Tautinių bendrijų namai (TBN) - tai svarbus kultūros centras, skirtas puoselėti Lietuvos tautinių mažumų kultūrą ir tradicijas. Ši įstaiga atlieka svarbų vaidmenį skatinant tarpkultūrinį dialogą ir integraciją į šalies gyvenimą.
Įkūrimas ir veiklos pradžia
Tautinių bendrijų namai atidaryti 1991 m. gegužės mėnesį Vilniuje, Raugyklos g. 1991 m. Tautybių (nuo 1999 m. - Tautinių mažumų ir išeivijos) departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Vilniuje įsteigė TAUTINIŲ BENDRIJŲ NAMUS (TBN), skirtus tautinių bendrijų kultūrinei ir švietėjiškai veiklai.
Jų išlaikymui kasmet iš valstybės biudžeto skiriama lėšų. Namuose įsikūrusios tautinių mažumų organizacijos nemokamai naudojasi patalpomis ir ryšio paslaugomis.
Tautinių bendrijų namų veikla
Viešoji įstaiga Tautinių bendrijų namai - Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka įsteigta ne pelno organizacija, veikianti kultūros, švietimo ir mokslo srityse ir teikianti šių sričių paslaugas visuomenės nariams, siekdama padėti išsaugoti Lietuvos tautinių mažumų kultūrinį ir tautinį savitumą, joms visokeriopai integruojantis į šalies gyvenimą. Savo veikla Tautinių bendrijų namai skatina tarpkultūrinį dialogą įvairiatautėje Lietuvos visuomenėje, supažindina mūsų valstybės piliečius su įvairių tautų tradicijomis bei papročiais, skatina bendrapiliečių tarpusavio toleranciją ir pasitikėjimą, plėtoja kultūrinę edukaciją.
Tautinių bendrijų namuose nuolat vyksta konferencijos, seminarai, susitikimai, pažymimos tautinės šventės, posėdžiauja Tautinių bendrijų taryba.
Tautinių bendrijų namų patalpose savo nuolatinę veiklą organizuoja ir vysto Lietuvos armėnų, azerbaidžaniečių, baltarusių, estų, graikų, karaimų, kazachų, kirgizų, latvių, moldavų, rumunų, romų, rusų, tadžikų, totorių, ukrainiečių, uzbekų, vokiečių bendruomenių nevyriausybinės organizacijos.
Pagrindinės programos
Tautinių bendrijų namai, vystydami savo veiklą, pagrindinį dėmesį skiria Lietuvos tautinių mažumų tapatumo puoselėjimui, skatina ir remia tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomeninį gyvenimą procesus. Vystydami šią veiklą, Tautinių bendrijų namai rengia ir įgyvendina šias pagrindines programas:
- Lietuvos tautinių mažumų tapatumo puoselėjimas. Telkia įvairių tautybių Lietuvos gyventojus, tautinių mažumų visuomenines organizacijas nacionalinių papročių bei tradicijų atgaivai, jų sklaidai, kalbos, religijos ir tautinės buities plėtrai. Organizuoja įvairius susitikimus, paskaitas, konferencijas, seminarus, diskusijas tautinių mažumų istorijos, kultūros, tradicijų ir pan. klausimais. Padeda tautinių mažumų visuomeninėms organizacijoms palaikyti ryšius su istorinėmis Tėvynėmis, organizuoja tarptautines konferencijas, seminarus bei kitus renginius, skirtus Lietuvos tautinių mažumų istorijos, kultūros, tradicijų klausimams analizuoti ir spręsti.
- Parama Lietuvos tautinių mažumų visuomeninėms organizacijoms jų visavertės integracijos į šalies visuomeninį gyvenimą procese. Tiria tautų, tautinių bendrijų visuomeninių organizacijų socialines, ekonomines, kultūrines problemas, organizuoja ir vykdo Lietuvoje gyvenančių tautų istorinius, demografinius, sociologinius tyrimus. Analizuoja Lietuvos gyventojų visuomenines, nacionalines, socialines problemas, organizuoja ir vykdo viešosios nuomonės apklausas. Apibendrina ir sistemina surinktą informaciją. Organizuoja vadovėlių, kitų mokymo priemonių, norintiems išmokti lietuvių kalbą, ruošimą spaudai bei leidybą. Organizuoja valstybinės lietuvių kalbos kursus. Teikia metodinę-praktinę paramą tautinių mažumų visuomeninėms organizacijoms, realizuojant pastarųjų tikslus bei siekius.
- Skatina Lietuvos piliečių tarpusavio toleranciją ir pasitikėjimą.
TBN siekia per įvairiapusę praktinę metodinę paramą sudaryti galimybes tautinių mažumų organizacijoms, jų lyderiams įgyti reikiamų žinių, įgūdžių bei kvalifikaciją, ieškoti naujų veiklos formų bei jų įgyvendinimo metodų; padėti formuoti šių nevyriausybinių organizacijų ateities veiklos viziją, siejant ją su demokratijos bei pilietinės visuomenės raidos procesais Lietuvoje ir Europoje.
Daugiau kaip dešimtmetį gyvuojantys Tautinių bendrijų namai tapo Vilniaus tautinių mažumų (sudarančių daugiau kaip 40 procentų sostinės gyventojų) kultūros centru.
Svarbios datos ir įvykiai
- 1990 m. kovo 11 d. Atkūrus Lietuvos Respubliką, tautinių mažumų problemos buvo pradėtos spręsti valstybiniu mastu ir nemažai nuveikta, kad būtų sudarytos sąlygos jų savimonei bei kultūrai ugdyti.
- 2013 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Atmintinų dienų įstatymo pataisą, kuria gegužės 21 d. paskelbta Lietuvos tautinių bendrijų diena. Gegužės 21-oji UNESCO sprendimu nuo 2002 metų minima ir kaip Pasaulinė kultūrų puoselėjimo diena.
- 2024 m. birželio 29 - liepos 6 d. Lietuva švenčia Dainų šventės Lietuvoje 100-metį. Birželio 30 diena „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“ buvo skirta pasaulio lietuvių ir Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų atstovų pasirodymams.
Statistika
2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena 154 tautybių asmenys. Lietuvių tautybės asmenys sudaro 84 proc., o įvairių kitų tautybių - apie 16 proc. visų Respublikos gyventojų. Didžiausios tautinės mažumos šalyje - lenkai (apie 6,6 proc. gyventojų), rusai (5,8 proc.), baltarusiai (1,2 proc.).
| Tautybė | Procentinė dalis |
|---|---|
| Lietuviai | 84% |
| Lenkai | 6.6% |
| Rusai | 5.8% |
| Baltarusiai | 1.2% |
| Kitos tautybės | 2.4% |
Trečiadienį, gegužės 18 d. Ta proga atidaryta paroda „Lietuvos tautinės bendrijos. Atidarydamas parodą, gausiai susirinkusius Lietuvos tautinių bendrijų atstovus pasveikino Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Vyriausybės vadovas savo sveikinimo kalboje pažymėjo, kad šiandien daugiatautiškumas ir daugiakultūriškumas yra Lietuvos bruožas. „Mūsų šalies istoriją kūrė daugelio tautų atstovai, kartu mes stovėjome Lietuvos nepriklausomybės ištakose, kartu sveikinome laisvą Lietuvą ir, tikiu, kartu pasitiksime valstybės atkūrimo 100-mečio jubiliejų“. Vyriausybės kancleris A. Renginiui persikėlus į Didžiąją salę, sveikinamąjį žodį tarė Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė dr. Vida Montvydaitė.
Ji pasidžiaugė, kad šios kadencijos Lietuvos Respublikos Seimas, suprasdamas darnaus tautinio dialogo svarbą ir vertindamas visų Lietuvos tautų indėlį į stiprios šiuolaikinės valstybės kūrimą, pritarė sprendimui Tautinių bendrijų dieną paskelbti atmintina. Departamento direktorė sakė, kad tautinės bendruomenės Lietuvą turtina savo tautų liaudies išmintimi ir patirtimi. „Mes esame artimi tuo, kas mus vienija - bendri namai, bendra šalis. Tautinių mažumų departamento direktorė dr. V. Montvydaitė nusipelniusiems tautinių bendrijų atstovams už jų kultūrinę, visuomeninę veiklą bei indėlį skatinant įvairių tautybių Lietuvos gyventoju kultūrų dialogą įteikė padėkos raštus, atminimo dovanas.
Gegužės 16 d. Tautinių bendrijų namuose lankėsi grupė Alytaus Vidzgirio progimnazijos moksleivių, lydimų Alytaus rusų kultūros draugijos „Malachit“ pirmininkės Nadieždos Krakovskajos. Šis mokinių apsilankymas - tai „Malachit“ įgyvendinamo švietėjiško kultūros projekto „Įvairių tautų kultūrų vaivorykštė“ dalis. Tautinių bendrijų namų direktorius Gžegož Miloševič trumpai papasakojo apie Tautinių bendrijų namus. Ekskursijos metu moksleiviai buvo supažindinti su Tautinių bendrijų namuose įsikūrusiomis bendruomenėmis, apžiūrėjo dalies jų kabinetus, kuriuose saugomi tos tautos etnokultūrai svarbūs daiktai, veiklą atspindinčios nuotraukos, jų šalių atributika.