Tarpukario Lietuva (1918-1940 m.) buvo laikotarpis, kai kaimo vietovės patyrė didelių pokyčių, ypač susijusių su žemės reforma ir vienkiemių kūrimu. Šiame straipsnyje nagrinėjami tarpukario ūkininkų sodybų bruožai, jų architektūra, planinė struktūra ir pokyčiai, įvykę tuo metu.
Tarpukario Lietuvos administracinis suskirstymas
Žemės Reforma ir Jos Poveikis
Interviu žemės reforma buvo lemiamas veiksnys, paveikęs kraštovaizdį ir kaimo statybas, radikaliai sumažinęs gatvinių kaimų skaičių ir įkūręs vienkiemius senose dvaruose ir dvarų žemėse. 1-ajame disertacijos skyriuje „Tarpukario statybų reglamentavimas ir rekomendacijos“ apžvelgiama tarpukario žemės reforma, aptariama jos eiga, įvertinamas jos poveikis kaimo planinės struktūros pokyčiams, analizuojami su reformos įgyvendinimu susiję įstatymai ir kiti teisės aktai.
Pristatoma statybas kaimo vietovėse reglamentavusi teisinė bazė, įvertinama jos įtaka kaimų ir sodybų planinei struktūrai bei pastatų architektūrai. Aptariami teisės aktai, dalis kurių buvo kuriama kartu su lydinčiomis programomis ir institucijomis, reglamentuojančiomis kaimo statybas. Pristatomi pagrindiniai kaimo statyboms skirti rekomendaciniai leidiniai, apžvelgiami jų pasiūlymai, susiję su sodybų planavimu, pastatų architektūra ir statybinėmis medžiagomis.
Didelis dėmesys skiriamas šiuose leidiniuose išdėstytam požiūriui į statybos tradiciją, jos tęstinumo puoselėjimą. Apžvelgiamos sodybų apželdinimo rekomendacijos.
Sodybos planas
Sodybų Architektūros Tęstinumas ir Pokyčiai
2-ajame disertacijos skyriuje „Sodybinės architektūros tęstinumas ir pokyčiai“ analizuojama tarpukario Kauno apskrities kaimo ir priemiesčių architektūra bei tam tikroms apskrities dalims būdingi bruožai. Apžvelgiama būdinga sodybų planinė struktūra, atkreipiant dėmesį į pastatų tūrių santykį, kiemų dydį, pastatų orientaciją ir išdėstymą, funkcinius ryšius.
Įvertinama tradicijos ir naujovių sąveika medžiagų ir konstrukcijų taikyme ir architektūrinėje raiškoje. Išskiriami ir detaliai, su tyrimų metu surinktais pavyzdžiais, pristatomi kaimo vietovėms ir priemiesčiams būdingi gyvenamųjų namų tipai, aptariami jų būdingi bruožai, naudotos statybines medžiagos, atskleidžiamas jų paplitimas (naudota archyvinė projektinė medžiaga ir autoriaus atliktų natūrinių tyrimų duomenys).
Pagal pagrindinį gyventojų pajamų šaltinį (žemės ūkio veikla ir kita veikla) yra išskiriamos dviejų tipų sodybos. Nors priemiesčiai de jure buvo kaimo teritorijos, tačiau pagrindinis jų gyventojų pajamų šaltinis nebuvo susijęs su ūkininkavimu, todėl jų sodybų planinė struktūra nuo ūkininkų sodybų skyrėsi iš esmės. Priemiesčio sodybas, išskyrus kelias išimtis, sudarė du pastatai - gyvenamasis namas, paprastai suformuotas šalia gatvės, ir nedidelis pagalbinis pastatas, pastatytas toliau kieme.
Nagrinėjant archyvinę medžiagą ir natūrinių tyrimų duomenis, atskleidžiami būdingi gyvenamųjų namų planinės struktūros variantai, kurie atsispindi antrajame skyriuje pateiktose lentelėse.
Gyvenamųjų Namų Tipai
Vadovaujantis surinktais duomenimis, buvo išskirti šeši būdingi gyvenamųjų namų tipai:
- Tradiciniai sodybiniai
- Mažagabaričiai nuomojami
- Nuomojamų butų
- Individualios vilos
- Vienaukščiai kotedžai
- Dviaukščiai kotedžai
Visi šie tipai rasti ir tyrinėtose kaimo ir priemiesčių sodybose (2-3 nuomojamus butus turintys nedideli namai priskirti prie mažagabaričių nuomojamų namų). Vieno aukšto namai, kurių architektūra susiformavusi laikmečio stilinės architektūros įtakoje, neturintys sąsajų su tradicine statyba, priskirti vienaukščiams kotedžams.
Pastebėta didesnė tradicinių sodybinių namų įvairovė, jie sutinkami visų tipų sodybose, galima išskirti keletą jų planinės struktūros variantų. Priemiesčiuose yra unikalia architektūra išsiskiriančių pavyzdžių.
Priemiesčių gyvenamojoje architektūroje galime pastebėti daugelio naujovių bei stilinės architektūros įtaką, tačiau nemaža dalis priemiesčio namų vis dar atspindi tradicinės kaimo architektūros idėjas. Ryškesnė modernumo raiška buvusi arčiau miesto vykusiose statybose palaipsniui užleidžia vietą tradicijai periferinėse teritorijose.
Gyvenamųjų namų dydžiai apžvelgti pateiktose lentelėse, išskirti labiausiai paplitę ilgio ir pločio santykiai.
Architektūros Išlikimas ir Vertė
3-iajame disertacijos skyriuje „Tarpukario Kauno apskrities kaimo ir priemiesčių architektūros išlikimas ir vertė“ pristatoma kaimo ir priemiesčių 1918-1940 m. architektūros išlikimo situacija (vadovaujantis autoriaus 2016-2017 m. atliktų natūrinių tyrimų duomenimis).
Viena iš kaimo tuštėjimo, nykimo priežasčių - pernelyg didelis valstybės dėmesys kaimo gamybinei funkcijai, apleidžiant jos infrastruktūrinę reikšmę (vandenys, kraštovaizdis, augmenija ir gyvūnija, etnokultūros terpė ir kt.). Būtina atnaujinti kaimo rėmimo politiką, išskiriant neverslinius, t. y. smulkius ūkius, kuriems ūkininkavimas yra gyvenimo būdas.
tags: #tarpukario #ukininku #sodybos