turto sugadinimas, kuris sudaro savarankišką NV sudėtį.

Pavyzdžiui: BK 280 str. - transporto priemonių, kelių sugadinimas; BK 303 str. - antspaudas; BK 127 str. - valstybinių simbolių išniekinimas. Neatsako, jeigu savo turtą sugadina - tik svetimą.

Objektas FA JA nuosavybė. Dalykas. Svetimas kilnojamasis nekilnojamasis turtas.

Nuosavo turto sunaikinimas ir sugadinimas nekvalifikuotinas pagal BK 187, 188 straipsnius, tačiau tam tikrais atvejais gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal kitą BK straipsnį, pavyzdžiui, už viešosios tvarkos pažeidimą.

Svetimo Turto Sunaikinimas ar Sugadinimas

Objektyvioji pusė: veika, pasekmės ir priežastinis ryšys. Nusikaltimas gali būti padaromas ir veikimu, ir neveikimu. Pavyzdžiui: asmuo turi pareigą rūpintis turtu, bet nevykdo savo pareigų. Materiali nusikaltimo sudėtis.

Būtinuoju požymiu yra padariniai - turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Baigtinumas - nuo momento, kai turtas faktiškai nustoja būti ekonomine ūkine vertybe ar jis sugadinamas. Asmuo negali būti atsakingas už atsitiktinius padarinius, kurie nebuvo būdingi šiam veiksmui. Šis nusikaltimas gali būti kitų NV sudėtine dalimi.

Veika pasireiškia alternatyviais veiksmais:

• Sunaikinimas tai tam tikras poveikis svetimam turtui, dėl kurio šis nustoja egzistuoti, visiškai praranda savo vertę ar tampa netinkamas naudoti ar vartoti pagal paskirtį: sudeginimas, susprogdinimas, sudaužymas, išardymas, supjaustymas, suplėšymas, išpylimas, skerdimas, ištirpimas ir t. t.
• Sunaikintas turtas - kai netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo negalima naudoti pagal funkcinę paskirtį: 1) fiziškai sunaikinimas (sudeginamas); 2) praranda vartojamąsias savybes (maisto produktai); 3) lieka tik turto dalis (po gaisro - pamatai); 4) nors ir nepa˛eid˛iamas - nustoja egzistuoti kaip turtas.

Turto sugadinimas - tai tam tikras poveikis svetimam turtui, dėl kurio šis tik iš dalies nuvertėja ar praranda savo naudingąsias savybes. Šie padariniai ir rodo veikos baigtumo momentą.

Toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirti, Pavyzdžiui: sudaužyti automobilio šviestuvai, sulaužytos namų durys.

Tiek sunaikinimas, tiek sugadinimas turi atitikti neteisėtumo požymį, nes gali būti atvejų, kai tai daroma savininkui leidus, vykdant teismo sprendimą, esant tam tikram ūkiniam poreikiui arba būtinajam reikalingumui ir pan.

Turto sunaikinimas ar sugadinimas kaip nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis yra numatytas ir kitose nusikalstamose veikose, kuriomis kėsinamasi ne tik į nuosavybę, bet ir į visuomenės saugumą, viešąją tvarką bei dorovę.

BK yra numatyti šie nusikaltimai, kurių sudėtys realizuojamos tyčia sunaikinant ar sugadinant turtą: turto prievartavimas (181 str.), viešosios tvarkos pažeidimas (284 str. 1 d.), riaušės (283 str.), teroro aktas (250 str.), eismo saugumo taisyklių pažeidimas (281 str.).

Tais atvejais, kai turto sunaikinimas ar sugadinimas buvo vien tik šių nusikalstamų veikų padarymo būdas ar padarinys, veika paprastai nekvalifikuojama pagal BK 187 ar 188 straipsnį.

Subjektas. Subjektyvioji pusė. Baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą galima esant tyčiai tiesioginė ar netiesioginė. Motyvai įvairūs. Įsibrovimas įsilaužiant.

Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas. Objektas. Nusikalstamu būdu gautas turtas. Dalyku yra tiek turtas , gautas padarius nusikaltimą , tiek ir turtas , gautas padarius BN. Neturėtų būti. Nusikalstamu būdu pagamintas daiktas. Vagystės. Realizuoja. Nebus vagystė apima šitą nusikaltimą. Tik už iš anksto nepažadėtą nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą , naudojimą , realizavimą. Įgijimas. Naudojimas. Nusikaltimo sudėtis formali. Nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo , naudojimo arba jo realizavimo momento. Asmuo , trauktinas atsakomybėn , turi būti ne jaunesnis kaip 16 metų. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo. Tiesioginė tyčia. Turėti turtinę naudą iš to ar tik padėti kitam asmeniui išvengti atsakomybės. . Esant tokiai konkurencijai , prioritetas suteiktinas specialiajai normai.

Teisinis Reglamentavimas

Administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu. Nekilnojamojo daikto administravimo faktas registruojamas viešame registre ir nurodomas jo administratorius.

Administratorius, sudarydamas sandorius, privalo nurodyti, kad jis veikia kaip administratorius. Šiame akte, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymą administravimas yra nemokamas.

Administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams. Administratorius neturi teisės perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisių, kurias naudos gavėjas turi į administruojamą turtą.

Nuo vykdomojo įrašo įregistravimo viešame registre dienos skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę perleisti įkeistą turtą kreditoriaus sutikimu.

Jeigu kreditorius pradėjo nepagrįstą išieškojimą be pagrindo arba pareiškė nepagrįstą reikalavimą, skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą ieškinio teisenos tvarka. Ieškinio padavimas nesustabdo išieškojimo veiksmų.

Kai turtas įkeistas svetimo turto įkeitimu, įkaito davėjas tampa su skolininku subsidiariai atsakingas nuo įkeitimu užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos.

Svarbu atkreipti dėmesį į keletą įstatymų, reglamentuojančių nuosavybės teisę ir turto valdymą:

• LR CK 4.1 straipsnis. Daikto sąvoka.
• LR CK 4.11 straipsnis. Pinigai ir vertybiniai popieriai.
• LR CK 4.3 straipsnis. Juridiniai asmenys.

Taip pat svarbu paminėti:

• 6.957 straipsnis. Turto patikėjimo sutartis.
• 6.958 straipsnis. Turto patikėjimo sutarties šalys.
• 6.959 straipsnis. Turto patikėjimo sutarties terminas.

4.130 straipsnis. Servituto turinys.

4.131 straipsnis. Servituto įgyvendinimas.

4.117 straipsnis. Servituto pabaiga.

4.122 straipsnis. Servituto nustatymo pagrindai.

4.123 straipsnis. Servituto nustatymas sandoriu.

Valdymas ir Nuosavybė

Valdymas atsiranda fiziškai užvaldant daiktą, kai tik užvaldęs daiktą asmuo gali paveikti daiktą pagal savo valią.

Valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai. Valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą.

Valdymo pažeidimu nelaikomi veiksmai, formaliai atitinkantys šio straipsnio 1 dalyje nurodytus požymius, jeigu asmuo, kuris nurodytas kaip valdymo pažeidėjas, įrodo, kad būtent pas jį ir neteisėtai atsirado pareiškėjo valdymas. Šiojo asmens, nėra pagrindas pripažinti, jog asmuo, kuris nurodytas kaip valdymo pažeidėjas, nepažeidė valdymo.

Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, kai yra įgyjamoji senatis, nustatoma pagal daikto buvimo vietos valstybės teisę.

Kilus abejonėms dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota. Pvz., Buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

Preziumuojama, kad pastatas, statinys, įrenginys ar kitokios konstrukcijos savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).

Jeigu visuomenei didelę istorinę, meninę ar kitokią vertę, tai valstybės institucija, į kurios uždavinius įeina tokios rūšies daiktų apsauga, įspėja savininką, kad jis nustotų netinkamai laikyti daiktus. Jeigu savininkas šio reikalavimo nevykdo, tai pagal atitinkamos institucijos ieškinį teismas gali šiuos daiktus iš savininko paimti. Paimti daiktai pereina valstybės nuosavybėn.

Pagal Romos teisę - valdymas ne teisė, o juridinis faktas, kuris gali sukurti teisę - nuosavybės teisę. Valdymas turi reikšti daiktinį (materialų) pobūdį t.y. vienas daiktas - vienas valdytojas. Tokiu atveju valdytojas turi valdymo teisinį titulą - nuomininko, saugotojo, administratoriaus, patikėtinio ir pan.

Valdymas atsiranda fiziškai užvaldant daiktą, kai tik užvaldęs daiktą asmuo gali paveikti daiktą pagal savo valią. Šis asmens valią užvaldyti daiktą.

Teisinėje literatūroje teigiama, kad į klausimą kas yra daiktas atsako ne fizikos mokslas, bet apyvarta. Žr.: LR CK 4.1 straipsnis. Daikto sąvoka. Subjektinė daiktinė teisė - tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių.

Absoliutus. Tokia įstatymo leidėjo nuostata liudija apie daiktinės ir prievolių teisės susiliejimo tendenciją bei bendrosios teisės integravimosi į kontinentinę civilinę teisę požymius. Daiktai ir turtas, kuris gali būti civilinių teisių objektai (Civ.kod 1.97 str.

Kai savininkas perleidžia dalį savo teisių kitiems asmenims (tituliniams valdytojams), daiktinės teisės į daiktą jiems atsiranda ne visais, o tik įstatymo nustatytais atvejais.

Šis straipsnis. Banko sąskaitos sutartimi bankas įsipareigoja priimti ir įskaityti pinigus į kliento (sąskaitos savininko) atidarytą sąskaitą… šias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises (valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti).

Šiuo atveju nustatant uzufruktą.

Pasikeitus žemės, statinio ar sodinio savininkui, užstatymo teisė išlieka. Ilgalaikė nuoma gali būti terminuota ar neterminuota.

Jeigu ilgalaikę nuomą nustatantis aktas nenustato kitaip, tai nuomininkas naudojasi išnuomotu nekilnojamuoju daiktu kaip savininkas, tik iš esmės nedidina jo vertės, taip pat neturi teisės keisti jo tikslinės paskirties be savininko sutikimo.

Šiame akte gali būti nurodyta, kad nuomininkas be nuomotojo sutikimo savo teisių negali perleisti kitam asmeniui arba padalyti ilgalaikės nuomos teisės.

Šiame akte nenumatyta kitaip, nuomininkas turi teisę subnuomoti. Subnuomininkas neturi daugiau teisių už nuomininką.

Viešbutis be specialaus susitarimo su viešbutyje apsigyvenusiu asmeniu atsako kaip saugotojas už šio asmens daiktų praradimą, trūkumą ar sugadinimą.

Išvados

Svetimo turto administravimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis atidaus teisės aktų laikymosi ir atsakingo požiūrio į patikėtą turtą. Tik tinkamas administravimas užtikrina turto saugumą ir jo vertės išsaugojimą.

tags: #svetimo #turto #administravimas