Svetimo turto pasisavinimas teismų praktikoje: esminiai aspektai ir LAT nutartys

Šiame straipsnyje aptarsime Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, susijusią su svetimo turto perleidimo dokumentais, sukčiavimu PVM srityje ir didelės vertės svetimo turto pasisavinimu. Aptarsime svarbiausius aspektus, kurie leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę už turtinius nusikaltimus nuo civilinės teisės.

Vagystės atskyrimas nuo svetimo turto pasisavinimo

Doc. dr. R. Merkevičiaus komentaras: Kaip „vagystė“ pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kvalifikuojami ir tokie veiksmai, kai kaltininkas laikinai gauna pasinaudoti turtu (pasimatuoti, pavažiuoti ir pan.) ar atlikti su juo tik technines operacijas (prižiūrėti, panešti ir pan.) ir neteisėtai jį pasiima.

Esminis nusikalstamo „turto pasisavinimo“ (BK 183 str. 1 d.) požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Turto pasisavinimo subjektas yra „specialusis“ - asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žinion.

Bausmės vykdymo atidėjimas

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad, sprendžiant šį klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės.

Sukčiavimo PVM srityje samprata ir šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią, panaudojęs apgaulę, kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kaip sukčiavimas kvalifikuojami ir veiksmai, kuriais siekiama įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti PVM prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas PVM sąskaitas faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus.

Apgaulė PVM sukčiavimo bylose reiškiasi per PVM mokėtojo santykį su VMI pateikiant šiai suklastotas PVM deklaracijas (kartais ir kitus dokumentus) ir taip suklaidinant dėl PVM prievolės dydžio ar teisės į atskaitą apimties. Melagingų duomenų pateikimas mokesčių inspekcijai paprastai susijęs su apgaulinga buhalterine apskaita: apskaitos dokumente (PVM sąskaitoje faktūroje) fiksuojama melaginga informacija apie sandorį, išrašoma PVM sąskaita faktūra dėl sandorio, kurio iš viso nebuvo, sumažinama arba padidinama realiai įvykusio sandorio kaina ir sumokėto PVM suma.

Apgaulė išvengiant PVM reiškiasi suklastotų dokumentų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu.

Tokia veika pagal teismų praktiką paprastai laikoma sukčiavimu panaikinant turtinę prievolę - asmens (fizinio ar juridinio) turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, netekimas remiantis fiktyviu juridiniu faktu, pavyzdžiui, jau minėtais fiktyviais atskaitos ir įskaitos būdais likviduojamas ar sumažinamas į biudžetą mokėtinas PVM.

Sukčiavimas panaikinant turtinę prievolę laikomas baigtu, kai apgaule įtvirtinamas juridinis faktas, panaikinantis turtinę prievolę. Teismų praktikoje sukčiavimas panaikinant prievolę mokėti PVM paprastai laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai mokesčių administratoriui pateikiama PVM deklaracija, kurioje, siekiant apgaule išvengti PVM, įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie į biudžetą mokėtiną PVM sumą.

Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką kvalifikuojant tokią veiką kaip sukčiavimą pagal BK 182 straipsnį būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią panaikinti prievolę į valstybės biudžetą sumokėti PVM, kuri pasireiškia per tai, kad tokios nusikalstamos veiklos organizatoriai, vykdytojai, kurstytojai ir padėjėjai suvokia, kad sukuria valstybei fiktyvią prievolę kompensuoti ūkio subjektui, kurio naudai jie veikia, neva sumokėtą PVM, numato, kad dėl to tas ūkio subjektas įgis fiktyvią teisę į PVM atskaitą, gaus nepagrįstų išmokų iš valstybės biudžeto arba panaikins (sumažins) savo mokestinę prievolę, o valstybės biudžetas dėl to patirs žalą, ir to nori (tiesioginė tyčia).

Išvada dėl kaltininko tyčios turinio daroma, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar kaltininkas, perduodamas suklastotus dokumentus bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, jam nurodo šiuos dokumentus ne tik įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, bet ir jų duomenis panaudoti PVM deklaracijoje.

Veiksmai, kuriais siekiama įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti PVM prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas PVM sąskaitas faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, kvalifikuojami kaip sukčiavimas.

Kvalifikuojant tokią veiką kaip sukčiavimą pagal BK 182 straipsnį būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią panaikinti prievolę į valstybės biudžetą sumokėti PVM, kuri pasireiškia per tai, kad tokios nusikalstamos veiklos organizatoriai, vykdytojai, kurstytojai ir padėjėjai suvokia, kad sukuria valstybei fiktyvią prievolę kompensuoti ūkio subjektui, kurio naudai jie veikia, neva sumokėtą PVM, numato, kad dėl to tas ūkio subjektas įgis fiktyvią teisę į PVM atskaitą, gaus nepagrįstų išmokų iš valstybės biudžeto arba panaikins (sumažins) savo mokestinę prievolę, o valstybės biudžetas dėl to patirs žalą, ir to nori (tiesioginė tyčia).

Didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimas

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

Objektyviai turto pasisavinimas - tai neteisėtas, neatlygintinas, tyčinis kaltininkui svetimo, jam patikėto ar esančio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai.

Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto.

Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas.

Turto pasisavinimo subjektas - specialusis, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žinion. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pvz., esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 183 straipsnį, svarbu nustatyti tiesioginę tyčią, kuri tokios nusikalstamos veikos padarymo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, nori paversti jį savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

Apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgus į įvairias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes - kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar jo žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai, ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt.). Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra.

Nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes fiktyvios sutarties pagrindu įgyti pinigai negali būti nusikaltimo, nustatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, dalykas, nes tai nėra teisėtai priklausantis turtas. Turto pasisavinimo dalykas yra svetimas turtas. Teismų praktikoje aiškiai nurodoma, kad turtas laikomas svetimu, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, t. y. priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui.

Uždarosios akcinės bendrovės, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisinis statusas patvirtina, kad šios bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių (taip pat ir vienintelio akcijų savininko) turto. Uždarosios akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojui ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, akcininkai neturi turtinės teisės valdyti, naudoti ir disponuoti įmonės turtu kaip nuosavu.

Mindaugo Sinkevičiaus byla: LAT sprendimas ir jo motyvai

Buvusio ir vėl esamo Jonavos rajono mero Mindaugo Sinkevičiaus baudžiamoji byla Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nutraukta. M. Sinkevičiaus ir kitos savivaldybių lėšų pasisavinimo bylos stovėjo ar dar stovi ant trijų akmenų, ant trijų kaltinimų: politikai kaltinami tuo, kad pasisavino savivaldybės lėšų, suklastojo avansines apyskaitas, įrašydami ne pagal paskirtį panaudotas (pasisavintas) viešas lėšas, ir piktnaudžiavimu, padariusiu labai didelės žalos mūsų visuomenei.

Kaltinimas piktnaudžiavimu yra didžiausias akmuo, nes jį baudžiamasis kodeksas (BK) apibrėžia kaip sunkų nusikaltimą ir numato tokią pat atsakomybę kaip už kyšio iki 12 500 Eur paėmimą už priešingus tarnybai veiksmus. Kiti kaltinimai M. Sinkevičiui ir kitiems politikams daug lengvesni, juos BK apibrėžia kaip nesunkius nusikaltimus. Tiek svetimo turto pasisavinimas, nesiekiantis 20 000 Eur vertės, tiek paprastas dokumentų klastojimas yra nesunkūs nusikaltimai.

Visų pirma, prisiminkime, ką M. Sinkevičius padarė. Jis ketverius metus pildė kanceliarinių išlaidų apyskaitas (jų užpildė 16, kas tris mėnesius po vieną) ir į jas įtraukė anaiptol ne kanceliarinių išlaidų. Įtraukė telekompanijos sąskaitas už telefoną, kuriuo naudojosi jo žmona, už kabelinę televiziją ir keletą įmokų už lizingu paimtus du televizorius. Šie faktai yra nustatyti teismų ir jų nepaneigė netgi LAT. Iš viso per beveik 4 metus buvo įtraukta netinkamų išlaidų už beveik 1500 Eur. Per mėnesį vidutiniškai pasisavinta po 31 eurą.

LAT daugiausiai dėmesio skyrė didžiausiam į M. Sinkevičių mestam akmeniui - kaltinimui sunkiu nusikaltimu, piktnaudžiavimu. Už piktnaudžiavimą galima nuteisti, jei yra nustatoma, kad nusikaltimu padaryta didelė žala institucijai ar visai savivaldybės ar valstybės valdžiai, žmonių pasitikėjimui institucijomis, valdžia. Žala nebūtinai eurais matuojama, kur kas svarbesnis dalykas - žala žmonių pasitikėjimui.

M. Sinkevičiaus byloje LAT didelės žalos požymį vertino visiškai kitaip. Nors M. Sinkevičius buvo ne mažai kam žinomos bibliotekos, o visos savivaldybės vadovas ir jo pasisavinta suma buvo ne 150, o 1500 eurų, ir savintasi ilgą laiką (tiesa, po palyginus menką sumą), o pasisavinimo nušvietimas žiniasklaidoje buvo nepalyginamai platesnis ir atitinkamai smūgis pasitikėjimui valdžia didesnis. LAT išaiškino, kad įvertinus visas aplinkybes vis tik mesti tokį didelį akmenį kaip kaltinimas sunkiu nusikaltimu (piktnaudžiavimu) į Jonavos merą būtų per daug neproporcinga. Ir pasisavinta suma, LAT vertinimu, vis tik nepakankamai didelė.

LAT paneigė didžiausią kaltinimą M. Sinkevičiui, bet kaip su kitais dviem akmenimis, ant kurių stovėjo Jonavos mero byla? LAT sako, kad atmetus kaltinimą piktnaudžiavimu, ir „kiti jam kaip nusikalstami inkriminuoti veiksmai (pasisavinimas ir dokumentų klastojimas) nėra pavojingi baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės“.

Jei LAT neigia, kad M. Sinkevičiaus veiksmais padaryti didelė žala žmonių pasitikėjimui, ši aplinkybė neturi jokios reikšmės atsakomybei už 1500 Eur pasisavinimą. Savintis svetimų pinigų tokiomis sumomis kaip 1500 Eur nevalia ir nesvarbu, ar tai daro žalą kažkieno pasitikėjimui ar ne.

Čia dar reikia priminti, kad pagal baudžiamąjį kodeksą baudžiamąją atsakomybę užtraukia svetimo turto pasisavinimas, jei turto vertė viršija vos 150 eurų. 1500 eurų pasisavinimas kaip tik patenka į nesunkaus nusikaltimo apibrėžimą.

Savo nutartyje LAT akcentavo, kad M. Sinkevičius pasisavintas lėšas ir dar daugiau grąžino dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ne pats sugalvojo, A. Tapino paragintas, bet taip, tai svarbi aplinkybė, kuri galėtų švelninti jo atsakomybę. Kita vertus, tokia aplinkybė kitų aplinkybių kontekste žemesniems teismams būtų leidusi apsvarstyti atleidimo nuo atsakomybės galimybę, kurios neleido svarstyti kartu inkriminuotas sunkus nusikaltimas - piktnaudžiavimas. LAT mini ir tokią aplinkybę, kad Jonavos savivaldybėje prastai veikė lėšų panaudojimo kontrolės sistema.

Ir bene esmingiausias LAT argumentas - pasirėmimas protingumo principu, taip pat baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio) principu. LAT faktiškai pasakė, kad teismai ir visa teisėsaugos sistema turi teisę net ir nesant įstatyme įtvirtinto pagrindo, savo nuožiūra (žinoma, motyvuotai) atsisakyti persekioti ar nuteisti asmenis už nusikaltimus, kurie, jų manymu, nėra pakankamai pavojingi, kad būtų verti persekiojimo ar nuteisimo.

Nusikalstamos veikos mažareikšmiškumas

Baudžiamajame įstatyme nėra nurodytos nusikalstamos veikos, kurias padarius negali būti sprendžiama, ar jos nėra mažareikšmės. Nusikalstamos veikos mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nusikalstama veika mažareikšme yra pripažįstama tada, kai ji atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo sudėtis straipsnio dispozicijoje nenustatyta.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.

Nors padarytos žalos dydis savaime negali būti laikomas nereikšmingu, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, vertintinas ne vien žalos dydis, bet ir turto sugadinimo pobūdis, vieta bei sugadinimų reikšmingumas. Šiuo atveju buvo sugadinta nepagrindinė automobilio dalis - bamperis, kuris buvo tik įskeltas, o transporto priemonė po įvykio liko tinkama eksploatuoti. Nukentėjusiojo naudojimasis automobiliu nebuvo nei apribotas, nei iš esmės apsunkintas. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad sugadintas automobilis nebuvo naujas, o jau naudotas.

Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog nusikalstamos veikos padariniai nėra tokio masto, kad nuteistajai negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis.

Bausmių skyrimo politika Lietuvoje

Teisės teoretikai ir praktikai pripažįsta, kad bausmių skyrimo politika Lietuvoje nėra subalansuota. 2012 m. pradžioje laisvės atėmimo vietų įstaigose buvo apie 10 tūkst. asmenų. Tarptautinių organizacijų duomenimis, pagal įkalintų asmenų skaičių 100 000 gyventojų Lietuva Europoje prilygo Baltarusijai ir nusileido tik Rusijai bei Azerbaidžanui.

Dėl laisvės atėmimo vietų perpildymo asmenys, esantys laisvės atėmimo vietų įstaigose, kreipiasi į teismus dėl netinkamų sąlygų konstatavimo ir atitinkamai dėl neturtinės žalos priteisimo. Pavyzdžiui, 2010 m. su prašymu įvykdyti teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjui priteista neturtinės žalos už netinkamas kalinimo sąlygas, į Teisingumo ministeriją kreipėsi 1 asmuo, kuriam buvo išmokėta 1000 Lt neturtinės žalos. 2011 m. dėl neturtinės žalos išmokėjimo kreipėsi 10 asmenų (išmokėta 9800 Lt), 2012 m. - 25 asmenys (išmokėta 83 028,15 Lt), o 2013 m. Lietuvoje atliktų mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad 50 proc. visų nuteistų asmenų galiausiai yra įkalinami laisvės atėmimo vietų įstaigose.

BK pataisose siūloma įvesti alternatyvias bausmes - baudą, laisvės apribojimą ar areštą - už kai kuriuos nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu teismai gali skirti tik laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad teismai kiekvienu konkrečiu atveju galėtų spręsti, kokią bausmės rūšį (laisvės atėmimą, areštą, laisvės apribojimą ar baudą) skirti kaltinamajam. BK pataisos dar bus svarstomos Seime.

Statistika: Įkalintų asmenų skaičius Lietuvoje

Ši lentelė iliustruoja neturtinės žalos priteisimo tendencijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų:

tags: #svetimo #turto #pasisavinimas #teisejas