Šviesolaidinis internetas tampa vis populiaresnis, o galimybė jį įsivesti į nuosavą namą - vis labiau prieinama. Vis dėlto, ne visi žino, kokie yra šio proceso ypatumai ir ką reikėtų apsvarstyti prieš priimant sprendimą.
Šviesolaidinio kabelio skerspjūvis
Šviesolaidžio prieinamumas individualiems namams
Tai, kad jau keli metai kaip jie šviesolaidį įvedinėja ir į individualius namus, anokia čia naujiena.
Iki šiol norintys įsivesti į nuosavą namą turėjo padengti beveik visas išlaidas. Sutarties užtenka tik tais atvejais, kai iš to paties kvartalo/rajono daug žmonių pateikia prašymus šviesolaidžiui, bet tada kiekvienas turi pasirašyti 3 m. sutartį internetui IR televizijai. Ir didelis kiekis prašymų vis tiek nieko negarantuodavo.
Tačiau yra ir išimčių. Pas mus ir lygiai tas pats buvo kaime, vedė visiems kas norėjo šviesolaidį internetą ir jokių parašų prieš tai rinkti nereikėjo. Tryjų metų sutartį pasirašėm dėl interneto ir viskas, priedo visą kabelį tvarkingai pravedė nuosavam name, dvi sienas betonines reikėjo pragręžti tik. Jokios TV nepasijungėm. Čia jau kaip sekasi kam, planiniai manau buvo tinklo plėtimo darbai, galbūt padėti dėkinga ir pro ten reikėjo praeiti norint pasiekti kitus rajonus ar apgyvendinimas tankus.
Pavyzdžiui, perkant namų valdos sklypą Antežeriuose, Vilniaus rajone, nurodoma, kad šalia sklypo ribų yra šviesolaidinio interneto kabelis.
RAIN projektas ir jo įtaka
Kad yra šviesolaidis pagal RAIN projektą, to dar neužtenka - reikia rasti "durną" operatorių, kuris pirktų didmenines ryšio paslaugas ir jas perpardavinėtų mažmena galutiniams vartotojams. O pasidomėjus didmeninėm kainom, kažkaip labai jau nepatraukliai viskas atrodo, o gyventojų skaičius mažas, tai... Įsukamas.
Kliūtys ir sprendimai plečiant šviesolaidinius tinklus
Prieš 10 metų Lietuva pirmavo visoje Europoje šviesolaidinio tinklo aprėptimi, o šiai dienai yra tik ES vidutiniokė ir šio tinklo aprėpties augimas paskutinius 3 metus Lietuvoje sustojo ties 78 proc. riba.
RRT šiemet siekė išsiaiškinti, kodėl šviesolaidinių tinklų plėtra Lietuvoje yra sustojusi, ir apklausė paslaugų teikėjus. Tarp 7 pagrindinių kliūčių tiesti naujus gigabitinius tinklus atsidūrė tinkamos infrastruktūros stoka ar žemės savininkų keliamos kliūtys, informacijos apie planuojamas statybas stoka, leidimų gavimo kliūtys.
Viena iš priemonių, galinčių paspartinti gigabitinių tinklų plėtrą - tobulinti LR įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus pašalinant nepagrįstas administracines ir technines kliūtis. Siekiant spartesnės ir efektyvesnės gigabitinio ryšio plėtros, yra būtinas žingsnis, kad ryšių kabeliai ar kanalai jiems tiesti taptų neatsiejama kelių, gatvių bei geležinkelio infrastruktūros dalimi.
Šviesolaidžio tinklų plėtra turi tapti valstybės prioritetu, o ne atskirų ryšio paslaugų teikėjų, žemės sklypų savininkų bei kelių valdytojų neišsprendžiamų ginčų objektu.
Jei norime, kad Lietuvos vardas vėl būtų siejamas su skaitmenine pažanga Europoje, turime keisti požiūrį į infrastruktūrą.
Apibendrinant, šviesolaidinio interneto įvedimas į nuosavą namą Lietuvoje yra procesas, kuris priklauso nuo įvairių faktorių: operatoriaus politikos, vietovės, tinklo plėtros planų ir teisinės bazės. Tačiau, tobulinant įstatymus ir skiriant didesnį dėmesį infrastruktūrai, šviesolaidinis internetas gali tapti dar prieinamesnis kiekvienam.