Žiema - tai išbandymų metas mūsų krašte likusiems sparnuočiams. Sumažėjus želdinių plotams miestuose, nykstant seniems, džiūstantiems medžiams miškuose ar laukuose, dėl žemės ūkio chemizacijos nykstant piktžolėms bei nebepaliekant dirvonuojančių plotų galulaukėse, paukščiams vis sunkiau susirasti natūralaus maisto žiemą, todėl papildomas jų lesinimas ar slėptuvių įrengimas jiems padeda sėkmingai sulaukti pavasario.
Sparnuočiai nespėja prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų, bet mes galime jiems padėti, užtikrindami pakankamą maisto kiekį šaltomis ir trumpomis žiemos dienomis, kuomet ypač daug energijos paukščiams reikia, kad išgyventų ilgai trunkančiu tamsiu paros metu. Lesinimas žiemą yra vienareikšmiškai svarbi paukščių globos veikla.
Paukščių lesinimas žiemą - svarbi pagalba sparnuočiams.
Kada Pradėti Lesinti Paukščius?
Tiesa, nereikia pradėti maitinimo kol nespūstelėjo tikras šaltukas ir nesusiformavo sniego danga ar neužšąlo vandens telkiniai (vandens paukščiams), kas daroma siekiant privilioti daugiau rūšių. Jei jau sulaukėme žiemos, paukščių lesinimas turi tapti visų, gyvajai gamtai neabejingų žmonių rūpesčiu. Užšalus vandens telkiniams, būtina pradėti maitinti properšose susitelkusius vandens paukščius, o susiformavus pastoviai sniego dangai - lesinti kurapkas bei geltonąsias startas, karklažvirblius.
Svarbu, kad tai nebūtų vienkartinės akcijos ir paukščiai būtų lesinami iki pat žiemos pabaigos (nebūtinai kalendorinės, svarbiausia, kol nutirpsta sniego danga ir nuo ledo išsilaisvina vandens telkiniai). LOD kviečia prie namų įsirengti lesyklas, patartina didesnes, kur telpa daugiau lesalo, užtikrinant, kad jos nebus tuščios po kelių valandų. Vandens paukščius geriausia maitinti irgi pastoviose vietose, kurias jie gerai atsimena ir čia laikosi laukdami lesalo.
Vandens Paukščių Gelbėjimas
Vandens paukščiai, spūstelėjus dideliems šalčiams, ilsėdamiesi ant ledo, kartais prie jo prišąla. Tai nulemia, pirmiausiai, plunksnų danga, kuri sulaiko paukščių skleidžiamą šilumą. Dėl didelio šalčio nejudrių paukščių plunksnos tiesiog prišąla prie ledo. Jei ant plunksnų susiformuoja varveliai ar ledo gabalėliai, nereiškia, kad paukščiai prišalo - vandenyje ledas ištirps ir paukščiai toliau normaliai gyvuos.
Prišalimas prie ledo taip pat nėra tiesiogiai susijęs su sparnuočių būkle ar išsekimu - prišąla tiesiog nejudrūs, ilgiau besiilsintys vandens paukščiai. Vien maitinimu šios problemos neišspręsime, nors akivaizdu, kad aktyvesni ir judresni paukščiai dėl prišalimo nukenčia rečiau. Kitu atveju paukščiai, ypač tolimi migrantai ir pietinės rūšys, kenčia užėjus didesniems šalčiams. Šiai kategorijai pirmiausiai prisikiariamas didysis baublys, pietinių kraštų pelėdos, mažieji apuokai, taip pat baltieji gandrai ir kt.
Šiuos paukščius, siekiant išvengti jų žūties užėjus stipriems šalčiams, reikia palaikyti šiltesnėse patalpose, pamaitinti ir, kiek atšilus orams, paleisti į laisvę. Kartais tokią pagalbą galima suteikti ir namų sąlygomis, paukščius trumpai laikant sandėliukuose, garažuose ar net dėžėse bute.
Kaip padėti paukščiui! | Gyvūnų mokslas vaikams
Būtent toks atvejis buvo šiemet, kuomet paskambinę žmonės pranešė jog įmonės gamybinėse patalpose per šalčius apsigyveno per vartus atskridęs mažasis apuokas. Šį paukštį kelias dienas namuose laikė bei maitino LOD narys Darius Musteikis. Tam užteko didesnės kartoninės dėžės bei kelių pelių, o apuokas per atšilimą vėl išleistas į laisvę.
Mažasis apuokas - vienas iš paukščių, kuriems reikalinga pagalba žiemą.
Darius Musteikis išgelbėjęs mažąjį apuoką nuo šalčio ir bado po globos išleido paukštį į laisvę.
Kaip Išvengti Paukščių Žūties Dėl Žmogaus Veiklos
Neretai žmogaus veikla nulemia paukščių žūtį. Ne visada galima jos išvengti be kardinalių pokyčių, tačiau kartais įmanoma sumažinti poveikį ir išgelbėti bent dalį paukščių. Pirmiausiai, reikia vengti paukščių lesinimo prie pastatų, kurių languose atsispindi aplinka, ypač greta augantys medžiai.
Į tokias vietas priviliojant paukščius, galime nulemti jų žūtį. Žinomas ne vienas toks atvejis, nes žmonės visada stengiasi lesyklas įsirengti prie pat langų. Paukščiams žūnant atsitrenkus į stiklus, nieko kito nelieka, tik nukelti lesyklą atokiau. Iškart pastebimas nuostabus efektas - nebelieka žuvusių paukščių, nors sparnuočiai ir toliau intensyviai lesinami.
Patirtis rodo, kad lesyklas reikėtų įrengti ne šalia pastatų, o atokiau esančiuose parkuose ir skveruose, kiemuose ar greta augančiuose miškuose. Tai būtų ne savanaudiškas ir išimtinai paukščių globai skirtas poelgis.
Jūroje kartais aptinkamus nafta išsitepusius vandens paukščius galima išgelbėti, jei jie bus laiku sugauti ir nuvalytos jų plunksnos. Pastebėjus tokius paukščius, reikia skubiai reaguoti, sutelkiant jiems būtiną pagalbą. Nors specializuotų paukščių reabilitacijos centrų dar neturime, nafta išsitepusias plunksnas reikia kuo skubiau nuvalyti, o paukščius kurį laiką stebėti laikant juos nelaisvėje.
Panašiai yra ir su į tinklus įkliuvusiais paukščiais - jei jie neseniai įsipainiojo ir tinklo viršuje, kol neišseko jėgos, būna gyvi ir galima juos išlaisvinti.
Ką Daryti Radus Paukščiuką?
Dažniausiai randami paukščiai jau yra beveik savarankiški. Tai paukščiai, kurie paliko lizdą ir yra prižiūrimi tėvų, dar nemoka pilnai skraidyti, bet jiems nereikia mūsų pagalbos. Jei paukščiukas dar ne visas apaugęs plunksnomis, matosi plikos odos plotai, apaugęs pūkais, negali tvirtai stovėti ant kojų, tuo labiau vaikščioti, šokinėti ir visiškai nemoka skraidyti, tada tokiam paukščiukui reikia pagalbos.
Jei radote tokį paukščiuką ant žemės, labai tikėtina, kad netoliese yra jo lizdas. Jei galite rasti lizdą (jis gali būti gerai paslėptas), kuo greičiau grąžinkite paukštį atgal. Nesijaudinkite - paukščio tėvai neatpažįsta jauniklių pagal kvapą ir nepalieka savo jauniklio, jei jį paliečia žmogus. Jei lizdas sunaikintas, galite pasigaminti naują, dirbtinį lizdą ir pastatyti jį buvusio lizdo vietoje arba šalia jo. Įdėkite atgal paukščiuką ir pažiūrėkite, ar tėvai sugrįžta.
Jei paukščiuko tėvai negrįžta į lizdą, paukščiuko negalima grąžinti į buvusį lizdą. Jei jis sužeistas arba dėl kitų priežasčių esate visiškai tikri, kad paukščiukui reikia pagalbos, praneškite pagalbos tarnyboms telefonu 112.
Jei sergančiam, sužeistam ar negalinčiam savarankiškai išgyventi paukščiukui reikia skubios pagalbos, LSMU Gyvūnų gelbėjimo centro veterinarijos gydytojai budi 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę ir yra pasirengę konsultuoti telefonu arba priimti sužeistus gyvūnus gydymui ir priežiūrai bei jų sužeistus jauniklius.
Jaunas paukščiukas, kuriam gali prireikti žmogaus pagalbos.
Baltosios pastogėlės jauniklis, kuriam reikia pagalbos.
„Įšalusių lede paukščių, kitų sužeistų gyvūnų Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai paimti globoti negali. Tai gali tik specialistai, kompetentingi įvertinti gyvūno būklę, suprantantys, kokios pagalbos reikia, turintys sąlygas globoti. Be to, gyvūnui gali prireikti veterinarų pagalbos, o tokių paslaugų aplinkosaugininkai neteikia“, - sako Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybos viršininkas Mantas Arbūzas.
Jo teigimu, pastebėjus lede įšalusį paukštį, pirmiausia, jei yra galimybė, reikia pabaidyti (tarkim, mesti akmenuką) ir įsitikinti, ar jis tikrai prišalo. Ledo sukaustyti paukščiai akivaizdžiai bando ištrūkti arba nepajuda iš vietos bent dieną.
Todėl aplinkosaugininkas primena - turime elgtis atsakingai ir paukščiams nedaryti meškos paslaugos: „Paukščius lesinti galima tik tada, kai jiems tikrai reikia globos, ir tai daryti gali tik specialistai - gyvūnų globėjai, veterinarai. Lesinami paukščiai įpranta toje vietoje ir, atėjus laikui migruoti, neišskrenda.“ Kai paukščių žmonės nebemaitina, situacija iš karto išsisprendžia. Paukščiai, vadovaudamiesi instinktais, pasitraukia į šiltesnius kraštus, neužšąlančius vandens telkinius ir problemos nebelieka.
Pasak M. Arbūzo, žmonės pagelbėti paukščiams gali ir kitais būdais, pavyzdžiui, įkėlę inkilą, suteiksite paukščiukams saugią ir šiltą užuovėją. Taigi pamačius, kad gyvūnui tikrai reikia pagalbos, geriausia skambinti tiesiai Gyvūnų globėjų asociacijai svetainėje nurodytais telefonais. Tik išskirtiniais atvejais, kai reikalinga ir kitų tarnybų pagalba, kreiptis Skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.
Inkilų Kėlimas ir Bendruomenės Iniciatyvos
Kazlų Rūdos parke tikros įkurtuvės - drauge su aktyvia vietos bendruomene STIHL Virvių parke iškelti inkilai sparnuotiems parko šeimininkams, o šalia jų įrengti informaciniai stendai su QR kodais. Į bendruomenės šventę susirinkę Kazlų Rūdos miestelio gyventojai ir svečiai klausėsi žinomo gamtininko, tyrinėtojo bei fotografo Selemono Paltanavičiaus pasakojimo apie parke gyvenančių paukščių gyvenimo būdą, buveines, išvaizdą ir mitybos įpročius.
Pasak gamtininko, nauji namai parke gyvenantiems paukščiams įkurti rudenį, nes per žiemą šviesios lentelės patamsėja, įgauna natūralią spalvą. „Iškelta net dešimt skirtingų rūšių inkilų. Džiaugiuosi, kad atsiranda vis daugiau tokių gražių bendruomeninių iniciatyvų, kurių metu galime ne tik vienas kitam padėti, bet ir prisidėti prie paukščių išlikimo bei gamtos išsaugojimo“, - teigia daugiau nei 80 knygų apie gamtą autorius S.
Inkilus gaminęs paukščių žinovas ir inkilų meistras Darius Musteikis yra pagaminęs tūkstančius namų paukščiams - nuo inkilėlių zylėms iki kelis šimtus kilogramų sveriančių lizdų jūriniams ereliams.
„Svarbiausia nuspręsti, kokiems paukščiams darysite namus, nes nuo to priklausys inkilo dydis, kėlimo būdai. Inkilus galima kelti miškuose, parkuose, soduose, o kokie paukščiai apsigyvens inkiluose priklauso nuo inkilo vidaus šviesumo, temperatūros jame ir net spalvos. Pavyzdžiui, margasparnė musinukė peri patamsėjusiuose inkiluose, o didžiosios ir mėlynosios zylės atvirkščiai - nemėgsta šviesos.
Išklausę pasakojimų ir patarimų gyventojai skubėjo prie parke pažymėtų medžių kelti inkilų čia gyvenantiems paukščiams: didžiajai, mėlynajai, ir paprastajai pilkajai zylei, bukučiui, varnėnui, lipučiui, paprastajai raudonuodegei ir net voverei. Visi drauge iškėlę inkilus, pakabino lesyklas, gaminosi inkilų brėžinius, įrengė informacinius stendus su QR kodais ir paukščių aprašymais. Tad kiekvienas galės ne tik pasiskaityti apie paukštį, bet ir jį išgirsti.
Utenos Gyvūnų Globos Namai
Utenos gyvūnų globos namai - tai vieta, kurioje beglobiams, pamestiems ar atstumtiems gyvūnams suteikiamas prieglobstis. Ši įstaiga, dažnai veikianti Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijos pagrindu, atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį vietos bendruomenėje, užtikrindama gyvūnų gerovę ir ieškodama jiems naujų, mylinčių šeimininkų.
Istorija ir Veikla
Visuomeninė Organizacija Utenos Rajono Gyvūnų Mylėtojų Draugija (kodas 184211367) buvo įkurta 1999-09-21. Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija, įkurta dar 1999 m. rudenį, tapo pagrindu Utenos gyvūnų globos namams, kurie oficialiai duris atvėrė 2007 metais. Nuo to laiko jie nuolat rūpinasi beglobiais gyvūnais, suteikdami jiems ne tik pastogę ir maistą, bet ir veterinarinę priežiūrą, socializaciją bei galimybę rasti naujus namus.
Globos namų veikla apima ne tik gyvūnų priėmimą ir priežiūrą, bet ir aktyvų dalyvavimą visuomenės švietime. Jie organizuoja įvairius renginius, skirtus atkreipti dėmesį į gyvūnų gerovės problemas, skatina atsakingą gyvūnų įsigijimą ir priežiūrą, bei propaguoja gyvūnų sterilizaciją ir kastraciją, siekiant sumažinti beglobių gyvūnų skaičių. Kas mėnesį priimama, atsivežama vidutiniškai apie 80 gyvūnų ir išvyksta į naujus namus apie 60.
Be naminių, beglobių, rūpinamasi ir laukiniais gyvūnais - gandrais, gulbėmis, įvairiais kitais smulkesniais ir stambesniais paukščiais, smulkiais laukiniais gyvūnais, kuriems reikalinga laikina globa.
Finansavimas ir Projektai
Kasmet teikiami projektai finansavimui iš Utenos rajono savivaldybės specialiųjų programų. „Pagalba sužeistiems ar ligotiems smulkiems laukiniams paukščiams ar iškritusiems iš lizdų jų jaunikliams” - tai gamtosauginės veiklos projektas, teiktas savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšoms gauti.
2021 metais gauta 300 Eur, o vėliau - 500 Eur, kurie panaudoti įvairių smulkių laukinių paukščių, kurie pas mus buvo vežami, apie juos pranešama ir paimami maitinimui, priežiūrai, gydymui, naujo lauko voljeriuko-aptvaro įrengimui, kuris naudojamas stambesniems sužalotiems, jau negalėsiantiems gamtoje patiems išgyventi paukščiams apgyvendinti.
Finansiniai Duomenys
2024 metais Visuomeninė Organizacija Utenos Rajono Gyvūnų Mylėtojų Draugija pardavimo pajamos siekė 311 655 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 0 Eur. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 12. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama. Kitos veiklos, kuriomis užsiima bendrovė, yra sąjungos, fondai, asociacijos.
Kaip Galite Padėti?
Utenos gyvūnų globos namai nuolat ieško pagalbos ir paramos iš bendruomenės. Yra daugybė būdų, kaip galite prisidėti prie jų veiklos ir padėti beglobiams gyvūnams:
- Finansinė Parama: Galite paaukoti pinigų tiesiogiai į globos namų sąskaitą arba dalyvauti organizuojamuose paramos renginiuose.
- Savanorystė: Galite padėti prižiūrėti gyvūnus, vedžioti juos pasivaikščioti, tvarkyti patalpas, dalyvauti renginiuose ir kitose veiklose.
- Daiktinė Parama: Globos namams nuolat reikia įvairių daiktų, tokių kaip maistas gyvūnams, kraikas katėms, guoliai, antklodės, žaislai, pavadėliai, dubenėliai ir kt.
- Globos Suteikimas (Laikinasis Įvaikinimas): Jei negalite visam laikui priglausti gyvūno, galite suteikti jam laikiną globą savo namuose.
- Informacijos Sklaida: Padėkite skleisti informaciją apie Utenos gyvūnų globos namus ir gyvūnus, ieškančius namų.
- Atsakingas Gyvūno Įsigijimas: Apsvarstykite galimybę įsivaikinti gyvūną iš globos namų, o ne pirkti iš veislyno.
- Gyvūnų Sterilizacija ir Kastracija: Jei turite gyvūną, kuris nėra skirtas veisimui, apsvarstykite galimybę jį sterilizuoti arba kastruoti.
Iššūkiai ir Ateities Vizija
Utenos gyvūnų globos namai, kaip ir daugelis kitų gyvūnų globos organizacijų, susiduria su įvairiais iššūkiais. Vienas didžiausių iššūkių yra finansavimo trūkumas. Globos namams nuolat reikia lėšų gyvūnų priežiūrai, veterinarinei pagalbai, patalpų išlaikymui ir kitoms reikmėms. Kitas iššūkis - didelis beglobių gyvūnų skaičius.
Nepaisant iššūkių, Utenos gyvūnų globos namai ir toliau deda dideles pastangas, siekdami užtikrinti beglobių gyvūnų gerovę. Jų ateities vizija - tai visuomenė, kurioje visi gyvūnai yra mylimi ir gerbiami, kurioje nėra vietos beglobiškumui ir žiauriam elgesiui su gyvūnais. Šiai vizijai įgyvendinti reikalinga visų mūsų pagalba ir parama.
Teisiniai Aspektai ir Atsakomybė
Svarbu paminėti, kad gyvūnų globa Lietuvoje yra reglamentuojama įstatymais ir kitais teisės aktais. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti tinkamą gyvūnų priežiūrą ir gerovę, laikytis gyvūnų laikymo taisyklių ir atsakingai elgtis su gyvūnais.
Veterinarijos Paslaugos Utenos Regione
Nors straipsnis orientuotas į Utenos gyvūnų globos namus, svarbu paminėti ir veterinarijos paslaugas regione, kurios yra gyvybiškai svarbios gyvūnų gerovei. Kitose vietovėse esančios veterinarijos gydyklos taip pat teikia pagalbą gyvūnams. Pavyzdžiui, Vilniuje veikia veterinarijos gydykla "VetFauna", įsikūrusi PC IKI "...
Paukščių Gripas: Grėsmė Paukštininkystei
Pirmą kartą Lietuvos istorijoje nustatytas paukščių gripo atvejis. Kol kas jis aptiktas laukinėje faunoje, tačiau jei liga prasiskverbs į naminių paukščių populiaciją, jų augintojų laukia ne ką menkesni nuostoliai, nei dabar dėl siaučiančio afrikinio kiaulių maro jų patiria kriuksių laikytojai.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute 6 gulbėms nebylėms patvirtintas labai patogeniškas paukščių gripo virusas H5N8. Apie pastebėtą leisgyvę gulbę Nemuno pakrantėje netoli Kauno pranešė ten vaikščiojęs pilietis. Šioje vietovėje gausiai būriuojasi vandens paukščiai, gyventojai lesina gulbes.
Veterinarijos specialistams atvykus į nurodytą vietą, šalia kritusio paukščio rastos dar 5 gulbių gaišenos. Paukščių gripas praėjusią savaitę buvo nustatytas ir Rusijos Kaliningrado srityje - vos už pusantro šimto kilometrų nuo Lietuvos. Ši žinia sukėlė nerimą visam paukštininkystės sektoriui.
Iki šiol lietuviška paukštiena buvo mielai perkama užsienyje, mat mūsų šalis vertinta kaip saugi teritorija, kurios nėra pasiekęs paukščių gripo užkratas. „Jei užkratas paklius į ūkius, ištiks didelė bėda, nes šiandien, skaičiuojant pagal pagamintą mėsos kiekį, paukštininkystė lenkia kiaulininkystę. Manau, didieji kompleksai sugebės apsisaugoti, tačiau nelaimė gali užklupti mažus ūkius, kurių laikomi paukščiai laisvai vaikšto lauke“, - aiškino Jonas Jagminas, kooperatyvo „Agroaves group“, valdančios 6 mėsinių paukščių paukštynus, vadovas.
Jei tektų naikinti paukštynus, tai skaudžiai atsilieptų tokioms mūsų agroverslo grupėms kaip „Linas agro“, „Vičiūnai“, „KG Group“, „Nematekas“, „Šiaurės vilkas“.
Tačiau J.Jagminas kol kas siūlė nekelti panikos. Rastos tik kelios negyvos gulbės, kurių žūties aplinkybės neaiškios.
Vytautas Tėvelis, Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius, teigė, kad žinia verčia sunerimti: „Esame labai susirūpinę. Jau iki šiol paukštininkystės ūkiams nerimą kėlė didėjantis pavojus - ligos atvejų būdavo nustatoma Lenkijoje, Vakarų Europos bei Baltijos regiono šalyse, išskyrus Lietuvą, Latviją, Estiją.“
Užkratui Rengėsi
V.Tėvelis tikino, kad asociacijai priklausantys ūkiai visą laiką darė ką galima, siekdami išvengti šitos ligos protrūkio. Susivienijimui priklauso 24 prekiniai gamybiniai ūkiai, kuriuose laikoma ne mažiau kaip 100 tūkst. paukščių vienoje fermoje, o didesnėse - beveik milijonas. Auginamos dėsliosios vištos, broileriai, mėsiniai viščiukai, kalakutai.
„Kalbėjau su kelių ūkių vadovais, visi išsigandę. Kol kas neaišku, koks Lietuvoje užkrato paplitimas“, - pavojaus nemenkino V.Tėvelis. Jis įvardijo ir galimas pasekmes - jau keleri metai tiek Lietuva, tiek kitos valstybės sunkiai tvarkosi su afrikiniu kiaulių maru, nors šios ligos užkratą nešioja žeme vaikščiojantys gyvūnai - šernai.
O paukščių gripą perneša skraidantys paukščiai, jų įveikiami atstumai yra kur kas didesni nei laukinių kiaulių. Jie gali bet kada įskristi į gamybinių objektų kiemus ir juos užteršti, gali patekti net į fermą. Yra ir netiesioginio pavojaus tikimybė, kai pavieniai paukščių laikytojai, pašvietus saulutei, juos išleidžia pasivaikščioti kieme. Naminiai paukščiai pirmieji gali užsikrėsti. Jeigu toks užkratas atsiranda trijų kilometrų spinduliu nuo gamybinės fermos, įvedami tam tikri apribojimai ir dideliam kompleksui.
Darbuotojai be paukščių
Išvengti pavojaus mėgina ir patys augintojai. „Padarėme viską, ką galėjome. Apvažiavau visus savo paukštynus, pakalbėjau su žmonėmis. Darbuotojai namie nelaiko paukščių - už tai gauna priedą prie algos. Prie įėjimo į fermas stovi dezomatai, į jas įeidami darbuotojai pasikeičia drabužius, teritorijos aptvertos, pašaliniai nosies nekiša. Svetimų žmonių nėra“, - aiškino J.Jagminas ir pridūrė, kad dezinfekuojamas kiekvienas į teritoriją įvažiuojantis ar iš jos išvažiuojantis automobilis.
Priemonių griebiasi ir kiti paukštynai. Įmonių grupės „KG Group“ vadovas Tautvydas Barštys teigė, kad Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynuose sugriežtintų biologinio saugumo reikalavimų laikomasi nuolat. „Paukščių auginimo padaliniuose visuomet laikomės griežtų biologinio saugumo reikalavimų, kontroliuojame atvykstantį transportą, tiesiogiai su paukščiais dirbantys darbuotojai laikosi griežtų higienos normų“, - sakė jis.
Nenauja Liga
T.Barštys tikino, kad tiek Europoje, tiek kitose pasaulio šalyse paukščių gripo protrūkių užfiksuojami kone kasmet, ypač kai vyksta paukščių migracija. Ši liga egzistuoja jau kone 200 metų ir niekam nėra naujiena, todėl paukštynuose, kur auginami paukščiai (uždarose paukštidėse), laikomasi griežtų biologinės saugos reikalavimų, kuriuos rekomenduoja VMVT.
„Nelaimė gali nutikti dėl neatsakingo savo reikmėms paukščius auginančių žmonių elgesio. Pagal VMVT reikalavimus negalima paukščių leisti į lauką, tačiau važiuodamas per Lietuvą matau prie trobų laisvai vaikštančius sparnuočius. Mes, verslininkai, negalime jų kontroliuoti. Jeigu būtų paisoma nustatytos tvarkos, ten, kur yra paukštynai, 3 kilometrų spinduliu namų ūkiuose neturėtų būti laikoma paukščių“, - pavojus įvardijo J.Jagminas ir pridūrė, kad be valdininkų pagalbos ir aktyvaus aiškinimo, koks pavojus gresia nesaugiai laikant paukščius, išsiversti nepavyks.
tags: #tarnyba #pauksciukas #patalpose #sugauti