„Swedbank“ Lietuvos padalinys paskelbė aukcioną, kuriame parduodamas keturių žvaigždučių viešbutis „Europa Royale Riga“. Pradinė kaina siekia 5,97 mln. eurų.
Viešbučio istorija ir dabartinė situacija
Keturių žvaigždučių viešbutis „Europa Royale Riga“ veikė nuo 2006 metų. Pastatas, kuriame buvo įsikūręs viešbutis, iškilo 1876 metais ir jį statė legendinės Latvijos istorijoje asmenybės - seras Antonas Benjaminas su žmona Emilija. Pastatas, dar vadinamas „Benjaminų namais“, 2006 metais buvo rekonstruotas.
Viešbutis priklauso bankrutavusiai įmonei SIA „Europa Group“, kurią valdė Romualdas Barauskas ir Arūnas Beleška. Šiuo metu lietuvių valdytai „Europa Group“ bankroto procedūra pradėta praėjusių metų lapkričio 5 dieną, rodo Registrų centro duomenys. O oficialiai bankrutavusia įmonė paskelbta šių metų liepą.
Įmonės bankroto administratorius Vaidas Jakaitis informavo, kad kiti „Europa Royale“ viešbučiai Vilniuje, Druskininkuose ir Rumunijoje bankrutavusiai „Europa Group“ nepriklauso.
Aukciono sąlygos
Kartu su keturių ir dviejų aukštų pastatais aukcione parduodama ir žemės sklypas, ant kurios jie pastatyti. Aukcionas vyks iki rugsėjo 13 dienos.
Potencialūs pirkėjai ir pastato pritaikymas
Nekilnojamojo turto pardavėjai prakalbo apie tai, kad tai puiki vieta prabangiam viešbučiui, tačiau senamiestyje jau dirbantys apgyvendinimo įstaigų savininkai šypsosi klausydami tokių kalbų ir sako, kad žmonės, kurie siūlo Lietuvos bankui (LB) priklausantį pastatą pertvarkyti į viešbutį, turbūt nelabai įsivaizduoja, ką Lietuvoje reiškia verslo reikalavimams pritaikyti saugomą pastatą ir kad toks ilgalaikis darbas su neprognozuojama baigtimi, vargu ar sudomins stambius užsienio investuotojus.
„Kaip komercinis objektas Lietuvos banko pastatas nelabai įdomus, nes ten nėra automobilių stovėjimo vietų klientams. Tačiau kaip ypatingai prabangių butų namas, LB gali būti įdomus, nes vieta gera, rami“, - sako „Šekspyro“ viešbučio savininkas Saulius Arvasevičius.
NT bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis įžvelgia perspektyvą: „LB pastatų kompleksas tikrai ras komercinį pritaikymą. Tačiau tiksliai pasakyti kas jame bus sudėtinga tiksliai nežinant kokia patalpų vidinė struktūra, kiek veiklą riboja paveldosaugos reikalavimai. Tačiau spėju, kad apie 10 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatas bus naudojamas kelioms reikmėms“.
S. Vagonio skaičiavimu, 10 tūkst. kvadratinių metrų viešbutis jau būtų pakankamai didelis. Logiškiau būtų pastate steigti keletą atskirų objektų: biurus, viešbutį, prabangius butus.
Verslininkai mato kitaip. „Tie, kurie galvoja, kad buvusio Lietuvos banko vietoje verta kurti viešbutį, greičiausiai nėra susidūrę su tuo, ką reiškia verslo objektu paversti saugomą paveldo objektą“, - pastato perspektyvas vertina „Šekspyro“ viešbučio savininkas Saulius Arvasevičius.
S. Arvasevičius vardina: „Pastato vieta puiki, tačiau tuo jo privalumai ir baigiasi. Pradėjus vystyti liks tik galvos skausmas. Jis nepritaikytas komerciniai paskirčiai, norint rekonstruoti vien gauti leidimus bus ypatingai sudėtinga. Kiemas mažas, rūsyje daugiau stovėjimo vietų neįrengsi. Be to, jo plotas per mažas, kad būtų įdomus dideliems tinkliniams žaidėjams“.
Verslininkas sako, kad didieji apgyvendinimo tinklai, kurie ateina į Vilnių, geriau perka brangų sklypą, kuriame gali statyti tokį objektą, kurio jie nori, o ne tokį, kokį leis. Be to, paveldosauginio objekto pritaikymas verslui ypatingai brangus malonumas.
„Investiciniai fondai, kurie ieško patrauklių objektų, nenori investuoti į objektus, kurių vystymo laikas ir perspektyvos neprognozuojamos, priklauso nuo politikų valios“, - rizikas įvardina S. Arvasevičius ir sako, kad senamiestyje yra objektų, kuriuos žmonės, įskaičiuojant derinimus ir statybas „paleidinėjo“ dešimt metų, nors normalus viešbučio atsipirkimas 15 metų.
S. Vagonis įvardina ir sumą, kurią pirkėjai sutiktų mokėti už tokioje vietoje esančius butus. Jei statybos vyktų šiandien, už tokį objektą būtų prašoma nuo 4 tūkst. eurų už kvadratinį metrą.
Trūksta stovėjimo vietų. Kokia bus prašoma kaina už kompleksą neaišku. Tik LB valdybos nutarimu yra patvirtinta, kad orientacinė rekonstrukcijos ir statybų darbams skirta suma yra iki 23,3 mln. Eur. Įgyvendinus projektą ir sumažinus įvairias veiklos išlaidas investicijos turi atsipirkti per 10 metų. Ekspertų vertinimu, efektyviausias scenarijus - visą LB veiklą perkelti į Žirmūnus, Centre paliekant tik lankytojų pamėgtą Pinigų muziejų.
Lietuvos banko pastatų komplekso istorija
Lietuvos banko pastatų kompleksą sudaro keletas pastatų: Gedimino pr. 6, Totorių g. 2/8 ir Totorių g. 4. Seniausias yra Gedimino pr. ir Totorių g. kampe įsikūręs pastatas (cokoliniame ir pirmame jo aukštuose įsikūręs Pinigų muziejus). Jis statytas kaip pirklio namas ir kelis kart rekonstruotas 1875-1888 m. (architektas N. Čaginas), savininkai daug kartų keitėsi.
Pagrindinis LB pastatas (Gedimino pr. 6) pastatytas 1889-1891 m. (architektas V. Gorskis) kaip Vilniaus žemės bankas. Kiemo priestatai pastatyti vėliau. Tai pirmas pastatas Vilniuje statytas specialiai bankui ir buvo įrengtas su iki šių dienų išlikusia ir tuo metu labai modernia saugykla su 36 cm storio originaliomis seifinėmis durimis, specialiai pagamintomis Berlyne. Tame pačiame pastate ilgą laiką veikė ir Vilniaus privatus komercijos bankas.
Vilnių užėmus Lenkijai šiame pastate išliko bankai tais pačiais pavadinimais, o sovietinės okupacijos metais čia įsikūrė SSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinė kontora, vėliau pervadinta į Lietuvos respublikinį banką. 1990 m. pastatas pamažu perėjo Lietuvos banko žinion. Centrinis Lietuvos banko pastatas 2003 m. gruodžio 30 d. įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Penkiaaukštis pastatas Totorių g. 4 pastatytas 1966 m. (arch. J. Kriukelis) ir taip pat buvo naudojamas bankininkystės veiklai.
Kiti viešbučių rinkos įvykiai Lietuvoje
Sostinės Didžiojoje gatvėje esantis penkių žvaigždučių viešbutis „Radisson Blu Royal Astorija“ šiuo metu renovuojamas, o 2023 m. pradžioje pradės veikti „Radisson Collection Royal Astorija“. Į jo atnaujinimą „AAA Holdingas“ investuoja 6 mln. Eur, kad atitiktų aukštesnius „Collection“ viešbučiams keliamus standartus.
Tuo metu keturių žvaigždučių „Park Inn“ greta Vilniaus oro uosto atidarytas 2020 m. Į 120 kambarių viešbutį investicijų bendrovės „I asset management“ fondas investavo 10 mln.
Sostinės Ceikinių g. 3 baigiamą plėtoti viešbutį ir automobilių aikštelę iš „Merko būsto“ perka UAB „Hekon“, priklausanti įmonei „Orbis S.A.“, pranešta per „Nasdaq“ biržą. Tai pirmasis Lietuvoje ekonominės klasės viešbutis, į kurį investuoja Lenkijos „Orbis Hotel Group“, kuri regione atstovauja savo akcininkę Prancūzijos „Accor Hotels“.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 3 „Ibis“ viešbučiai - Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. „Accor Hotels“ tinklui taip pat priklauso Vilniuje veikiantis „Novotel“ bei Marijampolėje esantis „Mercure“. Pastarąjį prekės ženklą praėjusių metų pabaigoje franšizės pagrindu įsigijo Birštono kurorto viešbutis „Royal SPA Residence“.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos duomenimis, šiemet pradėjo veikti „Loop Hotel“ (113 kambarių), senamiestyje duris atvėrė „Pacai“ (105 kambariai), balandį buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijoje atidarytas 4 žvaigždučių „Courtyard by Marriott Vilnius City Center“ (199 kambariai), darbai baigiami „Radisson Blu Hotel Lietuvos“ priestate (165 kambariai), II ketvirtį Maironio g. pradės veikti naujas 90 kambarių viešbutis „Vilnia“.
Planuojama, kad naujai rekonstruotas viešbutis duris svečiams atvers jau šių metų vasarą. Po rekonstrukcijos darbų viešbučio komplekso patalpų plotas sieks 8,4 tūkst. kvadratinių metrų. Planuojama, kad naujajame pastate iš viso bus įrengti 105 nauji erdvūs kambariai, keletas restoranų, konferencijų salės, sporto klubas ir SPA su vandens zona. Rekonstruojant viešbutį atsižvelgta ir į tvarumo aspektus: įrengtos išteklių valdymo, VRV šaldymo ir šildymo sistemos, bei, prisidedant prie atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo, įrengta saulės elektrinė.
tags: #swedbank #parduodamas #turtas #viesbutis