Šiame straipsnyje aptariama baudžiamoji ir administracinė atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą Lietuvoje, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais.
Baudžiamoji Atsakomybė už Svetimo Turto Sunaikinimą ar Sugadinimą
Baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnyje.
Baudžiamojo Kodekso 187 Straipsnis: Turto Sunaikinimas ar Sugadinimas
Pagal BK 187 straipsnį, baudžiamoji atsakomybė taikoma už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Šis nusikaltimas susijęs su nuosavybės teise ir apima tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį svetimą turtą.
Objektas: Nuosavybė.
Dalykas: Svetimas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, įskaitant daiktus, išimtus iš civilinės apyvartos. Išimtį sudaro turto sugadinimas, kuris sudaro savarankišką nusikalstamą veiką, pavyzdžiui, transporto priemonių ar kelių sugadinimas (BK 280 str.), antspaudų (BK 303 str.) ar valstybinių simbolių išniekinimas (BK 127 str.).
Objektyvioji pusė: Veika, pasekmės ir priežastinis ryšys. Nusikaltimas gali būti padaromas tiek veiksmais, tiek neveikimu. Pavyzdžiui, asmuo turi pareigą rūpintis turtu, bet nevykdo savo pareigų. Būtinasis požymis yra padariniai - turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Asmuo negali būti atsakingas už atsitiktinius padarinius, kurie nebuvo būdingi šiam veiksmui.
- Sunaikinimas: Tai poveikis turtui, dėl kurio turtas nustoja egzistuoti, praranda vertę ar tampa netinkamas naudoti pagal paskirtį (pvz., sudeginimas, susprogdinimas, sudaužymas). Sunaikintas turtas netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės ir negali būti naudojamas pagal funkcinę paskirtį.
- Sugadinimas: Tai poveikis turtui, dėl kurio turtas iš dalies nuvertėja ar praranda naudingąsias savybes. Toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį (pvz., sudaužyti automobilio šviestuvai, sulaužytos namų durys).
Tiek sunaikinimas, tiek sugadinimas turi atitikti neteisėtumo požymį, nes gali būti atvejų, kai tai daroma savininkui leidus, vykdant teismo sprendimą, esant tam tikram ūkiniam poreikiui arba būtinajam reikalingumui ir pan.
Subjektas: Asmuo, sulaukęs 16 metų.
Subjektyvioji pusė: Baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą galima esant tyčiai (tiesioginei ar netiesioginei). Motyvai gali būti įvairūs.
Svarbu pažymėti, kad nuosavo turto sunaikinimas ir sugadinimas nekvalifikuotinas pagal BK 187 ir 188 straipsnius, tačiau tam tikrais atvejais gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal kitą BK straipsnį, pavyzdžiui, už viešosios tvarkos pažeidimą.
Šis nusikaltimas gali būti kitų nusikalstamų veikų sudėtine dalimi. Kai turto sunaikinimas ar sugadinimas buvo vien tik šių nusikalstamų veikų padarymo būdas ar padarinys, veika paprastai nekvalifikuojama pagal BK 187 ar 188 straipsnį.
Turto Sunaikinimas ar Sugadinimas Dėl Neatsargumo
Baudžiamojo kodekso 188 straipsnis numato atsakomybę už turto sunaikinimą ar sugadinimą dėl neatsargumo.
Nusikalstamu Būdu Gauto Turto Įgijimas arba Realizavimas
Baudžiamojo kodekso 189 straipsnis apibrėžia atsakomybę už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą arba realizavimą.
Objektas: Nusikalstamu būdu gautas turtas.
Dalykas: Tiek turtas, gautas padarius nusikaltimą, tiek ir turtas, gautas padarius baudžiamąjį nusižengimą. Tai netaikoma nusikalstamu būdu pagamintiems daiktams ar vagystėms. Atsakomybė taikoma tik už iš anksto nepažadėtą nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimą ar realizavimą.
Veika pasireiškia alternatyviais veiksmais:- Įgijimas: Turto gavimas.
- Naudojimas: Turto naudojimas.
- Realizavimas: Turto pardavimas ar kitoks perleidimas.
Nusikaltimo sudėtis yra formali, skaičiuojama nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimo arba jo realizavimo momento. Asmuo, trauktinas atsakomybėn, turi būti ne jaunesnis kaip 16 metų. Atsakomybės subjektu gali būti ir juridinis asmuo.
Būtina tiesioginė tyčia - turėti turtinę naudą iš to arba padėti kitam asmeniui išvengti atsakomybės.
Esant tokiai konkurencijai, prioritetas suteiktinas specialiajai normai.
Administracinė Atsakomybė už Svetimo Turto Sunaikinimą ar Sugadinimą
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) taip pat numato atsakomybę už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą.
Administracinių Nusižengimų Kodekso 115 Straipsnis: Tyčinis Turto Sunaikinimas ar Sugadinimas
Pagal ANK 115 straipsnį, už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą numatoma administracinė atsakomybė. Tai apima atvejus, kai žala padaryta neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Visais atvejais dėl tyčinio turto sunaikinimo ar sugadinimo turi būti nukentėjusio asmens skundas registruotas policijoje, tuomet pradedama administracinio nusižengimo teisena, siekiant nustatyti asmenį, padariusį administracinį nusižengimą.
Praktiniai Pavyzdžiai ir Statistiniai Duomenys
Širvintų rajono policijos komisariato duomenimis, 2018 m. pagal ANK 115 straipsnį buvo pradėta 12 administracinio nusižengimo teisenų, surašyti 5 protokolai (iš jų dėl apgadintų automobilių pradėtos 4 teisenos, nustatyti du pažeidėjai). 2019 m. iki birželio 1 d. pradėtos 8 administracinio nusižengimo teisenos, surašyti 3 protokolai (iš jų dėl apgadintų automobilių ANK teisenų nepradėta). 2018 m. buvo pradėti 8 ikiteisminiai tyrimai, pagal BK 187 str. „Turto sunaikinimas ar sugadinimas“, kai nukentėjusiajam padaryta žala viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius. Šiais 2019 m. yra pradėti 8 ikiteisminiai tyrimai.
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) duomenimis, nuo 2020 m. pradžios dėl konteinerių suniokojimo į teisėsaugą kreiptasi 41 kartą. Per šį laikotarpį buvo fiksuoti 37 sudeginimo atvejai, 1 susprogdinimas, 2 konteinerių korpuso sulaužymo atvejai ir 1 tyčinio maišo supjaustymo atvejis. Dėl neatsakingai gyventojų išmetamų atliekų per metus sugadinama vidutiniškai 30 pusiau požeminių atliekų konteinerių.
Darbuotojo Atsakomybė už Padarytą Žalą Darbdaviui
Advokatų kontoros „TGS Baltic“ darbo teisės advokatė Indrė Mažeikaitė paaiškina, kuriais atvejais darbuotojui už padarytą žalą gali būti taikoma atsakomybė pagal Darbo kodeksą (DK), kokia ji galėtų būti ir kokie ribojimai taikomi.
Kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Nors 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus dabartiniam (DK) buvo atsisakyta su darbuotojais sudaromų visiškos materialinės atsakomybės sutarčių, tačiau visiško darbuotojų padarytos žalos atlyginimo DK neatsisakyta, jis reglamentuojamas kitaip: žalos atlyginimą susiejant su žalą padariusio darbuotojo kaltės forma.
Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, tačiau jos dydis negali viršyti daugiau nei 3 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių. Jei žala buvo padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo - ne daugiau nei 6 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių. Yra atvejų, kai darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą be apribojimų, pavyzdžiui, jei žala padaryta tyčia, neblaivaus darbuotojo, buvo pažeista pareiga saugoti konfidencialią informaciją ir kt. atvejais numatytais DK.
Darbuotojui atsakomybė pagal DK gali būti taikoma tik nustačius žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp žalos ir darbuotojo neteisėtų veiksmų, kaltę, taip pat nustačius dvi papildomas specialiąsias atsakomybės sąlygas: šalys pažeidimo metu buvo susijusios darbo santykiais, o žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.
Darbuotojo padaryta žala darbdaviui taip pat galėtų būti laikoma: sugadinti įrenginiai, darbo priemonės, darbdavio automobiliai, konfidencialios informacijos pasisavinimas ar atskleidimas, darbuotojo netinkamai pagaminta ar paruošta produkcija, darbuotojo darbo pareigų neatlikimas, pavyzdžiui, nepagaminti produktai ir pan.
Nustatant darbuotojo atlygintinos turtinės žalos dydį yra vertinama:
- Turto vertė, jo nusidėvėjimas.
- Ar darbdavys ėmėsi priemonių siekiant išvengti žalos atsiradimo, t.y. ar buvo laikomasi privalomų teisės aktų reikalavimų, ar buvo įtvirtinta pareiga darbuotojams elgtis saugiai ir, pavyzdžiui, išjungti elektros prietaisus, ar darbdavys anksčiau toleruodavo darbuotojų daromus pažeidimus, pavyzdžiui, paliktus neišjungtus elektros prietaisus ir pan.
- Darbuotojo kaltės laipsnis ir veiksmai siekiant išvengti žalos. Pavyzdžiui, ar sužinojus apie gaisrą darbuotojas iškvietė tarnybas, ar gaisrą ignoravo, apsimetė, kad nematė ir pan.
- Faktas, kiek patirtai žalai atsirasti įtakos turėjo darbdavio veiklos pobūdis ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika.
Darbdaviui prieš reikalaujant iš darbuotojo(ų) atlyginti žalą, rekomenduotina žalos padarymo aplinkybes ištirti nuodugniai, sudarant tyrimo grupę ir pavedant jai pateikti išvadą dėl žalos padarymo aplinkybių, kaltų asmenų, žalos dydžio ir pan.
Pareigos ir Taisyklės Turi Būti Aiškios
Tam, kad būtų kuo mažesnė žalos atsiradimo rizika darbe, o jai atsiradus būtų rasti ir darbdavio, ir darbuotojo atžvilgiu teisingi sprendimai, darbdavys turėtų aiškiai apibrėžti darbuotojų pareigas vidiniuose teisės aktuose, pavyzdžiui, darbo tvarkos taisyklėse. Darbuotojai su tokiomis tvarkomis ar taisyklėmis turėtų būti supažindinti raštu, jos turėtų būti aiškiai iškomunikuotos, paaiškinant, ko iš darbuotojų tiksliai tikimasi. Taip pat darbdavys turėtų nustatyti ir žalos tyrimo procesą bei kas vyksta toliau, jau kilus žalai įmonėje.
Net ir raštu nustačius darbuotojo pareigas, bet jų nesilaikymą toleruojant, ir tik iškilus žalos atvejui reikalaujant iš darbuotojo ją atlyginti, tokios aplinkybės gali būti vertinamos ne darbdavio, bet darbuotojo naudai. Todėl darbdavys turi nepamiršti ir faktiškai kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi jiems nustatytų pareigų, o nustačius pažeidimo atvejus, net ir nesant žalos, aktyviai reaguoti, imtis atitinkamų priemonių.
Prevencinės Priemonės ir Gyventojų Dalyvavimas
Siekiant užtikrinti turto saugumą, rekomenduojama imtis prevencinių priemonių: apšviesti teritoriją, įsirengti vaizdo stebėjimo kameras ir registruoti jas portale www.epolicija.lt. Taip pat raginama gyventojus burtis ir kurti „Saugios kaimynystės“ grupes. Kilus klausimams, siūloma kreiptis į policijos pareigūnus.
VAATC direktorius Tomas Vaitkevičius ragina gyventojus pranešti apie vandalizmo atvejus policijai, pabrėždamas, kad tik bendradarbiaujant galima sumažinti nusikalstamumą ir užtikrinti viešąją tvarką.
Šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma teisine konsultacija. Norint gauti išsamią teisinę konsultaciją, rekomenduojama kreiptis į teisininką.
tags: #svetimo #turto #sugadinimas #atsakomybe