Tado Ivanausko Sodyba Obelynė: Gamtos ir Kultūros Oazė

Tado Ivanausko Obelynės sodyba-memorialinis muziejus - profesoriaus Tado Ivanausko ir jo žmonos Honoratos Paškauskaitės-Ivanauskienės sukurta gamtos ir kultūros erdvė. Obelynė, įsikūrusi šalia Kauno ant Nemuno kranto, garsėja kaip mokslo ir kultūros centras. Ši sodyba, sukurta garsaus gamtininko Tado Ivanausko rankomis, traukia lankytojus savo ramybe ir istorija.

Nuo 2022 metų restauruotame gyvenamajame name veikia memorialinis muziejus, kviečiantis ne tik sužinoti apie Ivanauskų šeimos gyvenimą ir darbus, bet ir patirti pačią Obelynę: vaikščioti jos takais, stebėti augalus, susipažinti su vaismedžių veislėmis ir atrasti vietos sluoksnius gyvoje aplinkoje. Lankytojai kviečiami užeiti į restauruotą Honoratos ir Tado Ivanauskų gyvenamąjį namą - užmiesčio vilą, kurioje šiandien veikia memorialinis muziejus.

Kauno rajono muziejus turi daugiau kaip 20 000 eksponatų (2024). 2020 pradžioje atidaryta T. Ivanausko Obelynės sodyba-memorialinis muziejus. Gamtininko Tado Ivanausko Obelynės sodyboje-memorialiniame muziejuje (Akademija, Kauno r.) verda veiksmas: restauratorių komanda konservuoja ir atkūrinėja XX a. pradžios Tado ir Honoratos Ivanauskų namo interjero polichrominį dekorą su „art deco“ stiliui būdingais ornamentais.

Direktoriaus teigimu, muziejus tampa atviresnis lankytojams, nes pernai Kauno rajono savivaldybės taryba galutinai iš paveldėtojų perėmė Obelynę - 4 ha teritoriją su sodyba, statiniais, parku, sodu, kur auga 220 obelų, kurias įskiepijo pats T.Ivanauskas arba išvedė veisles ir augino. Dabar ši sodyba yra Kauno rajono muziejaus padalinys.

Šiuo metu derinamas tai numatantis kultūros ministro įsakymas. Pagal projektą, sodyba bus saugoma viešajam pažinimui ir naudojimui. Jos vertingosios savybės yra architektūrinio, istorinio, memorialinio pobūdžio. Vertingais laikomi ir sodybos kraštovaizdis bei želdynai.

Sodybos Kūrimo Istorija

1920 m. Honoratos Paškauskaitės-Ivanauskienės ir Tado Ivanausko šeima įsigijo žemės sklypą pakaunėje (dabar - Akademijos Obelynės g. Kauno rajone) ir 1925 m. Profesoriui buvo labai svarbūs jo vaikystės namai - Lebiodkos dvaras (Gardino srityje), todėl ir inžinieriaus Noacho Bero Joffės 1924 m. Po T.Ivanausko mirties 1970 m. 8,3 ha užėmusią sodybą paveldėjo jo įdukra Eleonora Baltuškevičienė su savo šeima - Algirdu Baltuškevičiumi bei dviem sūnumis.

1924 m. inžinierius Noachas Beras Joffė suprojektavo jiems gyvenamąjį namą, su profesoriui brangių vaikystės namų - Lebiodkos dvaro (Gardino srityje, Vosyliškių parapijoje) - elementais: erkeriais, bokšteliais, balkonėliais, terasomis. T. Ivanauskas yra užsiminęs, kad statybos kiek užsitęsė, nes pritrūko lėšų. Galiausiai valdose atsirado gyvenamasis namas, sodininko namas, klojimas ir paukštidė. Buvo įkurtas sodas ir parkas.

1925 m. gegužės 25 d. buvo oficialiai pradėtos pastato statybos. 1927-1970 m. Obelynės sodyboje gyveno žinomas gamtininkas, profesorius, Lietuvos zoologijos sodo įkūrėjas Tadas Ivanauskas.

Tado Ivanausko sodyba Obelynėje apie 1935 m.

Sodybos Nacionalizacija ir Atkūrimas

Sovietmečiu sodyba nusavinta, priskirta Lietuvos žemės ūkio akademijai kaip bandomoji bazė, kurioje buvo atliekamos studentų praktikos. Po Antrojo pasaulinio karo teritorija buvo nacionalizuota, o T.Ivanauskui palikta tik 15 arų prie pastatų. 1963 metais Obelynė perduota tuometinės Žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultetui.

Atkūrus Nepriklausomybę, nuosavybė grąžinta Baltuškevičių šeimai. Vis dėlto, A.Ivanauskas nenurimo dėl Obelynės ir galiausiai pasiekė savo - pusę žemės Baltuškevičiai jam padovanojo, o šis gautą dalį nedelsdamas pardavė privatiems vystytojams. Mirus Eleonorai, sodybą paveldėjo jos sūnūs - Raimondas ir Tadas.

Kadangi nuo 2015 m. namą Obelynėje patikėjimo teise globojo Kauno rajono savivaldybė, T.Baltuškevičius galiausiai išreiškė norą ją parduoti. 2019 m. pabaigoje Tadas Baltuškevičius sodybą pardavė Kauno rajono savivaldybei. Namas tapo muziejumi, o šių metų vasarą pakvies lankytojus pažvelgti į atnaujintas sienas, grindų ir stogo dangą, langus bei autentiškus baldus.

Architektūra ir Interjeras

Ypatinga namo vertė - interjeras, kuriame išlaikytas tarpukario Kauno modernizmo dvasia: lankytojai mato autentiškus baldus ir namų apyvokos ir buities reikmenis, atpažįsta to meto estetiką - lietuvišką art deco stilių: aiškiomis formomis, santūriai elegantiškomis linijomis ir dekoru, atkartojančiu liaudies meną. T. Ivanauskas į Obelynę iš buto V. Putvinskio g. 33 su šeima atvykdavo gegužės mėnesį, o į Kauną sugrįždavo tik rugpjūčio 31-ąją.

Interjero tyrimų metu buvo atidengta, kruopščiai konservuota ir restauruota sienų polichromija: po sovietinio laikotarpio sienų apkalimais atsivėrė nuo XX a. 3 - 4 dešimtmečių išlikę frizai su stilizuotomis tulpėmis, augaliniais ir geometriniais motyvais. Kiekvienas kambarys turi savitą ornamentiką ir spalvinę paletę.

Kauno rajono savivaldybė jau remontavo prakiurusį stogą, įrengė sanitarinį mazgą, tvarkė verandą, įrengė priešgaisrinę signalizaciją. „Turime unikalų žmogų, ir tas objektas, kuris išsaugojo visa esybe jo autentiškumą, jo gyvenseną, gyvenimo artefaktus, jis neabejotinai vertas valstybinės apsaugos“, - BNS sakė Z.Kalesinskas.

Restauruotos sienos Obelynėje

Slėptuvės atradimas

Kol name gyveno Ivanauskai ir paveldėtojai - antras aukštas buvo užvertas lankytojams. Ten buvo įrengti šeimininkų miegamieji ir laboratorija. Niekas negalėjo net pagalvoti, kad 2024-aisiais atliekant pastato restauraciją, elektrikai netikėtai atras slėptuvę sienoje su tikru lobiu - tarpukario šaulės uniforma, įdėta pintoje dėžėje.

Paaiškėjo, kad tai pirmoji šaulės Honoratos Ivanauskienės uniforma: suknelė, kepurė, raištis. Uniformą ji nusižiūrėjo nuo šiaurės šalių šaulių ir pasisiuvo. Uniformą puošia inicialai „VP 1“, kurie galėtų reikšti „Pirmasis vadų pulkas“. Kaip žinia, H. Ivanauskienė Lietuvos šaulių sąjungoje įkūrė moterų šaulių sekciją. Palėpėje dėžėse rasti ir T. Ivanausko frakas, H. Ivanauskienės suknelė, spauda.

Sodybos Parkas ir Sodas

4,03 ha Obelynės plote ypatingai svarbi dalis - parkas - viena turtingiausių šalies dendrologinių kolekcijų, kurioje sukaupta maždaug 250-300 rūšių ir formų medžių bei krūmų (tarp jų - gausi spygliuočių įvairovė). Išskirtiniai sodo akcentai - prof. T. Ivanausko išvesta veislė „Vytis“ ir Lietuvoje itin reta „Vilhelminis“ (sin. „Kaizeris Vilhelmas“) - fiksuota kaip vienintelė šios veislės vieta Lietuvoje, kur auga 9 vaismedžiai.

Prof. T. Ivanauskas šį parką kūrė ir augino kryptingai: sodinti vietiniai ir introdukuoti augalai, formuota mokslui ir pažinimui vertinga kolekcija. Šiandien čia auga tikri parko „senoliai“ ir raritetai: dviskiautis ginkmedis (minimas tarp storiausių Lietuvoje), metasekvoja, parko reliktai - europinis kukmedis, dygusis kukmedis ir kurilinis maumedis.

Senasis paveldo obelų sodas - viena vertingiausių sodybos dalių. Čia auga daugiau nei šimtas penkiasdešimt vaismedžių, tarp jų obelų, atstovaujančių 22 Vakarų Europos istorines veisles. Sodas svarbus ne tik kaip kraštovaizdžio ir atminties dalis, bet ir kaip genetinis fondas: obelų veislės yra identifikuotos, o sodo medžiaga tyrinėta, siekiant tiksliai nustatyti veislių tapatybę ir išsaugoti jų genetinį kodą.

Parke gausu ir lapuočių: ąžuolų, bukų, lazdynų, riešutmedžių, mėlynžiedžių hortenzijų, ievų, vijoklinių augalų. T.Ivanausko dėka Obelynėje sukaupta viena turtingiausių šalies dendrologinių kolekcijų. Parko augalų kolekciją sudaro apie pustrečio šimto rūšių, formų medžių ir krūmų. Joje yra 59 rūšių ir formų spygliuočių: pilkieji, sibiriniai, europiniai, balzaminiai, kaukaziniai ir japoniniai kėniai, 15 rūšių svetimšalių eglių, šešios maumedžių rūšys.

Obelynėje taip pat auga vieni iš seniausių planetos medžių - dviskiautis ginkmedis ir nuo 1959 metų čia auganti metasekvoja. 1958 metais parkas paskelbtas gamtos paminklu. Sode vaisius veda aštuonios retos veislės „Kaizeris Vilhelmas“ obelys. „Daugiau niekur kitur vienoje vietoje tiek jų nėra. Tai XVII amžiuje atrasta obelų veislė Vokietijoje. Taip pat čia auga paties profesoriaus išvesta lietuviška obelų veislė „Vytis“, - pasakojo muziejaus direktorius.

Lankytojų Patirtys

Dendrologiniame parke veikia Obelynės lauko galerija - parodų erdvė po atviru dangumi. Šiltuoju metų laiku (gegužės-rugsėjo menesiais) senajame Obelynės kluone duris lankytojams atveria NeRestoranas. Čia po pasivaikščiojimo po Obelynės sodą ar dendrologinį parką galima sustoti pietums ar vakarienei bei mėgautis lėtu laiku, kai skonis, gamtos artumas ir vietos aura papildo vienas kitą.

NeRestorano virtuvė orientuojasi į natūralius produktus, o meniu sąmoningai išlaikomas nedidelis - jis keičiasi pagal sezoną ir kūrybinę virtuvės kryptį, todėl kiekvienas apsilankymas gali būti vis kitoks. Vėliau vaikščiodami su gamtininku po Obelynės dendrologinį parką išgirsit jo atsiradimo istoriją, pasigrožėsit čia augančiais medžiais ir krūmais.

Tadas Ivanauskas: Gyvenimas ir Darbai

T.Ivanauskas (1882-1970) - vienas žymiausių Lietuvos gamtininkų, Kauno zoologijos sodo ir muziejaus įkūrėjas. Gamtos mokslus jis studijavo Peterburgo ir Sorbonos universitetuose. 1920 metais T.Ivanauskas su kitais mokslininkais įkūrė Aukštuosius kursus, iš jų 1922 metais suformuotas Vytauto Didžiojo universitetas.

1923 metais jis su Konstantinu Regeliu įkūrė Kauno botanikos sodą, 1929 metais Ventės rage, Šilutės rajone, - ornitologinę stotį, 1937 metais drauge su kitais - Žuvinto rezervatą, o 1938 metais buvo vienas iš Kauno zoologijos sodo įkūrėjų. Padujos universitetas Italijoje T.Ivanauskui buvo suteikęs garbės daktaro laipsnį. Jis dėstė ir Vilniaus universitete, Žemės ūkio akademijoje, Kauno medicinos institute.

Gamtininkas surengė mokslines ekspedicijas į 12 šalių. Jis su žmona Honorata Lietuvoje organizavo pirmąją Nacionalinę paukščių dieną ir medžių sodinimo šventes, kurių metu pasodinti Petrašiūnų, Panemunės, Lampėdžių pušynai, apželdinti Nemuno šlaitai. T.Ivanauskas laikomas gamtosaugos pradininku ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

Jis buvo vienas pirmųjų prakalbusių apie žmonių daromą žalą gamtai, būtinumą saugoti retas rūšis, neniokoti aplinkos. „Tai didžiulis lobynas, kuris neatrastas ir pilnai neatskleistas“, - apie Obelynę kalbėjo Z.Kalesinskas. Jo teigimu, dabartinė sodybos būklė yra pakenčiama, tačiau reikia investuoti į pastato šildymą, patvarkyti sienas.

Kauno Rajono Muziejus

Muziejaus ištakos siekia 20 a. 8 dešimtmetį, kai Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos mokslinio tyrimo institute Raudondvaryje buvo įkurtas Kraštotyros muziejus (iniciatoriai - instituto darbuotojai Ramūnas Blažaitis ir Milda Joneliūnienė). 1988 Raudondvario pilies bokšte atidaryta nauja ekspozicija (daugumą eksponatų padovanojo raudondvariečiai), 11 13 bokšte iškelta pirmoji Kauno rajone Lietuvos trispalvė.

1991-92 iš pilies buvo iškelti beveik visi instituto padaliniai. 1993 R. Blažaitis ėmėsi iniciatyvos įkurti profesionalų J. Naujalio muziejų. Kauno rajono muziejus turi daugiau kaip 20 000 eksponatų. Raudondvario dvaro rūmuose-pilyje supažindinama su kompozitoriaus J. Naujalio gyvenimu ir veikla, grafo B. H. Tiškevičiaus fotografijomis, archeologiniais radiniais, yra šiuolaikinio meno ekspozicija.

Tradicinių amatų centre Biliūnų kaime (Raudondvario seniūnija) eksponuojama 19 a. pabaigos-20 a. vidurio žemės ūkio ir kita technika, darbo įrankiai, buities reikmenys. Vilkijos Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus supažindina su tautosakininko A. Juškos ir kalbininko J. Juškos gyvenimu ir veikla, Vilkijos krašto kultūra ir buitimi.

Obelynės Parko Geografija

54°54′12.31″ š. pl. 23°48′17.75″ r. ilg. / 54.9034194°š. pl. 23.8049306°r. ilg. / 54.9034194; 23.8049306 Obelynės parkas - gamtininko profesoriaus Tado Ivanausko įkurtas botanikos parkas jo sodyboje Akademijos miestelio vakaruose (Kauno rajono savivaldybė). Parkas yra Kamšos botaninio-zoologinio draustinio teritorijoje - ribojasi su Kamšos miško pietinės dalies palauke, giliomis Varžupio ir Obelynės upelių griovomis. Aukščiau užtvenkto upokšnio susidarę du tvenkiniai.

1920 m. iš parceliuojamo Marvos dvaro prof. T. Ivanauskas netoli Ringaudų nusipirko 8 ha žemės, pastatė čia gyvenamąjį namą, kitus pastatus ir įkūrė Obelynės botanikos parką. Po II pasaulinio karo parkas buvo nacionalizuotas, profesoriui paliekant naudotis 15 arų sklypeliu. 1952 m. gegužės 21 d. potvarkiu Kauno m. Vykdomasis komitetas grąžino 1 ha, 1958 m. sausio 21 d. - dar 2 ha, atleisdamas T. Ivanauską nuo žemės mokesčio.

Nuo 1963 m. parko priežiūra pavesta Miškų ūkio fakultetui, želdinimo darbais užsiėmė Miškininkystės katedra, parko plotą išregistruojant iš mokomojo ūkio naudojamų žemių. T. Ivanausko pastangų dėka Obelynė tapo viena iš turtingiausių šalies dendrologinių kolekcijų. 1958 m. parkas paskelbtas gamtos paminklu. 1969 m. pradėta pertvarkyti augalų kolekciją, stengiantis juos išdėstyti grupuojant pagal šeimas ir gentis.

1994 m. į šį parką buvo atkurtos nuosavybės teisės [2], tačiau į nuosavybės dokumentus savininkams jokių parko apsaugos ir naudojimo sąlygų įrašyta nebuvo. Eleonora ir Algirdas Baltuškevičiai prižiūri profesoriaus testamentu paliktą namą-muziejų ir vieną sodybos dalį (4 ha). Kitą tokią dalį peveldėjęs gamtininko sūnus Algis Ivanauskas 2005 m. savo nuosavybę pardavė. Aštuoni savininkai suskubo rengti detalųjį planą dvidešimties kotedžų statybai. Tais pačiais metais buvo iškirstas vienas hektaras retų veislių sodo.

2006 m. Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė T. Ivanausko Obelynės sodybą įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Tokiu būdu minėtai sodybai suteiktas nacionalinis reikšmingumo lygis. Viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktas parko teritorijoje lieka neišspręstas (iškirsto sodo vietoje 2011 m.

Obelynės parkas

Obelynės Parko Augalija

Obelynės parko sode vaizdžiai matyti istorinė sodininkystės raida. Šio sodo dėka pavyko atsikurti daugeliui kitų Kauno regiono sodų, jame išvestos kelios lietuviškos veislės, buvo sukaupta senovinių lietuviškų veislių kolekcija. Botaniniu atžvilgiu įdomus Obelynės parkas užima apie 6,5 ha plotą. Parko augalų kolekciją sudaro per 300 rūšių ir formų medžių bei krūmų.

Arboretume ypač daug spygliuočių - 59 rūšys ir formos: pilkieji, sibiriniai, europiniai, balzaminiai, kaukaziniai ir japoniniai kėniai, 15 rūšių svetimšalių eglių, 6 rūšys maumedžių. Parko reliktai - europinis kukmedis ir jo hibridinės kūgiškos formos atmaina - dygusis kukmedis, kilęs iš tolimųjų rytų. Obelynėje auga vieni iš seniausių planetos medžių - dviskiautis ginkmedis ir nuo 1959 m. parke auganti metasekvoja.

Jis ne kartą pasitarnavo moksliniams tyrimams. Dendroparke ir daigyne įveista naujų sodinukų (1975, 1981). 1973 m. po sodybos šeimininko mirties Obelynėje įdukros E. Baltuškevičienės iniciatyva įrengta T. 1997 m. ant namo-muziejaus sienos pritvirtinta ąžuolinė atminimo lenta (aut. tautodailininkas L. Juozonis) su bareljefu ir profesoriaus žodžiais „Visą savo gyvenimą ir darbą pašvenčiau Lietuvai“.

Didžiulio sodo ir vešlios augmenijos apsuptame name įsikūrusiame muziejuje yra autentiškų baldų, knygų, albumų, nuotraukų, žvėrių iškamšų ir kailių. Pasiekiamas Obelynės gatve nuo kelio 140 Kaunas-Zapyškis-Šakiai Ringaudų kryžkelės (apie 1,2 km). Objektas informacinėmis rodyklėmis ar kitomis priemonėmis nepažymėtas. +370 606 82788 Adresas: Obelynės g.

tags: #tado #ivanausko #sodyba #pogarenda