Vokiečių kultūrą Lietuvoje mena ne vienas paminklinis akmuo ar muziejus. Šiuo metu šalyje gyvena apie 2,5 tūkst. vokiečių.
Etninė Lietuvos žemėlapis 1923 m.
Istoriniai ryšiai
Pirmųjų vokiečių gyvenviečių atsiradimas Lietuvos istorinėse žemėse siejamas su kryžiuočių ordino ekspansija XIII a. į Rytų Prūsiją ir Klaipėdos kraštą (senieji Klaipėdos krašto gyventojai - memelenderiai). Nuo XIV a. į Lietuvą ėmė keltis vokiečių amatininkai ir pirkliai.
Vokiečiai tarnavo didžiojo kunigaikščio rūmuose ir kanceliarijoje, buvo kunigaikščių patarėjais, raštininkais, sekretoriais. Lietuvos labui dirbo daug vokiečių kilmės iškilių asmenybių: mokslininkas Teodoras Grotusas, rašytojas ir dramaturgas Hermanas Zudermanas, rašytojas Johanesas Bobrovskis, poetas Simonas Dachas, poliglotas Jurgis Zauerveinas ir kt.
Šilutės rajone, Macikų kaime, kur gimė ir gyveno rašytojas Hermanas Zudermanas, įrengta memorialinė ekspozicija.
Visuomeninės organizacijos
1988 m. susikūrė pirmoji Lietuvos vokiečių visuomeninė kultūrinė organizacija, besirūpinanti vokiečių kilmės Lietuvos gyventojų kultūros, švietimo, tikybos klausimais.
Nuo 1996 m. veikia vokiečių kultūros centras Šilutėje ir Klaipėdos vokiečių bendrijos centras - Simono Dacho namai. Centruose vykdoma veikla, kuria siekiama išlaikyti vokiečių tautinę tapatybę, puoselėti vokiečių tautos tradicijas ir papročius, plėtoti lietuvių ir vokiečių tarpusavio supratimą.
Šiuo metu šalyje veikia apie 16 vokiečių organizacijų: Vilniaus vokiečių bendruomenė, Klaipėdos vokiečių bendrija, Kauno vokiečių kultūros bendrija „Kulturverband“, Šilutės rajono vokiečių kilmės gyventojų bendrija „Heide“, Marijampolės vokiečių bendrija, vokiečių bendrija „Edelweiss-Volfskinder“, jungianti iš Rytų Prūsijos kilusius žmones, kurie pokariu atklydo į Lietuvą ir čia rado prieglobstį, ir kt.
Visuomeninės organizacijos įgyvendina kultūrines programas, rengia kraštiečių susitikimus, seminarus, draugystės vakarus, pristato vokiečių kultūrą, plėtoja kultūrų dialogą. Tradicija tapo Klaipėdoje kasmet rengiamos Vokiečių kultūros dienos.
Vietovėse, kuriose įsikūrusios gausesnės vokiečių organizacijos, religinės benduomenės, veikia vokiečių meno saviveiklos kolektyvai, daugiausiai chorai. Nuo 2008 m. rengiami Baltijos šalių vokiečių bendrijų chorų festivaliai. Lietuvos vokiečių meno kolektyvai dalyvauja šalies tautinių mažumų kultūros dienų renginiuose.
Klaipėdos krašto vokiečių bendrijų chorai vyksta į Vokietijoje organizuojamus kraštiečių (buvusių Rytprūsių gyventojų) susitikimus ir šventes. Visuomeninę veiklą plėtoja ir šalies evangelikų liuteronų bei evangelikų reformatų religinės bendruomenės.
Švietimas
Lietuvoje veikia 3 sekmadieninės vokiečių mokyklos, kuriose vaikams ir jaunuoliams suteikiama galimybė mokytis vokiečių kalbos, pažinti ir puoselėti vokiečų tradicijas ir kultūrą. Tai Vokiečių kultūros ir švietimo centro vaikų sekmadieninė mokykla, Kauno vokiečių kultūros draugijos vaikų sekmadieninė mokykla ir Visagino tautinių bendrijų centro „Gimtoji mokykla“ vokiečių klasė.
Vokiečiai Lietuvoje turi galimybes mokytis gimtąja kalba, Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijoje mokymo procesas vykdomas ir vokiečių kalba.
Religija
Dauguma Lietuvos vokiečių priklauso evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų religinėms bendruomenėms.
Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu, evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų bendruomenės laikomos tradicinėmis ir pripažįstamos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalis.
Vokietijos vienybės dienos minėjimas
Spalio 3 dieną Vokietijoje minima Vienybės diena, primenanti Vokietijos susijungimą, palyginti nauja šventė. Šiemet sukako 33 metai, kai į pasaulio žemėlapį sugrįžo susivienijusi Vokietija.
1990 m. spalio 3 dienos vidurnaktį Vokietija pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo tapo visiškai suverenia valstybė. Vilniaus vokiečių bendrija šią šventę paminėjo bendruomenės ansamblio koncertu, kuriame skambėjo populiarios vokiškos dainos.
Spalio 7 dieną kartu paminėti Vokietijos vienybės dieną savo narius ir svečius į Tautinių bendrijų namuose rengiamą koncertą pakvietė Vilniaus vokiečių bendruomenė.
Pasak ilgamečio bendrijos vadovo Ervino Peteraičio, prasidėjus Sąjūdžiui, atsirado galimybė saugiai burtis į bendriją ir ieškoti ryšių su Vokietija, gilintis į vokiečių kultūrą bei mokytis vokiečių kalbos.
Su jubiliejumi bendruomenę pasveikino Tautinių bendrijų namų direktorius Gžegož Miloševič, Klaipėdos vokiečių bendrijos atstovai.
Lithuania Explained in 10 Minutes (Geography, People, History)
Vokietijos vėliava
Lietuvos vokiečiai švenčia Vokietijos susivienijimo dieną, šv. Kalėdas, šv.
Rengdamiesi paminėti 35-metį Tautinių mažumų departamentui pateikėme du projektus ir abiem buvo skirtas finansavimas. Vienas projektas skirtas vokiečiams, prisidėjusiems prie Vilniaus kūrimo nuo tų laikų, atminti.
tags: #tautiniu #bendriju #namuose #ivyko #vokieciu #bendruomenes