Socialinis būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą, kuris yra savivaldybės būsto fondo sąrašo dalis.
Šiame straipsnyje aptariama socialinio būsto administravimo tvarka Lietuvoje, remiantis Jonavos rajono savivaldybės pavyzdžiu. Aprašo nuostatos privalomos Savivaldybės institucijoms, Savivaldybės būsto administratoriui ir Savivaldybės administracijos darbuotojams, susijusiems su Apraše nurodytų funkcijų vykdymu.
Vadovaudamasi LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą įrašytiems asmenims. Taigi, norintys gauti socialinį būstą asmenys ir šeimos pirmiausia privalo pateikti prašymą įrašyti juos į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą.
Šiame puslapyje pateikta informacija yra skirta Vilniaus miesto gyventojams. Asmenys ir šeimos, kurie Lietuvoje neturi nuosavo būsto, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc., arba jų nuosavo būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo).
Yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą; yra deklaravę (deklaracijos forma FR0001) savo turtą ir pajamas už praėjusius kalendorinius metus ir jų vertė neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų dydžių (vertinamos tik grynosios („į rankas“) metinės pajamos, atskaičius pajamų ir „Sodros“ mokesčius. Su 35 proc. Su 35 proc. Su 50 proc. Su 50 proc. 35 proc. (lentelėje antrieji stulpeliai „Pajamos“ ir „Turtas“); 50 proc. jų socialinio būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv.
Jie įsigyja nuosavą būstą (išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.); jų deklaruoto turto vertė ar pajamos viršija nustatytus dydžius daugiau kaip: 35 proc. (lentelėje antrieji stulpeliai „Pajamos“ ir „Turtas“); 50 proc. (lentelėje tretieji stulpeliai „Pajamos“ ir „Turtas“) tuo atveju, jeigu: asmuo yra be šeimos; asmuo turi negalią; šeimoje yra asmenų su negalia; šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).
Jie išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę ir ten deklaruoja savo gyvenamąją vietą; pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos (arba dėl svarbių priežasčių - iki kitų metų birželio 1 dienos) jie nepateikė turto ir pajamų deklaracijos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka; jų įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) mokesčius už komunalines paslaugas viršija 6 mėn.
Pasibaigus šioms aplinkybėms, laikinai išvykusiems nuomininkams teisė į išsinuomotą būstą išlieka dar 6 mėnesius. Po šio termino teisė į išsinuomotą būstą prarandama. Teisė į išsinuomotą būstą prarandama ir tada, kai nutrūksta laikinai išvykusio nuomininko būsto nuomos sutartis (jei sutartyje nenustatyta kitaip).
Jei laikinai išvykusįjį, kuris grįžo po nustatyto termino, būste pasilikę gyventi nuomininkas, pilnamečiai šeimos nariai ir buvę šeimos nariai priima gyventi tame būste toliau, jo prarasta teisė į išsinuomotą būstą laikoma atnaujinta. Jeigu socialinio būsto gyventojų deklaruotas turtas ar pajamos viršija Įstatyme nustatytus metinius pajamų ar turto dydžius (jie nurodyti lentelėje aukščiau) daugiau kaip 35 proc. arba daugiau kaip 50 proc. (jeigu asmuo yra be šeimos ar jeigu šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), jaudintis nereikia.
Siekiant suteikti gyventojams laiko susirasti kitą būstą rinkoje, jų prašymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs socialinio būsto poreikį Savivaldybėje, gali priimti sprendimą socialinį būstą ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui išnuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis, jeigu gyventojai neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto.
Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas.
Asmuo su negalia - asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis.
Savivaldybės būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą.
Savivaldybės Būsto Fondas
Savivaldybės būsto fondo sąrašas tvirtinamas Savivaldybės tarybos sprendimu vieną kartą metuose, iki einamųjų metų kovo 1 dienos. Savivaldybės būsto fondo sąraše apskaitomas visas Savivaldybės būstas, kuris yra nuomojamas arba gali būti nuomojamas teisės aktų nustatyta tvarka.
Tuščio Būsto Nuoma
Turto skyrius, gavęs pranešimą apie tuščią Savivaldybės būstą nedelsiant siūlo jį išsinuomoti asmenims ar šeimoms, įrašytiems į Įstatymo nustatyta tvarka sudaromus socialinio būsto nuomos laukiančių asmenų sąrašus.
Būsto Nuomos Sutartis
Aprašo 15, 16 ir 17 punktuose nurodytas būsto nuomos sutartis pasirašo Savivaldybės vykdomoji institucija. Nuomos sutartys pasirašomos 2 egzemplioriais, po vieną nuomotojui bei nuomininkui ir įsigalioja nuo būsto perdavimo akto pasirašymo dienos.
Savivaldybės būsto administratorius su Savivaldybės būsto nuomininku, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo nuomos sutarties pasirašymo dienos, pasirašo būsto perdavimo aktą, kuriame aprašo būsto būklę. Būsto perdavimo aktas yra neatskiriama būsto nuomos sutarties dalis.
Iki būsto perdavimo akto pasirašymo Savivaldybės būste, vadovaujantis Savivaldybės būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo ir panaudojimo tvarkos aprašu turi būti atlikti visi būsto parengimo nuomai darbai, kuriuos atlikti buvo numatyta pranešant Savivaldybės administracijai apie tuščią būstą. Būsto perdavimo aktai pasirašomi 3 egzemplioriais, po vieną Savivaldybės būsto administratoriui, nuomotojui ir nuomininkui.
Savivaldybės būsto nuomininkams ir jų šeimos nariams pageidaujant ir neturint nuosavybės teise kito tinkamo gyventi būsto, Savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu, leidžiama apsikeisti gyvenamosiomis patalpomis, sudarant su nuomininkais naujas nuomos sutartis tokiomis sąlygomis, kokias jie turėjo iki apsikeitimo gyvenamosiomis patalpomis nuomotame Savivaldybės būste.
Apie apsikeitimą gyvenamosiomis patalpomis Turto skyrius informuoja būsto administratorių. Naujos nuomos sutartys įsigalioja nuo jų pasirašymo dienos.
Apie nuomos sutarčių pakeitimą Turto skyrius informuoja būsto administratorių. Nuomos sutartys nutraukiamos nuomininko prašymu, nuomininkui pasirašant būsto perdavimo aktą su Savivaldybės būsto administratoriumi, arba Civiliniame kodekse ar nuomos sutartyje nustatytais atvejais. Nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo būsto perdavimo akto arba iškeldinimo akto pasirašymo dienos.
Nuomos Kompensacija
Asmenys, pageidaujantys gauti nuomos kompensaciją kreipiasi į Turto skyrių ir pateikia rinkos sąlygomis nuomojamo būsto nuomos ar išperkamosios nuomos sutartį. Nuomos kompensacijos mokėjimo terminas negali būti ilgesnis nei rinkos sąlygomis nuomojamo būsto nuomos ar išperkamosios nuomos sutarties terminas.
Kompensacijos mokėjimo sutartis pasirašo Savivaldybės vykdomoji institucija. Būsto adresas, kambarių skaičius, bendrasis plotas, aukštas ir kt. Grindų, sienų, lubų, langų, durų, balkonų ir kt. būklė. Šildymo, geriamojo vandens tiekimo, apšvietimo, santechnikos ir kt. būklė.
Aktą pasirašo Nuomotojo atstovas ir Nuomininkas.
Nuomininko Įsipareigojimai
Nuomininkas įsipareigoja naudotis būstu pagal paskirtį, nurodytą Sutarties 3 punkte, ir mokėti nuomos mokestį. Savo lėšomis daryti einamąjį būsto remontą, kai Nuomotojas, patikrinęs būsto būklę ir palyginęs su būsto perdavimo - priėmimo akte apibūdinta būsto būkle perdavimo Nuomininkui metu, nusprendžia, kad šis remontas yra būtinas.
Atlaisvinti būstą ir grąžinti jį Nuomotojui ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų, pasibaigus Sutarčiai arba Įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais praradus teisę į būsto nuomą. Nuomininkas būstą privalo grąžinti Nuomotojui tvarkingą ir atitinkantį būsto perdavimo - priėmimo akte perdavimo Nuomininkui metu nustatytą būklę, įvertinant Šalių patvirtintus pakeitimus. Nuomininkas savo sąskaita privalo išgabenti savo turtą iš būsto ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki būsto grąžinimo.
Nuomotojo Teisės
Norėdamas patekti į būstą, Nuomininkui apie tai pranešti prieš 5 darbo dienas, išskyrus atvejus, kai Nuomininkas pažeidė Sutartį, arba įvykus avarijai ar gedimui.
Nuomotojas, gavęs Nuomininko pranešimą apie Sutarties nutraukimą, turi teisę patikrinti būsto būklę ir surašyti šio būsto perdavimo - priėmimo aktą. Apie tikrinimo datą ir laiką Nuomotojas praneša Nuomininkui prieš 5 darbo dienas.
Nuomos Mokestis
Nuomos mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jonavos rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Sutartyje nustatytas nuomos mokesčio dydis gali būti keičiamas ne dažniau kaip vieną kartą per metus. Pirmą kartą nuomos mokesčio dydis gali būti keičiamas praėjus dvylikai mėnesių po Sutarties sudarymo.
Mokesčius už vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas Nuomininkas moka vadovaudamasis Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876.
Sutarties Keitimas
Sutartis gali būti keičiama ir Nuomininkui išnuomojamas kitas būstas, jeigu Nuomininkas įgyja teisę į kitokio negu nuomojamas naudingojo ploto būstą pagal Įstatymo 15 straipsnyje nustatytą būsto naudingojo ploto normatyvą arba jeigu Nuomininkas ar jo šeimos narys tampa neįgalus ir jam (šeimai) yra nuomojamas neįgaliesiems specialiai nepritaikytas būstas.
Nuomininkas ar vienas iš jo šeimos narių dėl Sutarties keitimo kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją ir pateikia prašymą bei dokumentus, patvirtinančius teisę į kitokio naudingojo ploto būstą, arba dokumentus, patvirtinančius teisę į neįgaliesiems specialiai pritaikytą būstą.
Sutartis gali būti nutraukta, jeigu Nuomininkas ar jo šeimos įsigyja kitą būstą, kuriame vienam šeimos nariui tenka ne mažiau kaip 10 kv. m bendrojo ploto arba ne mažiau kaip 14 kv. m bendrojo ploto, kai šeimoje yra neįgalus asmuo arba asmuo sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma, išskyrus atvejus, Kai įsigytas būstas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro duomenimis yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų. Šis punktas netaikomas asmenims, kurie teisę į Sutarties 2 punkte nurodyto būsto nuomą įgijo iki 2003 m.
Delspinigiai už laiku nesumokėtą nuomos mokestį skaičiuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Vaizdas stebina. Sienos nudažytos baltai, grindys pilkos, erdvė švari, tvarkinga. Kaip mėgstama sakyti - tikras euroremontas. Taip, butas be baldų. Tik virtuvėje paliktos kelios naudotos, bet dar tinkamos spintelės. Tačiau šiandien baldai nebėra didžiausia problema - žmonės juos dovanoja ar parduoda už simbolinę kainą.
Kitas savivaldybės socialinis būstas - Šilainiuose. Trijų kambarių butas taip pat paruoštas įsikelti.
„Po kiekvieno nuomininko padarome remontą. Kartais reikia didesnio, kartais mažesnio - jokių tapetų, tik švariai, šviesiai dažytos sienos“, - pastebi A. Savivaldybė neturi galimybių kiekvieną būsto laukiantį asmenį nuvesti ir gyvai parodyti butą. „Mes neturime tokios prabangos kiekvieną nuomininką lydėti iki butų.
Parodome nuotraukas kompiuteryje ir žmogus pasirenka. Savivaldybė sąmoningai laikosi principo, kad socialiniai būstai neturi būti vizualiai atpažįstami ar žymėti neigiamu socialiniu „ženklu“.
Pagalbą būstu Kaune gauna įvairios socialinės grupės - nuo žmonių su negalia iki be tėvų globos likusių vaikų, senjorų ar nelaimių ištiktų šeimų. Todėl socialinis būstas suprantamas ne tik kaip fizinė gyvenamoji vieta. Atnaujinant būstus neapsiribojama formaliu problemos sprendimu - „suteikti stogą virš galvos“.
„Socialiniam būstui suteiktą paramos formą lydi ir socialinio darbuotojo pagalba ir priežiūra. Nuo paramos būstui neatsiejama socialinė pagalba, - aiškina Kauno savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas. „Iš našlaičių ar vaikų namų atėję į socialinį būstą dažnai nemoka net sąskaitų sumokėti.
Juos reikia pamokyti, paaiškinti, kaip skaitiklių duomenis nurašyti, kaip prižiūrėti būstą“, - pasakoja A. Socialinis būstas taip pat nėra nemokamas. Gyventojas turi turėti pajamų komunaliniams mokesčiams - vandeniui, elektrai, šildymui. Socialinio būsto nuoma Kaune kainuoja 2,56 Eur/kv. m.
„Kitą kartą jie sėdi ir laukia darbo. Kas trejus metus peržiūrimos socialinio būsto nuomos sutartys ir jei matome, kad žmogus nededa pastangų, komisija, sudaryta iš labai įvairių žmonių, sprendžia, pratęsti su juo socialinio būsto nuomos sutartį ar ne, arba kiek pratęsti.
Jei nėra požymių, kad žmogus stengiasi, pradedamas mechanizmas dėl sutarties nepratęsimo, iškeldinimo“, - aiškina D. Vis dėlto, pasak vedėjo, kalbos apie žmonių išvarymą „prie konteinerių“ neturi realaus pagrindo.
„Ir kokybine, ir finansine prasme viskas pasikeitė į gerąją pusę. Prieš maždaug dešimt metų savivaldybė be pagrindo turėjo ir naudojo daug būstų. Daliai žmonių to socialinio būsto net nereikėjo, - esminius pokyčius įvardijo D. Valiukas. - Ėmus aktyviai dirbti su nuomininkais, aiškintis situaciją, kiekvieną atvejį vertinti individualiai, paaiškėjo, koks yra socialinių būstų poreikis.
Nuoseklus aiškinimasis, kuo žmonėms iš tiesų galima padėti, davė apčiuopiamų rezultatų - socialinio būsto laukiančiųjų eilė nuo maždaug 3 tūkst. asmenų sumažėjo iki 466. Tam įtakos turėjo keli veiksniai: būstų atlaisvinimas iš tų asmenų, kuriems socialinis būstas nebuvo būtinas, jų sutvarkymas ir perdavimas tiems, kuriems pagalbos reikėjo realiai.
„Anksčiau buvo įprasta, kad, gavus socialinį būstą, jis tapdavo lyg ir nuolatinis, suprask, visam laikui. Mes inicijavome, kad socialinio būsto nuomos sutartys kas trejus metus būtų peržiūrimos, - pasikeitusį principą aiškina vedėjas. - Tai lėmė, kad žmonės pradėjo galvoti, o kam gi jiems stovėti eilėje penkis ar dešimt metų ir, tarkime, trejus metus pagyvenus keisti gyvenamąją vietą.
Pasak D. Valiuko, tai nereiškia, kad socialinio būsto skyrimo tvarka buvo sugriežtinta. Šią sritį reglamentuoja aukštesni valstybės teisės aktai, kurių savivaldybė privalo laikytis. Pernai išsiplėtė būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija. Kaune šia galimybe pasinaudojo apie 1,7 tūkst. asmenų.
„Mano supratimu, šita forma yra labai patogi žmonėms, ypač kai tie finansiniai sutrikimai yra laikini. Aišku, susiduriame su problema, kad ne visi butų savininkai nori nuomos sutartis registruoti nekilnojamojo turto registre ir nuomoti oficialiai.
Nors skaičiai rodo, kad situacija palaipsniui keičiasi, jei dar prieš keletą metų oficialių nuomininkų skaičiai buvo gerokai mažesni, dabar šie skaičiai auga. Nuomos kainos rinkoje kasmet kyla, o kartais šuolis būna itin staigus. „Rekomenduojame naudotis būsto nuomos mokesčio kompensacija. Iš privačių nuomininkų savivaldybė kol kas nenuomoja butų.
Viena - neturime tokio poreikio. Be to, savininkai kartais sunkiai prognozuoja, ar tikrai per dešimt metų jiems patiems neprireiks to būsto - gal grįš vaikai iš užsienio, norės gyventi tame bute, o bute nuomininkai ir iki nuomos su savivaldybe sutarties pabaigos dar treji metai“, - žmogiškąjį faktorių išskiria D.
Kauno savivaldybė iš viso valdo 3 040 būstų, tačiau ne visi jie priskiriami socialinio būsto kategorijai. „Visas būsto fondas yra savivaldybės nuosavybė. Tik socialinius būstus savivaldybė traktuoja kaip paramą, o savivaldybės būstai yra tie, kuriuose gyvena žmonės, po 1991-ųjų nepasinaudoję galimybe ar nenorėję išsipirkti butų už investicinius čekius.
Tie būstai liko savivaldybės balanse. Jei iš tokio būsto išsikelia arba miršta jame gyvenęs žmogus, tas būstas pereina į socialinio būsto balansą“, - aiškina Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas D. Vieną tokių būstų ir aplankėme.
„Šis butas ne suniokotas, jis nugyventas. Akivaizdu, kad toks būstas pareikalaus kapitalinio remonto. „Kartais reikia kapitalinio, kartais planinio, o kartais pakanka tik kosmetinio remonto po to, kai atėjus sutarties terminui, nuomininkai išsikrausto. Bet remonto reikia visada. Kažkaip jie sugeba per trejus metus nugyventi tuos butus“, - šypteli A.
Per metus Kaune vidutiniškai sutvarkoma ir naujiems, laikiniems šeimininkams išnuomojama apie 100-120 būstų. „Dabartinė problema, kad daugėja mūsų žinioje esančių 3-4 kambarių butų, o realiai eilėje laukiančių šeimų ne tiek daug, dažniausiai laukia vieniši žmonės, kuriems reikia 1 arba daugiausia 2 kambarių būstų. Tokių eilėje iš 466 yra 370. Didelė šeima socialinį būstą gali gauti kone iš karto.
Dar vienas svarbus momentas - per pastaruosius metus pasikeitė ir pats socialinio būsto gyventojo portretas. „Pastebėjome, kad yra privatininkų, kurie gyvena dar blogiau nei socialinių būstų nuomininkai. Mūsų būstai sudaro labai nedidelę būstų dalį Kaune. Remonto reikia visada. Vis dėlto savivaldybės balanse vis dar yra ir būstų, esančių ne daugiabučiuose - namų valdose, senuose mediniuose pastatuose Žaliakalnyje, Vilijampolėje, Šančiuose.
Kai tokie būstai atsilaisvina, dažniausiai jie neremontuojami - pripažįstami netinkamais gyventi, jie reikalauja didelių investicijų, todėl savivaldybei ekonomiškai neapsimoka imtis jų atnaujinimo. Didžiausiu ir svarbiausiu pastarųjų metų pokyčiu skyriaus vedėjas įvardija pasikeitusį požiūrį į socialinį būstą - jis nebelaikomas vien tik stogu virš galvos.
Todėl socialinio būsto suteikimą galima vertinti kaip vieną pagrindinių priemonių, užtikrinančių ir ginančių žmogaus teises ir mažinančių socialinę nelygybę bei atskirtį.
tags: #socialinio #busto #administravimas