Darbo Patalpų Apšvietimo Reikalavimai Lietuvoje

Tinkamas apšvietimas darbo vietoje yra svarbus profesinės rizikos veiksnys, kurį gana lengva valdyti ir kuriam pataisyti nereikia didelių investicijų. Patalpos apšvietimas yra vienas reikšmingiausių veiksnių, turinčių įtakos darbuotojų sveikatai, gerovei ir produktyvumui. Tinkamai įrengta darbo vietos apšvieta yra vienas iš pagrindinių darbo vietos ergonomikos parametrų. Darbingumą mažina tiek maža, tiek ir per didelė apšvieta. Šviesios patalpos ir vaizdai pro langą turi įtakos darbuotojų sveikatai ir gerovei.

Šiuo metu 36 proc. visų Europos dirbančiųjų yra biuro darbuotojai (tai yra daugiau nei 80 mln. gyventojų), Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse šis procentas taip pat labai panašus. Tad nors pandemija daugelį įpratino dirbti iš namų, visgi biurų pastatuose praleidžiame dar daug laiko, kartais - gal net daugiau nei namuose. Todėl tiek namų, tiek biurų mikroklimatas yra labai svarbūs mūsų sveikatai.

Apšvietimo Rūšys

Apšvietimas gali būti skirstomas į kelias rūšis:

  • Natūralus apšvietimas:
    • Šoninis natūralus apšvietimas
    • Viršutinis natūralus apšvietimas
    • Kombinuotas natūralus apšvietimas
  • Dirbtinis apšvietimas:
    • Bendras dirbtinis apšvietimas
    • Vietinis dirbtinis apšvietimas
    • Kombinuotas dirbtinis apšvietimas
  • Mišrus apšvietimas

Patalpoje turi būti pakankama natūrali ir dirbtinė apšvieta. Bendras dirbtinis apšvietimas turi būti įrengtas visose darbo patalpose taip pat lauko zonose. Darbo vietos apšvietimas priklauso nuo darbo pobūdžio - kuo tikslesnis darbas, tuo didesnė apšvieta reikalinga.

Dizaino eksperto vadovas, kaip apšviesti interjerą | Pramonės gudrybės

Apšvietimo Reikalavimai Darbo Vietoms su Kompiuteriais

Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 32:2004, kompiuterizuotai darbo vietai pateikiami tokie apšvietos reikalavimai:

  • Darbo paviršių apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 300 lx ir ne didesnė kaip 500 lx.
  • Skaisčio santykis tarp darbo vietos (stalo) ir kitų patalpos elementų (lubų, sienų) turi būti optimalus.
  • Patalpose, kuriose įrengtos kompiuterizuotos vartotojų vietos, turi būti natūralus apšvietimas, o pagrindinis šviesos srautas kristi iš kairės pusės.

Lietuvos higienos norma HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“ nustato, kad darbo stalo paviršiaus bendro apšvietimo apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 300 lx; o, esant reikalui, darbo patalpoje gali būti įrengtas vietinis dirbtinis apšvietimas. Panašių nuostatų laikomasi ir Lietuvos higienos normoje HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas.

Vienai kompiuterizuotai vartotojo vietai turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 m² patalpos ploto, o jeigu naudojami skystųjų kristalų monitoriai - 4,5 m².

Apšvietos Ribinės Vertės Pagal HN 98:2014

Lietuvos higienos normos HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas“ nustato reikalavimus natūraliam ir dirbtiniam apšvietimui darbo vietose. Šioje higienos normoje pateiktos nuorodos į teisės aktus, kurie įpareigoja projektuojant, įrengiant ir prižiūrint apšvietimą darbo vietose laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Darbo patalpų ir darbo vietų natūralaus ir dirbtinio apšvietimo išmatuotos apšvietos vertės turi būti ne mažesnės kaip natūralaus ir dirbtinio apšvietimo mažiausios apšvietos ribinės vertės, pateiktos šioje higienos normoje. Mažiausios ribinės vertės nustatomos atsižvelgiant į regos darbų kategorijas.

Apšvietos Lygio Pavyzdžiai

Pagal tarptautinį standartą ISO 21542:2011 „Pastatų statyba. Prieinamumas ir tinkamumas naudoti pastatytoje aplinkoje“ pavojingose zonise, pvz., ant laiptų arba lygio pasikeitimo vietose kelyje, aplink duris ir prie komutikacijos ar informacijos sistemų, turėtų būti užtikrinamas tinkamas šviesos lygis.

Evakuacinis apšvietimas turi užtikrinti ne mažesnę kaip 5 lx apšvietą laiptinėse ir ties evakuaciniais išėjimais. Kokybiniai evakuacinio apšvietimo rodikliai turi būti priimami pagal LST EN 1838:2003 „Apšvietimo pritaikymas. Avarinis apšvietimas“.

Eil. √ apšvietos vienetas - liuksas (lx).

Apšvietimo Įtaka Darbuotojų Gerovei ir Produktyvumui

Personalo išlaidos, įskaičiavus atlyginimus ir išmokas, paprastai sudaro apie 90 proc. įmonės veiklos išlaidų. Tad sąlyginai nedidelės investicijos į biuro aplinką, galėtų būti palankios darbuotojų sveikatai ir geresniam darbo efektyvumui. Įrodyta, kad biuro dizainas atsižvelgiant į tokius aspektus kaip patalpų oro kokybė, šiluminis komfortas, apšvietimas ir triukšmas turi daug įtakos darbuotojų gerovei ir jų produktyvumui.

Natūrali aplinka (natūrali dienos šviesa, atidaromi langai) sukūrimas 18 proc. padidina darbo produktyvumą. Kitu tyrimu nustatyta, kad pro langą matomi vaizdai ir pagerėjęs patalpos apšvietimas žymiai pagerino skambučių centro darbuotojų darbo našumą, jie skambindavo 6-12 proc. greičiau, kai už lango matė geriausią įmanomą vaizdą palyginti su tais, kurie negalėjo mėgautis vaizdais. Kiti biuro darbuotojai, galėdami grožėtis geriausiu įmanomu vaizdu, psichinių funkcijų ir atminties testus atliko 10-25 proc. geriau.

Nepakankamas ar blogai įrengtas, netinkamai prižiūrimas apšvietimas darbo vietoje daro neigiamą poveikį darbuotojų sveikatai: sukelia sprando raumenų ir regos įtampą, migreną, galvos skausmus, apatiją, dirglumą, trikdo dėmesį. Dėl prasto apšvietimo (blogo matomumo) įvyksta daugiau traumų, susižalojimų, didėja nedarbingumas. Dėl šių priežasčių mažėja darbo našumas ir verslas patiria nuostolių. Tinkamas apšvietimas tai gana lengvai valdomas profesinės rizikos veiksnys, kuriam pataisyti nereikia didelių investicijų.

Teisės Aktai ir Rekomendacijos

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“, kurioje atnaujintos anksčiau galiojusios HN98:2000 nuostatos. Naujojoje higienos normoje atsižvelgta į Lietuvos standartais perimtas Europos normas LST EN 12464-1:2011 „Šviesa ir apšvietimas. Darbo vietų apšvietimas. 1 dalis. Darbo vietos patalpų viduje“ (normai įsigaliojus, Lietuvoje buvo perimtas naujas LST EN 12464-2:2014) ir LST EN 12464-2:2007 „Šviesa ir apšvietimas. Darbo vietų apšvietimas. 2 dalis. Darbo vietos statinių išorėje“.

Higienos instituto specialistai parengė rekomendacijas „Lietuvos higienos normos HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas.

tags: #darbo #patalpu #apsvietimas #ir #reikalavimai