Nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvoje nuolat kinta, todėl svarbu sekti, kaip įvairūs veiksniai daro įtaką šiam sektoriui. NT plėtotojai, bankų ekonomistai ir rinkos analitikai nuolat stebi situaciją, kad galėtų priimti pagrįstus sprendimus ir numatyti ateities tendencijas. Šiame straipsnyje apžvelgiama Domo Povilausko turtas ir jo įtaka NT rinkai, taip pat nagrinėjamos NT plėtotojų veiklos, investicijos ir rinkos prognozės.
Domas Dargis, "Eika" generalinis direktorius. Šaltinis: vz.lt
Geopolitiniai Pokyčiai ir NT Projektai
NT plėtotoja „Eika“ teigia sulaukianti tiek iš klientų, tiek ir iš partnerių paklausimų, ar geopolitiniai pokyčiai turi įtakos „Eika“ valdomiems projektams, ar nesiruošia stabdyti jų įgyvendinimo. Įmonės vadovas Domas Dargis teigia, kad visi suplanuoti darbai vyksta pagal planą.
„Tikėtina, kad geopolitiniai pokyčiai turės įtakos esamų projektų įgyvendinimui: tiek aprūpinant projektus statybinėmis medžiagomis, tiek organizuojant naujas tiekimo grandines. Tačiau nežiūrint į tai patikiname, jog mūsų prisiimti įsipareigojimai būsto pirkėjams išlieka nepakitę, nėra keičiami, o prognozuojama projektų trukmė šiuo metu svyruoja sutartyse numatytose ribose“, - kalba D. Dargis.
Apie sklandų savo projektų įgyvendinimą kalba ir Kęstutis Vanagas, bendrovės „YIT Lietuva“ generalinis direktorius. Pasak jo, kol kas sudėtinga įvertinti, kokią įtaką bendram statybų kaštų augimui turės statybinių medžiagų atsisakymas iš Rusijos ir Baltarusijos.
„Tačiau imamės veiksmų šioms rizikoms suvaldyti ir ketiname visus pradėtus infrastruktūros, būsto ar verslo patalpų plėtros projektus užbaigti suplanuotais terminais. Kitų, ateityje planuojamų, projektų terminus tiekimų grandinės sutrikimai gali nežymiai pakoreguoti, tačiau jaučiamės tvirtai ir galime patikinti, jog projektai bus įgyvendinami, statybų darbai ir toliau vyksta“, - kalba K. Vanagas.
Klientų Reakcija ir Rinkos Aktyvumas
Julius Dovidonis, bendrovės „Realco“ vadovas, teigia, kad klientai į situaciją reaguoja gana ramiai. Lankytojų srautai į vystomų projektų tinklalapius, taip pat naujų užklausų skaičius yra sumažėję, tačiau esant šiandieninei situacijai mažesnis klientų aktyvumas yra savaime suprantamas.
„Darome prielaidą, kad pirkėjai, kurie iki karo veiksmų buvo apsisprendę įsigyti būstą, savo planų nekeičia, tačiau naujų klientų sulaukiame mažiau. Akivaizdu, kad bent artimiausiu metu NT rinką matysime ramesnę nei matėme iki šiol, tačiau, jei ji išliks stabili, tai gali būti visai nebloga žinia“, - kalba J. Dovidonis.
Bendrovės vadovas sutinka, kad dėl žaliavų tiekimo problemų statybos gali sulėtėti, o statybinės medžiagos - brangti. Tačiau, pasak J. Dovidonio, darbai statybų aikštelėse kol kas nestoja.
„Ober-Haus“ vadovo Audriaus Šapokos teigimu, rinkos reakcija išlieka gana santūri: „Naujų užklausų šiek tiek sumažėjo, tačiau tai labai natūralu: tiek pirkėjai, tiek pardavėjai atsargiai stebi įvykius, nors ketinimų parduoti ar pirkti iš principo neatsisako. Tuo tarpu pvz. po Covid pandemijos pradžios, pirmąsias savaitę ar dvi - nauji sandoriai visiškai sustojo, o šiuo atveju jie vyksta. Mūsų priklausymas NATO, ES, euro zonai suteikia neabejotinas saugumo garantijas, o jas dar sutvirtina tai, jog mūsų energetinė ir ekonominė priklausomybė nuo Rytų šalių nėra didelė ir vis ji vis mažėja“, - kalba A. Šapoka.
Bankų Pozicija ir Paskolų Suteikimas
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pažymi, kad šiuo metu bankas stebi ir analizuoja situaciją, tačiau būsto paskolas teikiamos kaip įprastai: „Šiuo metu palūkanų norma ir kitos kredito suteikimo sąlygos yra nustatomos kaip įprastai - atsižvelgiant į kredito sumą, terminą, kliento finansinių galimybių įvertinimą, individualią kredito riziką, taip pat į situaciją paskolų rinkoje, pagal tuo metu finansų rinkose esamas sąlygas ir bankų finansavimosi sąnaudas tarptautinėje kapitalo rinkoje“.
Pasak ekonomisto, neišvengiamai didės ir daugelio statybinių medžiagų gamybos savikaina ir atitinkamai kaina pirkėjams. Todėl realu, kad išaugusios medžiagų kainos, sutrikęs tiekimas ir sudėtinga geopolitinė padėtis trumpu laikotarpiu darys neigiamą įtaką ir statybos bendrovėms, ir statybos darbų užsakovams.
„Priminsiu, kad statybos sektorius pernai sukūrė 7 proc. Lietuvos BVP, o NT operacijos dar pridėjo 6,5 proc. prie šalies BVP. NT rinkoje sandorio kainą daugiausiai lemia pirkėjų finansinė padėtis ir jų galimybė mokėti. Kol kas per anksti įvertinti, kokio dydžio šiemet neigiamą įtaką karas Ukrainoje darys Lietuvos namų ūkių realiosioms pajamoms, bet ir pačių gyventojų nežinomybė veikiausiai lems, kad rinkoje sandorių kuriam laikui sumažės“, - kalba T. Povilauskas.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovo Mindaugas Statulevičius pabrėžia NT verslo bendruomenės susitelkimo ir vienybės svarbą šiuo itin įtemptu laikotarpiu: „NT plėtotojai yra vieningi, bendrauja ir su rangovais, ir su medžiagų tiekėjais. Peržiūrimos sutartys, kad finansavimas, tiekimo grandinės nenutrūktų. Verslas bendromis jėgomis ieško išeičių iš susiklosčiusios situacijos. Laikas išties išskirtinis“, - kalba LNTPA vadovas.
„Jau šiandien reikia suprasti, kad NT verslo apyvartos bus pasiektos per ilgesnį nei buvo planuotą laikotarpį, kas yra visiškai suprantama dabartiniame kontekste. Tačiau akivaizdu ir tai, kad NT sektoriaus bendrovės, turėdamos tvirtą finansinį pagrindą, planų nežada keisti ir sklandžiai tęsia savo įsipareigojimų vykdymą toliau“.
LNTPA nariai aktyviai įsitraukia į Ukrainos paramos teikimo gretas. Susitelkę vienybei ir visa širdimi būdami su Ukraina ir jos žmonėmis NT sektoriaus bendrovės prisideda tiek finansiškai, tiek ir kitomis paramos formomis: apgyvendinimu, maisto produktais, buities reikmėmis.
Nepaisant iššūkių kupinų praėjusių metų ir ne itin optimistinių ateities prognozių, didieji nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai 2023 m. Lietuvoje neplanuoja traukti investicijų stabdžio. Kai kurių verslo grupių investicijas smarkiai augina viešosios ir privačios partnerystės projektai, kas lemia ir tai, jog daugiau pinigų keliaus į regionus.
NT Rinkos Apžvalga ir Prognozės
Ši lentelė apibendrina ekspertų nuomones apie NT rinkos situaciją ir prognozes:
| Ekspertas/Institucija | Pagrindinė Mintis |
|---|---|
| Domas Dargis ("Eika") | Geopolitiniai pokyčiai turės įtakos, bet įsipareigojimai pirkėjams išlieka nepakitę. |
| Kęstutis Vanagas ("YIT Lietuva") | Tiekimo grandinės sutrikimai gali koreguoti projektų terminus, bet projektai bus įgyvendinami. |
| Julius Dovidonis ("Realco") | Klientai reaguoja ramiai, bet naujų klientų mažiau. Rinka bus ramesnė. |
| Audrius Šapoka ("Ober-Haus") | Rinka santūri, naujų užklausų mažiau, bet ketinimų pirkti/parduoti neatsisakoma. |
| Tadas Povilauskas (SEB bankas) | Būsto paskolos teikiamos įprastai, bet statybinių medžiagų kainos didės. |
| Mindaugas Statulevičius (LNTPA) | NT verslo bendruomenė susitelkusi, apyvartos bus pasiektos per ilgesnį laikotarpį. |
Baimė įsipareigoti bankams stabdo planus pirkti būstą, pastebi nekilnojamojo turto ekspertai, nors įsigyti nuosavą gyvenamąją vietą dabar yra finansiškai naudingiau. Statistika rodo, kad beveik 90 proc. Lietuvos gyventojų turi nuosavą būstą ir tik apie dešimtadalis linkę jį nuomotis. Šie skaičiai gerokai skiriasi nuo Vakarų šalių, kur nuoma populiaresnė. Tačiau nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad ekonomikos krizė gerokai pakeitė ir lietuvių įpročius. Jau keletą metų pastebima, kad lietuviai irgi mieliau nuomoja būstą.
„Didžiausia priežastis nuomotis būstą, jo nepirkti yra žmonių nenoras įsipareigoti finansiškai bankams, įsikeisti būstą, mokėti jiems įmokas. Tai vertinama kaip savo laisvių suvaržymas.
Kaip teigia ekspertai, šiuo metu už nuomą dažnai tenka sumokėti daugiau nei bankui mėnesinę paskolos įmoką, kuri, skirtingai nuo nuomos, būtų investicija į nuosavą nekilnojamąjį turtą. Tačiau ekonomistai pataria gerai paskaičiuoti prieš perkant būstą. Jie sutinka, kad nuosavas būstas suteikia stabilumo, tačiau nuoma yra lankstesnė.
„Dažnai, kai lyginama nuomos ir įsigijimo alternatyva, užmirštama, kad būsto savininkas per visą laikotarpį, tarkim, kai jis moka paskolą, turi atlikti ne vieną remontą. Keičiami ir baldai, ir buitinė technika. Visa tai nėra nuomininko galvos skausmas - dažniausiai Lietuvoje išnuomojamas butas yra su baldais ir buitine technika.
Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, labiausiai pirkėjus domina dviejų kambarių butai, kurių kaina neviršija 250 tūkst.
Viena vertus, tai materialinė statybos sektoriaus krizė: 2010-2023 m. naujų būstų statybos išlaidos Europos Sąjungoje (ES) padidėjo 52 proc. Antra vertus, tai pasiūlos ir paklausos rinkoje krizė: per pastaruosius penkerius metus statybos leidimų skaičius ES sumažėjo daugiau kaip 20 proc., o būsto kainos per pastarąjį dešimtmetį išaugo per 20 proc. Tačiau iš esmės tai yra moralinė paprasto orumo ir žmogaus vertybių krizė: perspektyvų neturinčio jaunimo, saugumo garantijų neturinčių dirbančių žmonių, būsto neturinčių pažeidžiamų asmenų krizė. Ir visais lygmenimis tai krizė, su kuria Europa tiesiog negali taikstytis. Jei ES sugebės įveikti šį iššūkį, su kuriuo mūsų visuomenė susiduria iš kartos į kartą ir kuris yra didelis mūsų demokratijos išbandymas, pasieksime teigiamų ir pragmatiškų pokyčių.
Artimiausiais mėnesiais pateiksiu Europos įperkamo būsto planą, kuriame bus išdėstyti praktiniai veiksmai, kurių galime imtis kartu, kad įperkamas, tvarus ir tinkamas būstas būtų prieinamas visiems. Visų pirma, siekiame paskatinti naują investicijų bangą. Planuojame skirti daugiau išteklių iš ES biudžeto ir peržiūrėti valstybės pagalbos taisykles, kad šalys, miestai ir regionai galėtų daugiau viešųjų lėšų skirti socialiniam ir įperkamam būstui. Žinoma, privačios investicijos labai prisideda prie būsto pasiūlos didinimo - turime užtikrinti, kad šios investicijos atneštų stabilios grąžos, o kartu apsaugoti mūsų piliečių teises. Todėl sudarysime sąlygas naujiems alternatyviems finansavimo modeliams, o kartu kovosime su mūsų būstų fondo suprekinimu. Visos Europos investicijų platforma, kurią kuriame su Europos investicijų banku ir kitomis finansų įstaigomis, yra svarbus pirmas žingsnis.
Mūsų plane taip pat bus numatyti biurokratizmo mažinimo veiksmai: atėjo laikas pašalinti visas nereikalingas kliūtis planavimo, leidimų išdavimo ir viešųjų pirkimų srityje. Reikia pašalinti ir nereikalingas kliūtis tarp valstybių narių. Europoje kas valandą pagaminama daugiau kaip 18 tūkst. tonų cemento. Kasmet statybos reikmėms patiekiama apie 170 mln. kubinių metrų medienos. Šiame sektoriuje dirba daugiau kaip 27 mln. darbuotojų - dailidžių ir mūrininkų, inžinierių ir elektrikų. Tinkamai išnaudodami savo bendrosios rinkos galimybes galime sutelkti šiuos išteklius ir išnaudoti visą jų potencialą visoje Europoje.
Be to, mūsų plane bus išdėstyti konkretūs veiksmai sunkumų patiriantiems miestams ir regionams remti, įskaitant naujus teisės aktus dėl trumpalaikės nuomos. Tai sudėtingas klausimas. Antrą būstą arba kambarį šeimos name nuomojantys namų ūkiai gauna papildomų pajamų. Tačiau turime kovoti su piktnaudžiavimu, kai gyventojai išstumiami iš savo gyvenamųjų rajonų. Užtikrinsime tinkamą pusiausvyrą taikydami griežtą, bet sąžiningą požiūrį. Ir nepamiršime tų, kuriems ši krizė padarė didžiausią poveikį, pavyzdžiui, mūsų jaunimo, ypač studentų, ir tų, kurie neturi namų. Pasiūlysime konkrečius plataus užmojo veiksmus, kuriais sieksime užtikrinti, kad būstas būtų ne išrinktųjų privilegija, o pagrindinė visų asmenų teisė. Pavyzdžiui, Europoje yra miestų, kurie sėkmingai sumažino benamystę pragmatiškais veiksmais, kuriuos galima atkartoti ir kitur. Mūsų planas sudarys sąlygas plačiau ir lengviau keistis geriausia praktika, kad galėtume dalytis tokiais sprendimais ir juos pritaikyti kiekvienam Europos miestui.
Tai tik keletas mūsų plano ramsčių, kurie, tikiuosi, taps šviesios Europos būsto sektoriaus ateities pagrindu. Kurti tokią ateitį nebus lengva, tačiau todėl tik dar svarbiau ją kurti kartu. Būsto krizė kelia esminių klausimų apie tai, kas esame Europoje, apie mūsų vertybes, visuomenę ir demokratiją. Atėjo laikas mums kaip Europai pateikti atsaką.
tags: #domas #povilauskas #turtas