Pastaruoju metu vis dažniau keliami klausimai apie gyventojų saugumą ekstremalių situacijų atveju: ar tikrai turėsime kur slėptis, kilus pavojui, ar priedangų užteks visiems ir ar jos iš tiesų užtikrins apsaugą? Ant įvairių pastatų vis dažniau pasirodantys priedangas žymintys ženklai rodo augantį dėmesį šiai temai. Vis dėlto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šalyje šiuo metu veikia vos 6 453 priedangos, kurios galėtų sutalpinti apie 1,5 mln. gyventojų.
Priedangų įrengimo reikalavimai ir išlaidos
Kaip aiškina V. Varnaitė, priedanga yra statinys, patalpa ar kitas objektas, galintis apsaugoti žmones oro pavojaus atveju: netiesioginio apšaudymo, sprogimo bangų, skeveldrų, nuolaužų ar atakų iš oro.„Dauguma priedangų mūsų šalyje - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, rūsiai, neturintys elektros, vandens tiekimo ar vėdinimo sistemų. Tokiose patalpose žmonės galėtų išbūti tik trumpą laiką, todėl jos realiai neužtikrina gyventojų saugumo ilgesnio pavojaus atveju“, - teigia teisininkė V. Varnaitė.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. visiems naujai statomiems visuomeninės paskirties pastatams (išskyrus religinius), kuriuose vienu metu gali būti daugiau nei 100 žmonių, bei daugiabučiams, turintiems daugiau nei penkis aukštus, tapo privaloma projektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančias priedangas. Taip pat priedangos turi atitikti 2024 m. vasario 28 d. priimto statybos techninio reglamento dėl slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų įrengimo reikalavimus.
Dokumente numatyta, kad priedangose privalo būti įrengti atskiri įėjimai ir avariniai išėjimai, konstrukcijos, skirtos atlaikyti sprogimo bangos apkrovas, o evakuacijos keliai - nusidriekti už griūties zonos ribų. „Nors įstatymai neįpareigoja pritaikyti jau pastatytų pastatų, praktikoje pasitaiko situacijų, kai statytojams tenka keisti techninius projektus, kad šie atitiktų įsigaliojusius reikalavimus. Tokie pakeitimai neišvengiamai padidina projektavimo kainą, o rangovai perskaičiuoja ir darbų sąmatas. Pavyzdžiui, jei evakuacijos kelyje buvo numatyta lifto vieta, kuri kerta priedangos kelią, projektą gali tekti perbraižyti iš naujo, keisti lifto ir jo sistemų vietą“, - akcentuoja V.
Teisininkės vertinimu dėl priedangų įrengimo statytojai susiduria su ženkliai išaugusiais projektavimo ir statybos kaštais. Papildomos išlaidos dėl priedangų įrengimo kelia riziką ir konfliktus tarp statytojų, projektuotojų bei nuomininkų. Pasak jos, dažnu atveju statytojai siekia šias išlaidas perkelti patalpų nuomininkui ar galutiniam būsto pirkėjui.
„Priedangų įrengimo prievolė ilgainiui gali turėti tiesioginę įtaką nekilnojamojo turto kainų augimui. Statybos biudžeto padidėjimas reiškia aukštesnes būsto kainas ir didesnius komercinių patalpų nuomos mokesčius“.
Kiek kainuoja išlaikyti savo vietinę benamių prieglaudą?
„Vis dėlto saugumas nėra nemokamas - priedangos įrengimas padidina projekto biudžetą. Tad neišvengiamai šie kaštai galiausiai tenka galutiniam pirkėjui ar, komercinio turto atveju, nuomininkui“, - pabrėžia M. Žibūda.
Didelės vertės dovanų dovanojimo aktas
Dovanojimo etiketas kiekvienam iš mūsų yra žinomas nuo mažų dienų: pavyzdžiui, dovanojimas neturėtų būti derinamas su gavėju, gaunant dovaną nedera jos nepriimti, o dovanojančiajam - ją po kurio laiko atsiimti. Visgi, dovanojant arba gaunant didelės vertės dovanas, nerašytas taisykles teks pamiršti ir remtis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu. Taigi, ką turėtumėte žinoti prieš dovanodami arba gaudami dovanų didelės vertės turtą?
Notarinis patvirtinimas
Nekilnojamo turto dovanojimo aktas turi būti patvirtintas notaro. Remiantis Civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalimi, dovanos vertei viršijant 14 500 Eu, būtina sudaryti notariškai patvirtintą dovanojimo sutartį. Jeigu dovanojate turtą, kurio vertė atitinka arba viršija nurodytą sumą ir sutarties nepasirašote (arba nepasirūpinate, kad ji būtų patvirtinta notaro), jūsų sandoris tiesiog negalioja. Kitaip tariant, pasirašyta sutartis, kuri nėra patvirtinta notaro, gali būti vadinama niekine.
Automobilio dovanojimas ir notaro paslaugos
Ar prireiks notaro paslaugų dovanojant automobilį? Atsakymas į šį klausimą gali būti ir „taip“, ir „ne“. Visa tai priklauso nuo to, kokia yra dovanojamo automobilio vertė. Kokia yra konkretaus automobilio vertė, jums gali atsakyti nepriklausomi transporto priemonių vertintojai. Atsižvelgdami į rinkos vertę bei konkretaus automobilio būklę, detalių nusidėvėjimą ir kt. jie nustato, kiek jis yra vertas. Jeigu automobilio vertė yra lygi arba viršija 14 500 Eu, būtina, kad sutartis būtų patvirtinta notariškai.
Gyventojų pajamų mokestis (GPM)
Gavus didelės vertės dovaną, reikalinga sumokėti gyventojų pajamų mokestį, kuris kinta atitinkamai nuo gauto turto vertės. Kadangi dovanojimo aktas nėra vienašalis, o dovanos gavėjas turi teisę rinktis - priimti dovaną ar jos atsisakyti, šis mokestis neturėtų būti nemalonia staigmena. Šio mokesčio dovanos gavėjas gali išvengti, jeigu nekilnojamas turtas dovanojamas dar nepraėjus penkeriems metams nuo jo įsigijimo.
Visgi, dovanojant nekilnojamąjį turtą giminaičiams, t. y. Išimtiniu atveju, GPM gali tekti sumokėti ir dovanų gavusiems giminaičiams. Nekilnojamojo turto neatlygintinai gavusiems, giminystės ryšiais su dovanotoju susijusiems žmonėms, gali būti apmokestinamos, jeigu dovaną gavęs asmuo ją perleido trečiajam asmeniui nepraėjus dešimčiai metų.
Kitaip tariant, iš giminaičio gavus dovanų butą, namą ar žemės sklypą, GPM mokėti nereikia. Tačiau jeigu gautą dovaną norite parduoti ar padovanoti, o dar nepraėjo dešimt metų nuo tos dienos, kai šį nekilnojamąjį turtą gavote dovanų, tuomet GPM valstybei teks sumokėti.
Dovanos susigrąžinimas
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.472 straipsniu, dovanojimo sutartis gali būti panaikinta. Dovaną galima susigrąžinti keletu atvejų: kai dovaną gavęs asmuo elgiasi smerktinai dovanotojo atžvilgiu. Tai gali būti pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų gyvybę, sunkus sužalojimas ir kiti poelgiai, kurie gali būti svarstomi kiekvienu konkrečiu atveju priklausomai nuo situacijos. Taip pat dovana gali būti sugrąžinta dovanotojui, jeigu dovana netausojama ir kyla grėsmė turto išlikimui.
Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos
Žemiau pateikiamos dažniausiai užduodamos klausimai ir atsakymai apie bendrijų veiklą.
Kiek kainuoja išlaikyti savo vietinę benamių prieglaudą?
- Ar bendrija gali būti paramos gavėja? Taip, bendrija gali būti paramos gavėja, tai būna įrašyta ir bendrijų įstatuose. Svarbu, kad paramos gavėjo statusas būtų įregistruotas ir VĮ Registrų centro registruose.
- Ar teisėta tai, kad mokestiniuose pranešimuose įtraukiami ir administratoriaus, ir bendrijos pirmininko atlyginimai? Visi namai turi būti prižiūrimi, juos, t.y. Kai namo savininkai įsteigia bendriją, ji (bendrija) ir...
- Kokius dokumentus turi pateikti garažų bokso savininkas, norintis įsiteisinti boksą, kuris dar neįteisintas registrų centre? Dėl registravimui VĮ Registrų centre reikalingų dokumentų siūlytume kreiptis į VĮ Registrų centrą, jie paaiškins, kokių dokumentų reikalaujama.
- Vieną iš mūsų daugiabučių namų po kiekvieno lietaus pradėjo užpilinėti iš viršuje esančios privačios terasos. Kas turėtų dengti remonto išlaidas? Į tokius klausimus galima atsakyti tik įsigilinus į konkrečią situaciją, o situacijų būna labai įvairių.
- Reikia pakeisti kanalizacijos vamzdį, kuris yra laiptinės sienoje. Kas teisus? Dėl būdo, kaip atlikti bendrojo naudojimo objekto atnaujinimą ir remontą pasako specialistai. Savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, taip pat ir prie bendro stovo.
- Mūsų namo bendrija dabar apmokėjimus vykdyti pradėjo per jūsų apskaitos sistemą, bet mes negalime apmokėti, nes per banką darant pavedimą ir įrašant jūsų pavadinimą rašoma kad "sąskaita neatitinka įmonės pavadinimo" ir neleidžiamas apmokėjimas. Ką daryti? Savininkai mokesčius moka ne buhalterinės apskaitos bendrovei, bet savo bendrijai. Mokant bendrijos pavadinimą reikia įvesti tokį, koks jis yra įregistruotas.
- Kokį reikia bendrijos pirmininkui nurodyti teisinį pagrindą, norint iš Registrų centro užsakyti naują pažymą apie daugiabučio namo, kuriame veikia bendrija, turtą (ir apie naujai registruotus savininkus)? Bandykite nurodyti, kad veikiate vadovaudamasis Bendrijų įstatymą, bendrijos įstatais, pagal galimybę plačiau apibūdinkite, paaiškinkite, kad vykdydamas bendrijos pirmininko pareigas, turite žinoti, kas yra savininkai, kokie jų butų (patlapų) naudingieji plotai, tam, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 4.83 str. 6 dalies nuostatomis proporcingai mokestinius įnašus priskirtumėte tik tikriesiems savininkams.
- Ar teisingai bendrija priskaičiavo šildymo sistemos renovavimo išlaidas, jei aš šildymo neturiu? Inžineriniai tinklai, taip pat ir šildymo sistema, yra bendrojo naudojimo objektas, už šios sistemos priežiūrą ir atnaujinimą turi mokėti proporcingai visi savininkai.