Tado Ivanausko Sodybos Obelynėje Projektas: Finansavimas ir Ateities Vizija

Gamtininko, biologo Tado Ivanausko Obelynės sodyba yra valstybės saugomas nacionalinio reikšmingumo kompleksinis kultūros paveldo objektas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 30812). Sodyba į Kultūros vertybių registrą buvo įrašyta dar 2006 m. Vasarą gamtininko, biologo T.Ivanausko Obelynės sodyba paskelbta valstybės saugomu nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektu (unikalus kodas - 30812). 2020 m. birželio 25 d. kultūros ministras pasirašė įsakymą "Dėl gamtininko, biologo Tado Ivanausko Obelynės sodybos paskelbimo valstybės saugomu kultūros paveldo objektu ir šio objekto nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano patvirtinimo". Sodyba saugoma viešajam pažinimui ir naudojimui.

Šiuo metu derinamas kultūros ministro įsakymas, kuris numato ypatingą statusą Tado Ivanausko sodybai Obelynėje. Pagal projektą, sodyba bus saugoma viešajam pažinimui ir naudojimui. Jos vertingosios savybės yra architektūrinio, istorinio, memorialinio pobūdžio. Vertingais laikomi ir sodybos kraštovaizdis bei želdynai.

Siekiant išsaugoti ir tinkamai eksponuoti šį unikalų objektą, būtinas nuolatinis finansavimas ir dėmesys. Tikimasi, kad naujas sodybos statusas padės pritraukti daugiau investicijų ir užtikrins ilgalaikį jos išsaugojimą ateities kartoms.

Tadas Ivanauskas

Obelynės Sodybos Istorija

1920 m. Honoratos Paškauskaitės-Ivanauskienės ir Tado Ivanausko šeima įsigijo žemės sklypą pakaunėje (dabar - Akademijos Obelynės g. Kauno rajone) ir 1925 m. Profesoriui buvo labai svarbūs jo vaikystės namai - Lebiodkos dvaras (Gardino srityje), todėl ir inžinieriaus Noacho Bero Joffės 1924 m. suprojektuotas namas turėjo šiam dvarui būdingų elementų. Pavadinimas kilo nuo skardžiuose gausiai žydinčių ir derančių laukinių obelų ir gudobelių. T. Gamtininko pastangomis Obelynė tapo viena iš turtingiausių augalų kolekcijų Lietuvoje. Augmenija išdėstyta grupuojant pagal šeimas ir gentis.

Lietuvos biologijos mokslų daktaras, akademikas Tadas Ivanauskas (1982-1970) Obelynėje gyveno ir mokslinius tyrimus vykdė 1920-1970 m. Po profesoriaus mirties (1973 m.) Obelynėje įdukros Eleonoros Baltuškevičienės iniciatyva įrengta T. Ivanausko memorialinė sodyba-muziejus. Šiuo metu Obelynė yra Kauno rajono muziejaus padalinys. Obelynės sodyba, kaip nesavarankiškas Kauno rajono muziejaus struktūrinis padalinys buvo įteisintas 2015 m. birželio 18 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr.

Po T.Ivanausko mirties 1970 m. 8,3 ha užėmusią sodybą paveldėjo jo įdukra Eleonora Baltuškevičienė su savo šeima - Algirdu Baltuškevičiumi bei dviem sūnumis. Sovietmečiu sodyba nusavinta, priskirta Lietuvos žemės ūkio akademijai kaip bandomoji bazė, kurioje buvo atliekamos studentų praktikos. Atkūrus Nepriklausomybę, nuosavybė grąžinta Baltuškevičių šeimai. Vis dėlto, A.Ivanauskas nenurimo dėl Obelynės ir galiausiai pasiekė savo - pusę žemės Baltuškevičiai jam padovanojo, o šis gautą dalį nedelsiant pardavė privatiems vystytojams. Mirus Eleonorai, sodybą paveldėjo jos sūnūs - Raimondas ir Tadas. Kadangi nuo 2015 m. namą Obelynėje patikėjimo teise globojo Kauno rajono savivaldybė, T.Baltuškevičius galiausiai išreiškė norą ją parduoti.

Sodybos Struktūra ir Vertingosios Savybės

Obelynės sodybą sudaro gyvenamasis namas, paukštidė, klojimas, rūsys, parkas ir sodas. Jos vertingosios savybės yra architektūrinio, istorinio, kraštovaizdžio, memorialinio ir želdynų pobūdžio. Muziejaus duomenimis, profesorius T.Ivanauskas iš parceliuojamo Marvos dvaro netoli Ringaudų 1920 metais nusipirko 8 ha žemės. Šią vietą jis atrado medžiodamas Kamšos miške. Jo dėmesį patraukė dvi gilios griovos (Varžupio ir Obelynės) su mišriais medynais ir gausia, labai marga augmenija.

Po Antrojo pasaulinio karo teritorija buvo nacionalizuota, o T.Ivanauskui palikta tik 15 arų prie pastatų. 1963 metais Obelynė perduota tuometinės Žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultetui. T.Ivanausko dėka Obelynėje sukaupta viena turtingiausių šalies dendrologinių kolekcijų. Parko augalų kolekciją sudaro apie pustrečio šimto rūšių, formų medžių ir krūmų. Joje yra 59 rūšių ir formų spygliuočių: pilkieji, sibiriniai, europiniai, balzaminiai, kaukaziniai ir japoniniai kėniai, 15 rūšių svetimšalių eglių, šešios maumedžių rūšys.

Parko reliktai - europinis kukmedis ir jo hibridinės kūgiškos formos atmaina - dygusis kukmedis, kilęs iš Tolimųjų Rytų. Obelynėje taip pat auga vieni iš seniausių planetos medžių - dviskiautis ginkmedis ir nuo 1959 metų čia auganti metasekvoja. 1958 metais parkas paskelbtas gamtos paminklu. Sode vaisius veda aštuonios retos veislės „Kaizeris Vilhelmas“ obelys. „Daugiau niekur kitur vienoje vietoje tiek jų nėra. Tai XVII amžiuje atrasta obelų veislė Vokietijoje. Taip pat čia auga paties profesoriaus išvesta lietuviška obelų veislė „Vytis“, - pasakojo muziejaus direktorius.

Atsikūrus Lietuvos valstybei, po privatizacijos, Obelynės sodyba performuota į du sklypus, vienas jų - buvusio sodo ir parko dalis - parduotas, ir jame planuota vystyti gyvenamųjų namų statybą. Likusi sklypo dalis, kurioje įkurtas sodybos branduolys, prižiūrimas ir tvarkomas. Name įrengtas T.Ivanausko memorialinis muziejus.

T.Ivanauskas (1882-1970) - vienas žymiausių Lietuvos gamtininkų, Kauno zoologijos sodo ir muziejaus įkūrėjas. Gamtos mokslus jis studijavo Peterburgo ir Sorbonos universitetuose. 1920 metais T.Ivanauskas su kitais mokslininkais įkūrė Aukštuosius kursus, iš jų 1922 metais suformuotas Vytauto Didžiojo universitetas. 1923 metais jis su Konstantinu Regeliu įkūrė Kauno botanikos sodą, 1929 metais Ventės rage, Šilutės rajone, - ornitologinę stotį, 1937 metais drauge su kitais - Žuvinto rezervatą, o 1938 metais buvo vienas iš Kauno zoologijos sodo įkūrėjų. Padujos universitetas Italijoje T.Ivanauskui buvo suteikęs garbės daktaro laipsnį.

Jis dėstė ir Vilniaus universitete, Žemės ūkio akademijoje, Kauno medicinos institute. Gamtininkas surengė mokslines ekspedicijas į 12 šalių. Jis su žmona Honorata Lietuvoje organizavo pirmąją Nacionalinę paukščių dieną ir medžių sodinimo šventes, kurių metu pasodinti Petrašiūnų, Panemunės, Lampėdžių pušynai, apželdinti Nemuno šlaitai. T.Ivanauskas laikomas gamtosaugos pradininku ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Jis buvo vienas pirmųjų prakalbusių apie žmonių daromą žalą gamtai, būtinumą saugoti retas rūšis, neniokoti aplinkos.

Tado Ivanausko sodyba Obelynėje

Dabartinė Būklė ir Restauracijos Darbai

Šiuo metu Obelynėje pluša restauratoriai, konservuojantys ir atkuriantys XX a. pradžios Ivanauskų gyvenamojo namo interjero polichrominį dekorą su art deco stiliui būdingais ornamentais. Neseniai baigti ir komisijos priimti gamtininko, biologo prof. Tado Ivanausko Obelynės sodybos namo tvarkybos darbai. Namas restauruotas, konservuotas, remontuotas. Prie namo atkurta buvusi oranžerija. Tvarkybos darbų projekto rengėjas - nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas Aurimas Vengris. Atestuotas specialistas, atsakantis už atliktus tvarkybos darbus, - Audrius Janušauskis.

Tvarkant Obelynės sodybos namą, pirmojo ir antrojo aukšto patalpose, demontavus apkalimą, atsidengė sienų frizo dekoro fragmentai. Aptiktas polichromijos dekoras labai gerai išlikęs. Polichromijos tyrimų metu atliktos dekoro paieškos, užfiksuotas rastas dekoras, nustatyti polichromijos raidos etapai, lokalizuotas esamas dekoras, pateiktos išvados ir pasiūlymai dėl konservavimo, restauravimo.

Infrastruktūros Pritaikymas ir Plėtros Planai

Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas "Kauno dienai" patvirtino, kad pagaliau pajudėjo seniai parengtas ir iškart užstrigęs parko pritaikymo visuomenės reikmėms projektas. Kauno rajono savivaldybė pradėjo įgyvendinti projektą nelaukdama ES finansavimo. Infrastruktūra projekte yra neišvengiamybė, be jos negalime judėti toliau. Atvykę žmonės nori pastatyti automobilį patogiai ir pėsčiomis eiti į sodą arba parką. Kai automobiliai statomi pievoje, ji gadinama, be to, ir lankytojams nėra patogu, ypač, kai šlapia.

Kauno rajono muziejaus vadovas pabrėžė, kad projekte nenumatyti asfaltuoti ar trinkelėmis grįsti takai. Parke liks natūralūs žmonių praminti takai. Permainos numatytos tik prieigose, kur pastatytame geokupole įsikurs informacijos centras ir bilietų kasa. "Norime sukurti ne ardant, o išsaugant ir apsaugant pačią Obelynę nuo urbanizavimo. Pradėjus erdvių pritaikymo visuomenės poreikiams darbus, laikomasi jau patvirtinto projekto ir bandoma Kauno rajono savivaldybės jėgomis ir lėšomis kurti infrastruktūrą, kurią vėliau bus galima integruoti į minėtą projektą.

Pavasarį, taip pat nelaukiant ES lėšų, bus suformuota kamerinė aplinka ir pastatytos kelios skulptūros priešais memorialinio muziejaus fasadą. "Tai bus itališko ar prancūziško stiliaus sodo kampelis. Jau ardomos tvoros, kurios skyrė viešąją parko erdvę nuo buvusios privačios T.Ivanausko erdvės, ir atveriamas vaizdas į memorialinio muziejaus prieigas. Kitiems metams jau suplanuotas ir koncertų ciklas "Honoratos vakarai Obelynėje". Dalis koncertų bus klasikinės muzikos. Atlikėjai koncertuos tiesiog ant prieangio laiptų, o klausytojai įsikurs kameriniame kiemelyje.

"Šiemet Obelynėje jau išbandėme du elektroninės muzikos vakarus, du numatyti ir kitąmet. Jie labai patrauklūs jauniems žmonėms, kurie pasimėgauti muzika atvyksta su mažais vaikais. Sodyboje yra ir 115 kilnojamųjų kultūros vertybių: daugiausia baldų, paveikslų, medžioklės trofėjų, indų, asmeninių T. Vasarą gamtininko, biologo T.Ivanausko Obelynės sodyba paskelbta valstybės saugomu nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektu (unikalus kodas - 30812).

Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas BNS sakė: „Tai būtų labai teisingas žingsnis, nes tai yra unikalus objektas. Aš įsivaizduoju, kad būtų atkreiptas dėmesys į patį objektą valstybės mastu.“ Jis taip pat tvirtino, kad „Jis dar pilnai neatskleistas ir neatrastas“. Direktoriaus teigimu, muziejus tampa atviresnis lankytojams, nes pernai Kauno rajono savivaldybės taryba galutinai iš paveldėtojų perėmė Obelynę - 4 ha teritoriją su sodyba, statiniais, parku, sodu, kur auga 220 obelų, kurias įskiepijo pats T.Ivanauskas arba išvedė veisles ir augino. Dabar ši sodyba yra Kauno rajono muziejaus padalinys.

Direktorius pasakojo, kad pradėję inventorizuoti perimtą turtą, muziejininkai atranda tikrų lobių. „Atrasti stiklo negatyvai, kuriuose užfiksuoti 1931 metais buvusio Nemuno potvynio vaizdai, Obelynės statybos vaizdai. Jie netyrinėti, tai ir mokslo objektai. Daugybė albumų, paties profesoriaus nuotraukų, surinktų iš ekspedicijų Sibire, Brazilijoje“, - vardijo Z.Kalesinskas. „Tas kampelis alsuoja Tado Ivanausko ir jo šeimos dvasia. Asmeniniai daiktai, daugybė porceliano rinkinių, albumai, meno kūriniai, Antano Žmuidzinavičiaus paveikslai, nes T.Ivanauskas su juo daug bendravo, nuotraukos su Kipru Petrausku, tarpukario Kauno inteligentais ir meno veikėjais, Honoratos Ivanauskienės pianinas. Jis skamba, mes jį derinsime, tikrai darysime koncertus“, - pasakojo direktorius.

„Tai didžiulis lobynas, kuris neatrastas ir pilnai neatskleistas“, - apie Obelynę kalbėjo Z.Kalesinskas. Jo teigimu, dabartinė sodybos būklė yra pakenčiama, tačiau reikia investuoti į pastato šildymą, patvarkyti sienas. Kauno rajono savivaldybė jau remontavo prakiurusį stogą, įrengė sanitarinį mazgą, tvarkė verandą, įrengė priešgaisrinę signalizaciją. „Turime unikalų žmogų, ir tas objektas, kuris išsaugojo visa esybe jo autentiškumą, jo gyvenseną, gyvenimo artefaktus, jis neabejotinai vertas valstybinės apsaugos“, - BNS sakė Z.Kalesinskas.

Skaitmeninimo Projektas

Nuo 2024 m. prof. Tado Ivanausko Obelynės sodybos obelų sode bei dendrologiniame parke vykdomas projektas „Obelynės parko želdinių inventorizavimas ir skaitmeninimas“ - pirmasis skaitmenizuotas želdynų projektas Lietuvoje. Kauno rajone atliekamas projektas leidžia ne tik inventorizuoti augalus, bet ir valdyti jų priežiūros procesus, naudojant modernią programinę įrangą. 2024 m. balandžio mėnesį kartu su Lietuvos inžinerijos kolegija (LIK) Kauno regione surengtas svarbus renginys atvėrė kelią Lietuvos įmonės „GreenAreasEU“ (Inter rem MB) ir Italijos programinės įrangos bendrovės R3GIS partnerystei.

Šiuo bendradarbiavimu siekiama iš esmės pakeisti žaliosios infrastruktūros valdymą Lietuvoje, pirmą kartą įdiegus pažangų „GreenSpaces“ programinės įrangos sprendimą Tado Ivanausko Obelynės memorialinio muziejaus parke Kauno rajone. Projektas vykdomas bendradarbiaujant su Kauno rajono muziejumi. „Šis įrankis sukurtas ne tik žaliųjų miesto plotų valdymui ir priežiūrai, bet taip pat gali būti pritaikytas visai kitai infrastruktūrai - nuo gatvių tiesimo iki įvairių statybos projektų valdymo. „Pasitelkdami šį sprendimą, galime efektyviau ir patogiau valdyti įvairias miesto teritorijas, nereikalaudami atskirų įrankių kiekvienai sričiai. Tai leidžia kurti vieningą miesto infrastruktūros priežiūros sistemą, optimizuojančią procesus ir mažinančią išlaidas. Ateities perspektyvos yra itin plačios - šis įrankis atveria galimybes dar labiau integruoti skirtingas miesto infrastruktūros valdymo sritis ir užtikrinti aukščiausią efektyvumą bei patogumą“, - teigia D.

„Obelynės sodyba, ją supantis didžiulis senojo paveldo Obelų sodas - unikali vieta Lietuvoje, susijusi su žymiu gamtininku akademiku prof. Tadu Ivanausku, kuris pradėjo gamtos mokslų tradicijas šalyje ir yra vienas pirmųjų Europoje. Mūsų tikslas - tęsti šią tradiciją, pasitelkiant modernias skaitmenizacijos technologijas, atvežtas iš Italijos“, - teigia T. Pasak jo, šie įrankiai, jau daugiau nei 20 metų naudojami Italijos miestuose, tapo pavyzdžiu, padedančiu efektyviai valdyti parkus. Jų nauda džiaugiasi Niujorko, Singapūro ir Indijos miestų savivaldybių darbuotojai.

T. Vaidelys pabrėžia, kad „Obelynė yra vertingas genetinis fondas, svarbus tiek Lietuvai, tiek Europai. Joje auga senosios obelų veislės, tokios kaip „Kaizeris Vilhelmas“ (ang. Kaiser Wilhelm), „Geležinis“ (vok. der Roter Eiserapfel), kurie gana reti net Vokietijoje. Šios veislės turi didelę istorinę ir mokslinę reikšmę, o jų genetinė medžiaga naudojama tolimesniems tyrimams. Tai turi didelę vertę ne tik Lietuvos, bet ir Europos obelų genetiniam fondui. Atlikta inventorizacija leidžia stebėti augalų būklę, fiksuoti jų pokyčius bei užtikrinti tinkamą priežiūrą.

Paminėtinos ir dvi unikalios Tado Ivanausko išvestos vaismedžių veislės: obelis „Vytis“ ir kriaušė „Ivanausko raudonoji“. Šios aukštaūgių vaismedžių veislės tampa itin svarbios, nes sodininkystė vis dažniau grįžta prie senųjų, atsparių ligoms ir klimato sąlygoms veislių, kurios išsiskiria ilgaamžiškumu. Be vaismedžių, Obelynėje saugoma unikali parko augalų įvairovė - septynios augalų rūšys priskirtos Lietuvos genetiniams ištekliams. Sodybą supančiame dendrologiniame parke auga retieji augalai, tokie kaip kanadinė cūga, europiniai kukmedžiai, ginkmedžiai ir tulpmedžiai, o taip pat šalia esančiame Kamšos botaniniame - zoologiniame draustinyje gyvena saugomi vabzdžiai ir auga reti grybai.

Obelynės teritorija yra šalia Kamšos botaninio-zoologinio draustinio, kurio šlaituose auga, saugoma gebenė lipikė - vienintelė natūraliai Lietuvoje auganti sumedėjusi liana. Tadas Vaidelys pabrėžia, kad „programinė įranga, naudojama šioje teritorijoje, leidžia stebėti saugomus vabzdžius ir kitus biologinius organizmus. Pavyzdžiui, ant dviejų antaninių obelų buvo rasti saugomi grybai. Nors šie grybai yra trumpaamžiai, jų stebėjimas ir apsauga padeda išlaikyti Obelynės biologinę įvairovę. Ši sistema leidžia stebėti kitų organizmų - vabzdžių, grybų ir kitų gyvų būtybių - gyvenimo ciklus.

Projekto metu naudojami skaitmeniniai įrankiai suteikia galimybę stebėti teritorijų pokyčius realiuoju laiku. „Projektas ne tik sprendžia šiuolaikinius aplinkosaugos iššūkius, bet ir didina stebimų vietovių vertę, gerina mikroklimatą bei užtikrina geresnes gyvenimo sąlygas žmonėms. Tai pavyzdys, kaip inovacijos gali sustiprinti gamtos išsaugojimą ir padėti bendruomenėms aktyviau įsitraukti į želdynų priežiūrą“, - teigia D. Pasak jo, šio projekto nauda yra daugialypė: „Mokslininkai gali stebėti augalų augimą ir fiksuoti jų rodiklius. Įmonės, atsakingos už priežiūros darbus, gali efektyvinti priežiūros procesus, o savivaldybės - planuoti išteklius, optimizuojant darbus. Be to, šis įrankis padeda įvertinti klimato kaitos problemas miestuose.

Naudojant ekosistemų paslaugų skaičiavimo modelį, galime įvertinti CO₂ fiksavimo, oro taršos mažinimo, karščio efekto mažinimo ir potvynių valdymo miestuose rodiklius, taip nustatant želdinių vertę mieste. Šis įrankis, taip pat užtikrina visuomenės saugumą. Naudojama programinė įranga leidžia kontroliuoti riziką, žinant apie visus augančius želdynuose pavojingus medžius. Taip galima apriboti žmonių lankymąsi prie tokių pavojingų medžių, arba savalaikį tokių medžių šalinimą, sumažinant žalą žmonėms bei jų turtui. Visi procesai atlikti želdynų priežiūroje yra fiksuojami, taip atsekant nepadarytus darbus laiku, dėl kurių įvyko nelaimė.

„Sukurta programėlė leidžia gyventojams dalyvauti želdynų stebėjime, pranešti apie problemas, pateikti informaciją apie lūžusias medžių šakas ar kitos infrastruktūros pažeidimus. Apmokyti Obelynės lankytojai savanoriškai gali ekspertuoti - vertinti želdynų būklę. Tai padėtų prižiūrėti Obelynės augalus“, - pasakoja D. Judinas. Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas teigia, kad 2025 m. prie šio projekto ketina prisijungti ir savo moksliniais bei intelektualiniais ištekliais pasidalinti Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija - bus pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Kauno rajono muziejaus ir kolegijos.

Pagrindiniai Obelynės Sodybos Elementai

Ši lentelė apibendrina pagrindinius Obelynės sodybos elementus:

Pagrindiniai Faktai Apie T. Ivanauską

• Gimė 1882 m., mirė 1970 m.
• Lietuvos gamtininkas, Kauno zoologijos sodo ir muziejaus įkūrėjas.
• Studijavo Peterburgo ir Sorbonos universitetuose.
• Įkūrė Aukštuosius kursus, Kauno botanikos sodą, Ventės rago ornitologinę stotį, Žuvinto rezervatą.

tags: #tado #ivanausko #sodybos #projektas #finansuojamas